Regjistrohu qe te shikosh Gjithcka Smile

FORUMI PEQINILIVE.NET JU URON QENDRIM TE KENDSHEM NE VAZHDIM


You are not connected. Please login or register

 » Shkenca » Shkenca » E verteta e krijimit & evolucioni

E verteta e krijimit & evolucioni

Shko tek faqja : 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 2]

1 E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:24 am

Network

avatar
Web Master
Web Master
Shumica e njerėzve pranojnė ēdo gjė qė dėgjojnė nga shkencėtarėt si diēka mė se tė vėrtetė. Ata as nuk e ēojnė ndėrmend se shkencėtarėt mund tė kenė paragjykime tė ndryshme filozofike dhe ideologjike. Evolucion i themi zhvillimit nga e thjeshta , te e pėrbėra, nga njė cilėsi mė e ulėt nė njė cilėsi tė re mė tė lartė. Nė fillim, teoria mbi prejardhjen dhe zhvillimin e qenieve tė gjalla u quajt darvinizėm, pastaj pėr ta emėrtuar atė, nisi tė pėrdorej fjala e ardhur nga latinishtja evolucion. Nė ditėt tona, fjala evolucion pėrdoret nė kuptimin zhvillim dhe pėrkryerje duke kaluar nga njė etapė nė tjetrėn si dhe, nė kuptimin e ngushtė dhe teknik, jo pėr tė emėrtuar darvinizmin, por mutacionet dhe transformimet nė botėn e gjallė si pasojė e ndikimeve tė brendshme e tė jashtme. Psikologjia e jobesimtarit ka ekzistuar pėr shumė kohė nė histori. Nė Kuran ajo pėrshkruhet kėshtu:

"Edhe sikur Ne t'u hapnim atyre njė derė nė qiell dhe tė ngjiteshin vazhdimisht lart nė tė (e t'i shihnin engjėjt e fshehtėsitė. Ata gjithqysh do tė thonin: "Neve na janė ndalė sytė (tė pamurit). Jo, ne jemi njerėz tė magjepsur". (El Hixhr, 14-15)


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

2 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:26 am

Network

avatar
Web Master
Web Master

Siē vėrehet nė versetin e cituar mė lartė njė prej arsyeve pse njerėzit nuk mund
tė shohin realitetin e ekzistencės sė tyre ėshtė njė lloj "magjie", qė i pengon
ata tė arsyetojnė. Ėshtė e njėjta "magji" qė pėrhap nė tė gjithė botėn pranimin
e teorisė sė evolucionit. Kjo "magji", ndodh pėr shkak tė indoktrinimit.
Njerėzit janė tė ekspozuar ndaj njė indoktrinimi mu kaq intensiv pėr saktėsinė e
teorisė sė evolucionit sa qė ata shpesh nuk arrijnė tė kuptojnė deformimet qė
ekzistojnė. Ky indoktrinim krijon efekte negative nė tru dhe e bėn tė paaftė
aftėsinė e gjykimit. Kėshtu, truri si organ mė subtil duke qenė nėn njė
indoktrinim konstant fillon ta perceptojė realitetin, jo siē ėshtė, por ashtu
siē indoktrinohet. Ky fenomen mund tė vėrehet me shembuj tė tjerė. P.sh., nėse
dikush hipnotizohet dhe indoktrinohet se krevati ku ai ėshtė shtrirė ėshtė njė
makinė, ai fillon ta perceptojė krevatin si makinėAi mendon se kjo gjė ėshtė
shumė logjike dhe racionale sepse ai me tė vėrtetė e percepton nė atė mėnyrė dhe
nuk ka asnjė dyshim nė vėrtetėsinė e saj.




Shembuj si ky qė pėrmendėm, qė tregojnė efikasitetin dhe fuqinė e mekanizmit tė
indoktrinimit, janė realitete shkencore, tė cilat janė vėrtetuar nga eksperienca
tė shumta nė literaturėn shkencore dhe janė pikė referimi tė teksteve tė
psikologjisė e psikiatrisė. Teoria e evolucionit dhe pikėpamja materialiste qė
bazohet mbi tė i janė imponuar masės, me anė tė kėtyre metodave tė
indoktrinimit. Njerėzit qė vazhdimisht pėrballen me indoktrinimin e evolucionit
nė media, burime akademike dhe platforma "shkencore", nuk arrijnė tė kuptojnė se
pranimi i kėsaj teorie ėshtė nė fakt nė kundėrshtim me principet bazė tė arsyes.
Emra tė rinj, duke u ngjitur nė karrierėn e tyre, adoptojnė pikėpamje
materialiste, gjithnjė e mė shumė me kalimin e kohės. Tė magjepsur nga kjo
"magji", shumė shkencėtar evolucionistė vazhdojnė tė kėrkojnė prova pėr
konfirmimin e thėnieve iracionale dhe tė pabaza evolucioniste tė shekullit XIX,
tė cilat janė hedhur poshtė qė prej shumė kohėsh nga provat shkencore.
Ekzistojnė gjithashtu edhe mekanizma tė tjerė qė i detyrojnė shkencėtarėt tė
jenė evolucionistė dhe materialist. Nė disa vende njė shkencėtar duhet tė
plotėsojė disa kushte nė mėnyrė qė tė pėrkrahet, tė arrijė njohjen akademike.
Pranimi i evolucionit ėshtė kushti numėr njė.




Ky sistem i qon kėta shkencėtarė kaq larg, sa qė harxhojnė gjithė jetėn dhe
karrierėn e tyre shkencore pėr hir tė njė dogme. Ky ėshtė realiteti qė fshihet
pas pohimit "evolucioni akoma pranohet nga bota e shkencės". Evolucioni mbahet
gjallė jo sepse ka vlerė shkencore, por sepse ėshtė detyrim ideologjik. Rrėnjėt
e mendimit evolucionist, si besim dogmatik qė pėrpiqej tė mohonte faktin e
krijimit, shtrihet deri nė lashtėsi. Shumica e filozofėve pagan tė Greqisė sė
lashtė mbronin idenė e evolucionit. Teoria e evolucionit ėshtė rezultat i
filozofisė materialiste qė doli nė sipėrfaqe me rizgjimin e filozofive tė lashta
materialiste dhe u bė mjaftė e pėrhapin nė shekullin XIX.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

3 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:27 am

Network

avatar
Web Master
Web Master

Personi qė paraqiti atė qė njihet si teoria e evolucionit ishte njė natyralist
amator anglez Charles Robert Darwin i cili kurrė nuk pati rastin tė merrte njė
edukim shkollor nė biologji. Ai kishte vetėm njė interes amator pėr natyrėn dhe
gjallesat. Interesi i tij e nxiti tė merrte pjesė nė njė ekspozitė me anijen
Bigėl qė u nis nga Anglia nė vitin 1832 dhe udhėtoi nė rajone tė ndryshme tė
botės pėr 5 vjet. Darvini i ri ishte mjaft i impresionuar nga shumėllojshmėria e
specieve tė gjalla e nė veēanti nga njė lloj fringilash (zogj endemik) qė pa nė
ishujt Galapagos. Sipas Darvinit llojet e ndryshme nuk ishin krijuar nė mėnyrė
tė pavarur, por kishin rrjedhur nga njė paraardhės i pėrbashkėt dhe kishin
ndryshuar mė vonė nga njėri-tjetri si rezultat i kushteve natyrore. Hipotezat e
Darvinit nuk ishin bazuar nė ndonjė zbulim shkencor apo eksperiment. Gjatė
zhvillimit tė teorisė sė tij, Darvini u impresionua shumė nga biologėt
evolucionistė para tij e nė mėnyrė tė veēantė nga biologu francez Lamark. Sipas
Lamarkut gjallesat i kalonin veēoritė e fituara gjatė jetės sė tyre nga njė
gjeneratė nė tjetrėn e kėshtu evoluuan. P.sh. gjirafat evoluuan nga antilopat si
kafshė qė shtrinin qafėn e tyre gjithmonė e mė tepėr nga gjenerata nė gjeneratė,
duke u pėrpjekur tė arrinin degėt mė tė larta tė pemėve. Kėshtu Darvini e
pėrdori "tezėn e kalimit tė veēorive tė fituara", tė propozuar nga Lamarku, si
faktorin bazė qė i bėri gjallesat tė evoluojnė.




Pėr tė dy, Darvini dhe Lamarku, gabuan sepse nė kohėn e tyre jeta mund tė
studiohej vetėm me teknologji primitive. Fushat e shkencės si gjenetika dhe
biokimia nuk ekzistonin as si emėr, kėshtu teoritė e tyre mbėshteteshin
krejtėsisht nė fuqinė e imagjinatės. Njė prej aspekteve mė tė rėndėsishme tė
jetės sė Darvinit qė njihet mė pak nga njerėzit janė pikėpamjet raciste tė tij.
Darvini u referohet evropianėve tė bardhė si mė tė zhvilluarit ndėr tė gjitha
racat njerėzore. Kur Darvini merr guximin tė thotė se njeriu evoluoj nga krijesa
tė ngjashme me majmunin, ai supozon se disa raca u zhvilluan mė shumė se tė
tjerat dhe se ato mė tė prapambeturat akoma kanė disa karakteristika majmunėsh.
Nė librin e tij The Descent of Man, Darvini pretendon se zezakėt dhe aborigjenėt
australianė janė nė tė njėjtin nivel me gorillat dhe pastaj nxjerri pėrfundimin
se ata do tė eliminohen me kalimin e kohės nga racat mė tė zhvilluara. Kėto ide
boshe tė Darvinit nuk mbeten vetėm nė teori, ato shėrbejnė pėr tė siguruar bazėn
mė tė rėndėsishme "shkencore" tė racizmit.




Ndėrsa ndjehej jehona e librit tė Darvinit, njė botanist austriak me emrin
Gregor Mendel zbuloi ligjet e trashėgimisė nė vitin 1865. Ky zbulim shėnoi
lindjen e shkencės sė gjenetikės. Zbulimi nė vitin 1950 i ADN-sė, e cila mbanė
informacionin e koduar gjenetik e vuri teorinė e evolucionit nė njė krizė tė
thellė. Megjithatė, njė grup shkencėtarėsh qė kishin vendosur t'i mbesin besnik
Darvinizmit u orvatėn tė gjenin zgjidhje. Ata u mblodhėn sė bashku nė njė takim
tė organizuar nga "George Society of America", nė vitin 1941. Gjenetistėt
G.Ledyard Stebbins dhe Theodosins Dobzhansky, zoologėt Ernst Mayr dhe Julian
Huxlej, paleontologėt George Gaylord Simpson dhe Glen L.Jepsen dhe gjenetistėt
matematikanė Roland Fisher dhe Sewall Right pas diskutimesh tė gjata mė nė fund
ranė dakord pėr mėnyrėn se si tė "meremetohej", Darvinizmi.




Tani ideja ishte "mutacione tė rastėsishme". Ata e emėrtuan kėtė teori: "Teoria
Moderne Pėrmbledhėse Evolucioniste", e cila u formulua duke i shtuar tezave tė
seleksionimit natyror tė Darvinit konceptin e mutacionit. Kjo teori u njoh me
emrin "Neo-Darvinizėm". Nė dekadat vijuese u bėnė shumė pėrpjekje tė dėshpėruara
pėr tė provuar vėrtetėsinė e neo-darvinizmit. Tashmė dihej se mutacionet qė
ndodhin nė gjenet e organizmave tė gjallė ishin gjithmonė tė dėmshme e kėshtu
neo-darvinizmi u pėrpoq tė gjente njė provė konkrete pėr tė ashtuquajturat
"mutacione tė dobishme", duke bėrė qindra eksperimente mutacioni. Tė gjitha
pėrpjekjet e tyre dėshtuan plotėsisht. Tė gjitha eksperimentet qė kėrkonin tė
provonin se jeta kishte gjeneruar nga rastėsia dėshtuan. Llogaritjet e
probabilitetit vėrtetojnė se as edhe njė proteinė e vetme (njėsia bazė e
ndėrtimit tė jetės) nuk mund tė formohet nga rastėsia. Qeliza, qė sipas
evolucionistėve u formua rastėsisht nė kushte fillestare dhe tė pa kontrolluara
nuk arriti tė sintetizohej as nė laboratorėt mė tė sofistikuar tė shekullit XX.




Neo-Darvinizmi gjithashtu ėshtė hedhur poshtė nga gjetjet fosile. Asnjė formė
kalimtare, tė cilat sipas neo-darvinizmit se mund tė provonin evolucionin
gradual tė gjallesave nga mė primitivja te mė tė avancuarat, nuk ėshtė zbuluar
ndonjė herė nė botė. Evolucionistėt pretendojnė se gjallesat e shfaqura vetvetiu
apo rastėsisht mund ta sigurojnė energjinė e nevojshme pėr jetėn nga dielli ose
reaksionet kimike. Veēanėrisht pretendojnė se mund tė ushqehen si ameba ose
t'i formojnė vetė lėndėt ushqyese qė u duhen. Ata pėrpiqen t'i mbėshtesin
pretendimet e tyre me tezat e ushqyerjes autotrofe (vetushqyese) edhe
heterotrofe (ushqyerje nga jashtė). Ushqyerja autotrofe sot nuk pranohet.
Reaksionet kimike qė formojnė ushqim, si fotosinteza, janė dukuri shumė tė
komplikuara.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

4 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:28 am

Network

avatar
Web Master
Web Master

Evolucionistėt janė nxėnė ngushtė nga fakti qė njė sistem i tillė i pėrsosur
ėshtė formuar menjėherė nė kushtet e para tokėsore, sepse bie nė kundėrshtim me
pretendimet e tyre evolucioniste. Reaksione tė tilla komplekse mund tė
pėrfitohen vetėm nė mekanizma komplekse qė duhet tė jenė shfaqur menjėherė sė
bashku me gjallesat nė mėnyrė qė ato tė mund tė prodhonin ushqimin e duhur.
Mirėpo kjo ėshtė e kundėrt nė themel me darvinizmin, sepse sipas darvinizmit
ėshtė krejt e pamundur qė njė mekanizėm kompleks tė shfaqet menjėherė. Mendimi
evolucionist e kėrkon qė tė gjitha kėto tė formohen gradualisht, dalėngadalė dhe
njė nga njė. Kurse sipas tezės sė ushqyerjes heterotrofe pėr gjallesėn nuk ka
ushqim tė gatshėm, gjallesa nuk mund ta bėjė atė vet, prandaj duhet ta marr nga
jashtė. Por edhe kjo e bėn tė domosdoshme ekzistencėn e mekanizmave qė do tė
bėnin tė mundur zhvillimin e reaksioneve shumė tė komplikuara.




Nuk ekziston asnjė provė konkrete fosile qė mbėshtet pamjen e njeriut-majmun, i
cili reklamohet nė mėnyrė tė pandėrprerė nga mediat dhe qarqet akademike
evolucioniste. Njė tjetėr qorrsokak i thėnieve evolucioniste ėshtė se ecja mbi
dy kėmbė nuk i shėrben modelit tė zhvillimit gradual tė darvinizmit. Duke
pėrdorur edhe stimulime kompjuterike, paleo-antropologu anglez Robin Crompton,
nė vitin 1996 arriti tė tregoj se njė mėnyrė e tillė ecjeje ishte e pamundur.
Crompton arriti nė kėtė konkluzion. Njė gjallesė mund tė ecė ose drejt ose me
katėr gjymtyrėt. Studimet e fundit kanė treguar se ėshtė e pamundur pėr skeletin
e pėrulur tė majmunit, i pėrshtatur pėr ecjen me katėr kėmbė tė evoluojnė nė
skeletin e drejtė tė njeriut i pėrshtatur pėr ecjen me dy kėmbė. Por, humnera e
jashtėzakonshme midis njeriut dhe majmunit nuk ėshtė e kufizuar vetėm me ecjen
mbi dy kėmbė. Ka edhe shumė probleme tė tjera qė mbeten tė pashpjeguara si
p.sh. kapaciteti i trurit, aftėsia e tė folurit, etj. Elen Morgan njė
paleo-antropologe evolucioniste ka thėnė:




Katėr prej mistereve mė tė mėdha tė njeriut janė:




E para- Pėrse njerėzit ecin mbi dy kėmbė?




E dyta- Pėrse kanė humbur gėzofin?




E treta- Pėrse kanė zhvilluar njė tru kaq tė madh?




E katėrta- Pėrse mėsuan tė flasin?




Pėrgjigjet e kėtyre pyetjeve janė:




E para – Nuk e dimė




E dyta – Nuk e dimė




E treta - Nuk e dimė




E katėrta - Nuk e dimė




Lista e pyetjeve mund tė zgjatet sa tė duash, pa ndikuar nė ndryshimin e
pėrgjigjes " Nuk e dimė".




Sipas Lordit Sally Zuckerman i cili ėshtė njė prej shkencėtarėve mė tė famshėm
dhe mė tė respektuar nė Angli, evolucioni ėshtė njė dogmė anti shkencore.
Atėherė cila ėshtė arsyeja qė i bėn gjithė kėta shkencėtar tė jenė tė lidhur me
kaq kokėfortėsi me kėtė dogmė? Pse janė munduar kaq shumė tė mbajnė gjallė
teorinė e tyre, duke u detyruar tė pranojnė shumė kontradikta dhe tė hedhin
poshtė shumė argumente bindėse? Pėrgjigjja e vetme ėshtė frika e braktisjes sė
teorisė sė evolucionit, pasi kjo do tė thotė tė pranojmė qė njeriu ėshtė krijuar
nga Zoti! Pėr kėtė arsye, ata mashtrojnė veten duke pėrdorur media me tė cilat
bashkėpunojnė. Kur ata nuk i gjejnė fosilet qė duhen, i fabrikojnė ato nė formėn
e pikturave imagjinare, tė modeleve tė trilluara dhe pėrpiqen tė japin
pėrshtypjen se me tė vėrtetė ekzistojnė fosile qė vėrtetojnė evolucionin. Njė
pjesė e mediave qė kanė tė njėjtat pikėpamje materialiste, gjithashtu pėrpiqen
tė mashtrojnė publikun, duke ngulitur nė subkoshiencėn e njeriut pėrrallėn e
evolucionit.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

5 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:28 am

Network

avatar
Web Master
Web Master


QORRSOKAKU MOLEKULAR I EVOLUCIONIT




Gjėja qė e bėn kėtė teori pa kuptim qė nė fillim ėshtė pyetja se si jeta u shfaq
nė fillim nė Tokė? Kur shtrohet kjo pyetje, evolucionistėt pėrgjigjen se jeta
filloi me njė qelizė tė formuar nga rastėsia. Sipas saj, 4 miliardė vjet mė parė
disa komponente organike pėsuan njė reaksion nė atmosferėn primitive tė tokėsnė
tė cilėn nėn efektin e shkreptimave dhe presionit, formuan qelizėn e parė tė
gjallė. Gjėja e parė qė duhet theksuar ėshtė se thėnia se materialet inorganike
mund tė bashkohen pėr tė formuar jetėn ėshtė diēka antishkencore qė nuk ėshtė
vėrtetuar deri mė sot nga ndonjė eksperiment apo observim. Jeta buron vetėm nga
jeta. Ēdo qelizė ėshtė e formuar nga riprodhimi i njė qelize tjetėr. Askush
ndonjėherė nuk ka arritur tė formojė njė qelizė tė gjallė me anė tė bashkimit tė
materialeve inorganike, bile as edhe nė laboratorėt mė tė sofistikuar.






Pėrralla e "qelizės sė prodhuar rastėsisht"




Nėse besojmė se qeliza mund tė vijė nė ekzistencė rastėsisht, atėherė nuk ka pse
tė mos besojmė historinė qė do ta tregojmė tani. Ajo ėshtė historia e njė
qyteti:




Njė ditė, njė copė plisi e shtypur midis dy shkėmbinjve nė njė tokė shterpe u
lag nga shiu. Plisi u thā dhe u forcua kur doli dielli pastaj u bė rrezistent
dhe mori formė. Pastaj shkėmbinjtė qė i dhanė formė u copėtuan dhe mbeti njė
tullė e fortė me formė tė rregullt. Kjo tullė priti nė tė njėjtat kushte
natyrore pėr vite me radhė derisa tė formohej njė tullė tjetėr si ajo. Kjo
pritje zgjati pėr qindra mijėra vjet dhe tulla tė tjera me tė njėjtėn formė u
formuan nė tė njėjtin vend. Asnjė tullė gjatė gjithė kėsaj kohe nuk u dėmtua
rastėsisht. Megjithėse ishin tė ekspozuara ndaj stuhive, shiut, erės, diellit
pėrvėlues dhe acarit pėr mijėra vjet, asnjė tullė nuk u kris, nuk u thye apo
lėvizi nga vendi. Ato qėndruan atje duke pritur nė tė njėjtin vend me durim
formimin e tullave tė tjera.Kur numri i tullave u bė i mjaftueshėm ato ngritėn
njė ndėrtesė , duke u vendosur mbi njėra tjetrėn nė mur nėn efektin e
rastėsishėm e kushteve natyrore si era, stuhitė apo ciklonet. Ndėrkaq materialet
tjera si ēimentoja dhe rėra tė pėrziera nėn efektin e kushteve natyrore u futėn
nė mėnyrė pėrfekte midis tullave pėr tė lidhur ato me njėra-tjetrėn. Ndėrsa
ndodhte e gjithė kjo, nėn tokė pikėrisht nė vendin ku tullat ishin vendosur
sipėr njėra tjetrės minerali i hekurit nėn efektet e natyrės formoi njė skelet
metalik, i cili, gjithmonė nėn veprimin e kushteve tė natyrės, sė bashku me
betonin formuan themelin e ndėrtesės. Mė pas u ngrit e gjithė ndėrtesa me tė
gjitha gjėrat e nevojshme.




Ndėrtesa sigurisht qė nuk ka vetėm tulla, llaē e themele, atėherė si u siguruan
materialet tjera? Pėrgjigjja ėshtė e thjeshtė: silikoni pėr xhamat, plastika pėr
kabllot elektrike, hekuri, tubat e ujit, etj. Tė gjitha ndodhen nė Tokė nė sasi
tė mjaftueshme. Duhet vetėm mjeshtėria e faktorėve natyror pėr t'i dhėnė kėtyre
materialeve formėn e duhur dhe pėr t'i vendosur nė vendin e tyre nė ndėrtesė.
Ēdo gjė ėshtė e rregulluar kaq mirė, saqė tullat janė vendosur nė mėnyrė tė
tillė qė kanė lėnė vendin e duhur pėr dritare, sikur ta dinin se diēka e quajtur
xham do tė formohej mė vonė nga faktorėt natyror. Gjithashtu faktorėt natyror
nuk kanė harruar tė lėnė vend pėr instalimin e ujit, korrentit, ujėrave tė zeza,
ngrohjes qė do tė sigurohet mė vonė nga kondicionerėt e formuar nga faktorėt
natyror.





Tė gjitha kėto janė bėrė rastėsisht.




Gjithēka ka shkuar kaq mirė saqė "rastėsia" dhe "faktorėt natyror" ia kanė dalė
tė bėjnė diēka tė pėrsosur. Nė qoftė se e besoni kėtė, ju s'keni vėshtirėsi tė
besoni ndėrtimin e rrugėve, lulishteve, kopshteve, hekurudhave, metrove,
aeroporteve, sistemeve tė komunikacionit, etj. Nė tė njėjtėn mėnyrė, siē u
ndėrtua edhe ndėrtesa e parė.Teoria e evolucionit deklaron se jeta erdhi
rastėsisht. Kjo nuk ėshtė mė pak absurde se sa historia e treguar mė lart, sepse
me tė gjitha sistemet e saja operative , tė komunikimit, transportit dhe
drejtimit, qeliza nuk ėshtė mė pak e komplikuar se njė qytet!


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

6 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:30 am

Network

avatar
Web Master
Web Master


MREKULLIA E QELIZĖS DHE FUNDI I EVOLUCIONIT




Qeliza ėshtė sistemi mė kompleks dhe mė elegant qė mund tė ekzistojė.





Profesori i biologjisė, Michael Denton nė librin e tij "Evolucioni – njė teori
nė krizė", e shpjegon kėtė kompleksitet duke dhėnė kėtė shembull:




"Pėr tė kuptuar realitetin e jetės , ashtu siē na referohet nga Biologjia
Molekulare do tė na duhej ta zmadhonim qelizėn njė miliard herė, derisa diametri
i saj tė bėhet 20 km dhe tė jetė e ngjashme me aeroplanmbajtėse gjigande. Ajo qė
do tė shohim ėshtė njė kompleksitet i pakrahasueshėm dhe njė ndėrtim i
papėrsėritshėm. Nė sipėrfaqen e qelizės do tė gjejmė miliona vrima tė ngjashme
me dyer e njė anije tė madhe kozmike tė cilat hapen dhe mbyllen me njė kod tė
veēantė pėr tė lejuar hyrjen dhe daljen e vazhdueshme tė materieve. Nėse do tė
kishim mundėsi tė hynim brenda nė njė prej kėtyre vrimave, do tė gjenin veten nė
njė botė me njė super teknologji dhe me njė kompleksitet tė habitshėm, i cili
nuk mund tė arrihet nga kapaciteti ynė krijues. Ky realitet ėshtė nė antitezė
me rastėsinė dhe lė shumė prapa ēdo gjė tė prodhuar nga inteligjenca e njeriut".
Kaq e ndėrlikuar ėshtė ēėshtja e qelizės sa qė evolucioni dėshton qė nė
shpjegimin e formimit tė elementeve bazė tė qelizės. Formimi i njė proteine tė
vetme, nėn kushtet e natyrės, nga mijėra proteina komplekse qė ndėrtojnė
qelizėn, ėshtė i pamundur. Robert Shapiro, profesor kimie nė Universitetin e Nju
Jorkut dhe ekspert i ADN-sė, ka llogaritur probabilitetin e formimit tė
rastėsishėm tė dy mijė lloje proteinash tė gjendura nė njė baktere tė vetme.
(Ndėrsa nė qelizėn njerėzore ka 200 mijė lloje tė ndryshme proteinash).





Numri i nxjerrė nga llogaritja ėshtė 1040 000 (Njė numėr i paimagjinueshėm, 1 me
40 000 zero nga prapa. Profesoresha e matematikės sė aplikuar dhe astronomisė
nga Universiteti Kolixh, Uells, Chandra Wickramasinghe bėn kėtė koment:





Mundėsia e formimit tė jetės nga materia e pajetė ėshtė 1 herė nė 10 40 000
raste. Ky numėr ėshtė i mjaftueshėm pėr ta varrosur Darvinin dhe tė gjithė
teorinė e evolucionit. Probabiliteti qė proteina tė formohet nga rastėsia ėshtė
zero. Probabiliteti i formimit tė njė proteine mesatare me 500 aminoacide ėshtė:




10 950 Ne mund ta shkruajmė kėtė numėr duke shtuar 950 zero pas njėshit.




Ekzaminimet molekulare kanė treguar qartė se ēėshtja e formimit tė aminoacideve
nuk ėshtė e ndriēuar aspak nga evolucionistėt. Nė vitin 1955, puna e dy
shkencėtarėve James Watson dhe Francis Crick, mbi ADN-nė hapi faqe tė re nė
biologji. Molekula e quajtur ADN, gjė gjendet nė bėrthamėn e ēdo 100 trilion
qelizave tė trupit tonė, pėrbėn tė gjithė informacionin strukturor tė trupit tė
njeriut. Informacioni qė ka tė bėjė me tė gjitha karakteristikat e njė personi,
qė nga pamja e jashtme deri nė strukturėn e organeve tė brendshme ėshtė i
regjistruar nė ADN me anė tė njė sistemi tė veēantė kodimi. Tė gjitha
informacionet pėr qenien e gjallė ruhen nė molekulėn e ADN-sė. Vetėm kjo metodė
kaq efikase e ruajtjes sė informacionit ėshtė njė provė e mjaftueshme pėr faktin
se jeta nuk erdhi nė ekzistencė rastėsisht, por ėshtė e krijuar nė njė mėnyrė tė
mrekullueshme nga Krijuesi i Plotfuqishėm. Edhe ligji i dytė i Termodinamikės e
hedh poshtė evolucionin. Ky ligj njihet me emrin "ligji i Entropisė". Entropia
ėshtė shkalla e ērregullimit nė njė sistem fizik. Ligji i Entropisė tregon se i
gjithė universi shkon nė mėnyrė tė pashmangshme drejt shkatėrrimit! Vėrtetėsia e
Ligjit tė Dytė tė Termodinamikės ėshtė vėrtetuar teorikisht dhe me eksperiment.
Albert Anjshtajni, shkencėtari mė i madh i kohės sonė ka thėnė se ky ėshtė "ligj
primar i gjithė shkencės". Artur Edington, gjithashtu i referohet kėtij ligji si
"ligj suprem metafizik i gjithė universit".


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

7 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:31 am

Network

avatar
Web Master
Web Master


Pengesa mė e madhe e evolucionit: Mendja.




Ka shumė specie nė botė qė ngjasojnė me njėra tjetrėn. Nė fakt ngjashmėria
sipėrfaqėsore midis njeriut dhe majmunit nuk do tė thotė asgjė. Nė qoftė se
marrim pėr bazė inteligjencėn, atėherė bletėt qė ndėrtojnė strukturėn e
mrekullueshme gjeometrike tė hojeve apo merimanga qė ndėrton mrekullinė
inxhinierike tė rrjetės sė saj, mund tė thuhet se janė mė afėr njeriut. Bile nė
disa aspekte ato janė mė superiore se vet njeriu.Ka diferencė tė madhe midis
majmunit dhe njeriut. Majmuni ėshtė kafshė dhe nuk ndryshon nga kali apo qeni
nė lidhje me nivelin e ndėrgjegjes. Njeriu ėshtė i dėgjueshėm, krijesė me
vullnet tė fortė qė mendon, flet, kupton, vendosė dhe gjykon. Mendja ėshtė
diferenca mė e madhe midis njeriut dhe kafshėve.Realiteti ėshtė qartė dhe i
dukshėm. E gjithė jeta ėshtė produkt i njė projektimi perfekt. Kjo siguron prova
konkrete pėr ekzistencėn e Krijuesit i Cili ėshtė i Gjithdijshėm e i
Plotpushtetshėm. Ky Krijues ėshtė Allahu, Zoti i Tokės, i qiejve dhe i
gjithēkaje midis tyre. Udhėtimin tonė mund ta vazhdojmė edhe nė botėn e
sėmundjeve, shėndetit, ilaēeve, mjekimit, imunitetit, mikrobeve. Nė tė vėrtetė,
edhe ato qenie mikroskopike qė ne u themi "mikrobe", e qė i luftojmė me
antibiotikė dhe ilaēe tjerė, janė krijuar nė dobi tė njeriut dhe gjallesave tė
tjera dhe pėr njė ekuilibėr. Po, kėto gjallesa mikroskopike qė s'i shohim dot me
sy; vrapojmė nė ndihmė tė njeriut. Teoritė e materialistėve mbi ekzistencėn dhe
jetėn qė kanė gėnjyer dhe mashtruar shumė njerėz gjer mė sot, janė hulumtuar e
kontrolluar hollėsisht nga shumė e shumė mendimtarė e shkencėtar tė mirėfilltė,
janė kritikuar e me metoda tė ndryshme nė pėrfundim ėshtė kuptuar se as
pretendimet qė ia kanė ofruar botės shkencore, as teoritė e tyre mbi jetėn qė i
kanė parashtruar duke i popullarizuar me njė zhurmė tė madhe propagandistike nuk
janė tė vėrteta ashtu siē pandehet.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

8 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:32 am

Network

avatar
Web Master
Web Master


E VĖRTETA E KRIJIMIT NĖ KUR'AN




Tė gjitha fetė, tė gjithė profetėt, tė gjithė librat e shenjtė, duke ia mbyllur
tė gjitha dyert evolucionit, e shprehin hapur se ēdo gjė, pėrfshi edhe njeriun,
ėshtė krijuar nga Zoti!




Ja disa versete nga Kurani fisnik:




" O ju njerėz, vėrtet Ne ju krijuam juve prej njė mashkulli dhe njė femre, ju
bėmė popuj e fise qė tė njiheni ndėrmjet vete,...." (El Huxhurat, 13)





" E Ne i thamė: "O Adem, ti dhe bashkėshortja juaj banoni nė xhennet dhe hani
lirisht nga frutat e tij kah tė doni,...." (El Bekare, 35)




" E Ai (Zoti) ia mėsoi Ademit tė gjithė emrat (e sendeve),..." (El Bekare, 31)




" Vėrtet, Ne e krijuam njerin nė formėn mė tė bukur..." (Et Tin, 4)




" Lexo me emrin e Zotit tėnd, i cili krijoi (ēdo gjė).




Krijoi njeriun prej njė gjaku tė ngjizur (nė mitrėn e nėnės).




Lexo! Se Zoti yt ėshtė mė bujari!Ai qė e mėsoi (njeriun) tė shkruajė me pendė.
Ia mėsoi njeriut atė qė nuk e dinte". (El Alak, 1-5) " Pasha Atė qė krijoi
mashkullin e femrėn..." (El Lejl, 2)"Ai qė pėrsosi krijimin e ēdo sendi, e
krijimin e njeriut e filloi nga balta.




Pastaj bėri qė pasardhėsit e tij tė rrjedhin prej njė pike uji tė dobėt




Mandej, Ai e formėson atė (nė barkun e nėnės) dhe nga ana e vet i jep shpirt
atij dhe Ai ėshtė qė juve ju pajis edhe me dėgjim, me tė parit dhe me zemėr, e
pak send ėshtė ajo qė ju falėnderoni...” (Es Sexhde, 7-9)




"Ne vėrtet nderuam pasardhėsit e Ademit (njerėzit), u mundėsuam tė udhėtojnė
hipur nė tokė e nė det, i begatuam me ushqime tė mira, i vlerėsuam ata (i
lartėsuam) ndaj shumicės sė krijesave qė Ne i krijuam..." (El Isra, 70)





"All-llahu e fillon krijimin, mandej e pėrsėrit atė, e mė nė fund tek Ai do tė
ktheheni..." (Er Rrum, 11)



"Dhe nga faktet (e
madhėrisė sė) e Tij ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj, Ai krijoi nga vetė lloji juaj
palėn (gratė), ashtu qė tė gjeni prehje tek ato dhe nė mes jush krijoi dashuri
dhe mėshirė. Nė kėtė ka argumente pėr njerėzit qė mendojnė.



Nga argumentet e Tij
ėshtė krijim i qiejve e i tokės, ndryshimi i gjuhėve tuaja dhe i ngjyrave tuaja.
Edhe nė kėtė ka argumente pėr njerėz..." (Er Rrum, 21-22)



"O ti njeri, po ē'tė
mashtroi ty kundrejt Zotit tėnd qė ėshtė bujar e i urtė ? I cili tė krijoi, tė
pėrsosi dhe tė drejtoi. Tė formėsoi nė formėn qė Ai dėshiroi!" (El Infitar, 6-Cool



"Dhe Ai ju dha
gjithat qė e kėrkuat (qė kėrkoi nevoja juaj) dhe, edhe nė qoftė se pėrpiqeni t'i
numėroni tė mirat e All-llahut, nuk do tė mund tė arrini t'i pėrkufizoni (nė
numėr). Vėrtet, njeriu ėshtė i padrejtė dhe shumė pėrbuzės". (Ibrahim, 34)


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

9 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:33 am

Network

avatar
Web Master
Web Master
Marre Nga Libri e verteta e krijimit dhe evolucioni
Harun Jahja


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

10 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:40 am

Network

avatar
Web Master
Web Master
Nje Udhetim I Shkurter ne Boten e Jashtme dhe Brenda Vetes Tone


Ēdo qenie e madhe ose e vogėl nė gjithėsi e vazhdon ekzistencėn e
saj nė njė ekuilibėr tė tillė tė hollė e marramendės, saqė ėshtė e
pamundur ta shohėsh kėtė gjendje tė pėrgjithshme tė pėrbėrė nga
margaritarėt e urtėsisė, pėrfitimit dhe harmonisė, tė mos e mendosh
Krijuesin e tė mos thuash "Allah"!Nė lidhje me kėtė, ėshtė e
mjaftueshme t'i lėsh tė gjitha tė tjerat e tė shohėsh vetėm brenda
vetes tėnde. Tė gjitha veprimtaritė e trupit tonė paraqesin njė sistem
tė mrekullueshėm tė rregulluar me anė tė mekanizmave hormonale e
nervore shumė tė ndjeshme e tė lidhura me njėra-tjetrėn dhe qė
funksionon nė harmoni. Tė gjitha organet, indet dhe qelizat
funksionojnė nė harmoni dhe pėrsosmėri pa e cėnuar aspak detyrėn qė u
bie sipėr, tė orientuar sipas njė qėllimi dhe pėrfitimi krejt tė qartė
dhe duke mos u shkaktuar as dėmin mė tė vogėl ndėrtimit tė trupit,
rregullit tė tij tė pėrgjithshėm, madje funksionit tė njė pjese fare tė
vogėl. Meqė edhe ora mė e thjeshtė nuk do tė mund tė mendohej pa
artizanin e saj, tė mendosh se nuk ėshtė dikush qė i vė nė punė dhe
rregullon funksionet jetėsore tė trupit tė njeriut qė janė miliona herė
mė komplekse se tė njė ore mekanike, qė i sheh dhe kontrollon
marrėdhėniet mes veprimtarisė dhe rezultateve, duhet tė jetė mungesa mė
e madhe e respektit ndaj tė menduarit.Sidomos ndjeshmėria nė
qeniet e gjalla, pėrsosmėria nė organet e tyre tė shqisave dhe fakti qė
ēdo qenie e gjallė ėshtė e pajisur me organet dhe ndjeshmėrinė mė tė
pėrshtatshme pėr tė, tė gjitha kėto, nėse s'u dedikohen njė diturie tė
patėmetė qė di gjithēka dhe qė qėndron pas ēdo gjėje, njė planifikimi
tė pėrsosur nė kuadėr tė kėsaj diturie dhe njė fuqie qė e zbaton kėtė
plan pa asnjė tė metė, tė gjitha kėto, pra, me se mund tė shpjegohen
tjetėr?Le tė prekim nja-dy specifika sa pėr ta ndriēuar kėtė
ēėshtje. Po qe se pelikani i pajisur me njė sqep tė pėrshtatshėm pėr tė
ngrėnė peshk, nuk do tė ishte i pajisur edhe me kėmbė me flatra pėr tė
vozitur, ē'do tė bėnte? A mos vallė do tė themi se kjo kafshėz u
mendua, u mendua dhe zhvilloi pėr vete sqepin dhe kėmbėt e posaēme pėr
notim? Apo mos do t'ia dedikojmė kėtė lėndės, materies, natyrės qė
s'dinė gjė as pėr pelikanin, as pėr nevojat e tij, as pėr ujin dhe
peshkun? Apo do t'ia lėmė kėtė punė erėrave tė rastėsisė qė e tregojnė
hapur se, po t'i lihej kjo punė rastėsisė, nuk do tė kishte as gjithėsi
bashkė me tė gjitha gjėrat e mėdha e tė vogla qė ka brenda? Apo mos do
tė pretendojmė se e kemi zgjidhur kėtė ēėshtje me anė tė evolucionit qė
mbėshtetet te natyra, lėnda dhe rastėsia? Zoti im, ē'pretendime tė
pabaza kėto! Edhe bota bimore me atė gjallėri, harmoni dhe
enigmė tė mrekullueshme si dhe me atė cilėsinė e saj qė ėshtė pėrtej tė
gjitha shkaqeve, thotė "rregull" dhe na ofron mesazhe enigmatike nga
njė dituri e fshehtė, nga njė fuqi e pafundme! Po qe se mundemi tė
realizojmė njė udhėtim ideor nė gjithėsi duke u nisur nga gjėrat e
dukura si mė tė parėndėsishme, mė tė pavlera, kushedi ē'shohim dhe
kushedi pėr ē'gjėra bėhemi dėshmitarė! Edhe kėrpudhat e mykut, madje,
qė rrojnė vetėm mbi kalbėsira e dekompozime dhe disa nga llojet e tė
cilave na e shpėtojnė jetėn, kushedi ē'gjėra u pėshpėrisin zemrave qė
ndjejnė dhe mendjeve qė mendojnė mbi Sunduesin Absolut qė vepron nė
gjithėsi me art, ekonomi, urtėsi dhe dituri!Po tė doni, le ta
bėjmė njė udhėtim tė shkurtėr edhe nė pyjet qė pranohen se janė
mushkėritė e qyteteve por qė, pėr fat tė keq, nė ditėt tona janė kthyer
nė tė sėmurė rėndė tė shtrirė nė shtrat! Ta bėjmė njė udhėtim tė tillė
e tė shohim solidaritetin mes njerėzve e pemėve, posaēėrisht pasurinė
biologjike tė pyjeve tropikale, marrėdhėniet e shumė llojeve bimėsh e
kafshėsh brenda njė nxehtėsie magjepsėse dhe se si kėto marrėdhėnie
zhvillohen brenda njė harmonie marramendėse!Nė pyjet tropikale,
pavarėsisht nga kompleksiteti nė dukje qė paraqesin mijra veprimtari tė
ndėrthurura me njėra-tjetrėn, ka njė rregullsi harmonike tė tillė qė
zemrat e zgjuara e dėgjojnė si njė poezi e si njė muzikė. Nė pyjet
tropikale ku reflektohet pėrsosmėria nė artet e Krijuesit tė Lartė, nuk
shpenzohet kot as dhe gjėja mė e vogėl; ēdo qenie qė e plotėson
jetėgjatėsinė e vet, pėrpunohet nga qenie tė tjera tė ngarkuara me atė
detyrė, dhe sillet, pas njė kohe tė shkurtėr, nė gjendje tė pėrdorshme
e tė dobishme pėr pyjet. Pandeh se do tė jetė e pamundur qė njeriu tė
arrijė njė ditė ta realizojė kėtė akord dhe harmoni qė vazhdon e tillė
qysh prej miliona vitesh, kėtė ndarje pune tė pėrsosur, kėtė ndihmė
reciproke tė mrekullueshme tė realizuar mes qenieve tė gjalla me natyrė
krijimi krejt tė ndryshme nga njėra-tjetra siē janė bimėt dhe kafshėt!Sa
pėr botėn e kafshėve, ėshtė e qartė se burimi i vėrtetė i prirjes sė
dukurive aq tė mrekullueshme sa tė mos mund tė shpjegohen as me arsye,
vetėdije dhe vullnet, ėshtė njė Dije dhe Vullnet qė pėrfshin tėrė
ekzistencėn, ndryshe, pėrpjekja pėr t'i shpjeguar dukuritė e
mrekullueshme me njė koncept tė pakuptueshėm si "instinkti", nuk mund
tė shkojė mė tej se njė vetėmashtrim. Fakti qė kafshėt janė tė pajisura
me struktura anatomike nė pėrshtatje tė plotė me mėnyrėn e tyre tė
jetesės, fakti qė shumė kafshė, si zogjtė, merimangat, karkalecat, etj.
janė marrė nga njeriu si modele nė teknikė dhe teknologji dhe, si tė
tilla, i kanė siguruar njeriut suksese tė mėdha e tė jashtėzakonshme,
janė nga njė mrekulli mė vete qė edhe nė mos i bėfshin dot
evolucionistėt, pėr egoizėm, ta pranojnė se e kanė gabim, janė nė
gjendje t'i shtrėngojnė nė njė skaj pa dalje pėr t'i bėrė qė ta mbyllin
gojėn!Udhėtimin tonė mund ta vazhdojmė edhe nė botėn e
sėmundjeve, shėndetit, ilaēeve, mjekimit, imunitetit, mikrobeve. Nė tė
vėrtetė, edhe ato qenie mikroskopike qė ne u themi "mikrobe" e qė i
luftojmė me antibiotikė dhe ilaēe tė tjera, janė krijuar nė dobi tė
njeriut dhe gjallesave tė tjera dhe pėr njė ekuilibėr. Po, kėto
gjallesa mikroskopike qė s'i shohim dot me sy, vrapojnė nė ndihmė tė
njeriut. Ē'e do se kėto mikrokrijesa qė nė vendin e vet janė shumė tė
dobishme, pėr shkak tė mjeteve dhe mjediseve tė kėqija tė pėrgatitura
prej nesh, bėhen shumė tė dėmshme. Kur mendojmė pėr sistemin imunitar
si mekanizmi mė kompleks dhe i fshehtė i trupit tonė, na rritet shpresa
se nė tė ardhmen do tė bėhen tė shėrueshme edhe sėmundje qė sot duken
si tė pashėrueshme. Mendimi materialist i cili mban nė themelin
e vet zhurmė, dialektikė dhe mohim tė Zotit, pavarėsisht nga tė gjitha
kėto e plot tė tjera tė vėrteta krejt tė hapura, jep konkluzione
apriori duke mohuar ēdo gjė tjetėr veē materies dhe paraqet njė entitet
krejt dogmatist. Teoritė e materialistėve mbi ekzistencėn dhe
jetėn qė kanė gėnjyer dhe mashtruar shumė njerėz gjer mė sot, janė
hulumtuar e kontrolluar pikė pėr pikė nga shumė e shumė mendimtarė,
janė kritikuar me rrugė e metoda tė ndryshme dhe, nė pėrfundim ėshtė
kuptuar se as pretendimet qė ia kanė ofruar botės shkencore duke i
pėrzjerė nė mėnyrė artizanale ato (pretendime) nė shkencat
eksperimentale, as dhe teoritė e tyre mbi jetėn qė i kanė parashtruar
duke i popullarizuar me njė zhurmė tė madhe propagandistike, nuk janė
aspak tė shėndosha ashtu siē pandehet. Sot, nė ditėt tona, mė nė fund,
ėshtė kuptuar se e tėrė ekzistenca ndodhet e lidhur pas njė sėrė
ligjesh si vepėr e njė fuqie eternale tejet tė lartė dhe mbi ēdo gjė
tjetėr. Po qe se e ilustrojmė kėtė me njė specifikė qė e njohim mirė tė
gjithė, ndėrsa lėnda dhe materia nė trupin tonė janė nė ndryshim tė
vazhdueshėm, identiteti ynė nuk pėson asnjė ndryshim!Nė tė
vėrtetė, sot, tė gjitha zbulimet dhe konkluzionet tė arritura dhe
parashtruara nga shkencat e natyrės dhe teknika, kanė treguar se nuk
ėshtė e vėrtetė se kudo ėshtė njė materie qė vėzhgon dhe vepron, siē
pretendojnė materialistėt, se ēdo gjė s'ėshtė identitet i ndryshimeve
periodike materie-energji dhe energji-materie, se krijimi dhe
ekzistenca e qenies ėshtė aq e komplikuar sa kurrė nuk mund tė
shpjegohet me anė tė rastėsive. Kėshtu, kalbėzimi nė themel i
pikėpamjes materialiste tė konsideruar gjer mė sot si e pėrsosur dhe e
pakundėrshtueshme, ėshtė provuar edhe njė herė tjetėr!

Mundesuar nga Fethullah Gylen


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

11 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:45 am

Network

avatar
Web Master
Web Master
Materia, Rastesia dhe Pretendimet e Vetekrijimit

Nė themel tė evolucionit qėndron pretendimi se qenia ekziston vetvetiu dhe e varur nga rastėsitė.Ati
i evolucionizmit para Darvinit, Lamarku, e konsideronte evolucionin si
njė mundėsi tė dhėnė nga Zoti materies dhe natyrės. Ai ishte
evolucionist qė pranonte gjenezėn hyjnore tė materies. Nė kundėrshtim
me tė, Darvini e mbėshtet ekzistencėn e materies nė vetė aftėsinė e saj
pėr tė ekzistuar dhe zhvilluar. Ata qė erdhėn pas Darvinit, ranė
plotėsisht nė materializėm dhe mohim dhe zgjodhėn rrugėn pėr ta
pėrdorur evolucionin si mbėshtetje pėr mohimin e Zotit.
Ata qė i
dalin sot pėr zot darvinizmit, janė bota materialiste qė mbahen pas tij
nė emėr tė mohimit. Kėta besojnė nė eternitetin e materies, pra, nė
pafillimshmėrinė dhe pafundshmėrinė e materies.[1]
Duhet theksuar
qysh nė fillim qė evolucionistėt, dashje pa dashje, pėrfytyrojnė njė
hapėsirė tė pafundme, sepse t'i japėsh eternitet materies dhe ta
vendosėsh evolucionin, brenda kėtij eterniteti, nė njė kohė me fillim
tė papėrcaktuar, do tė thotė t'i japėsh hapėsirės pafundėsi meqė koha
dhe hapėsira nuk mund tė mendohen veē e veē. Koha ka njė ekzistencė
nominale (konvencionale); ėshtė hapėsira qė e bėn atė njė dimension tė
materies dhe dukurive. Nuk mund t'i jepet ekzistencė kohės nė mungesė
tė hapėsirės. Ndėrkaq, hapėsira pėrbėhet prej botės sė atomeve, botės
sė lėndės. Pėr rrjedhojė, po qe se vėrtetohet se lėnda nuk ėshtė
eternale (e pafillim dhe e pafund), do tė dalė nė shesh se edhe
hapėsira dhe koha nuk janė eternalė dhe do tė kuptohet vetvetiu se njė
gjė qė s'ėshtė eternale nuk mund tė jetė krijuese dhe e vetėkrijuar.
Ligji
II i termodinamikės i njohur, tashmė, nga shumica, e hedh poshtė
eternitetin e lėndės dhe materies. Ligji I i termodinamikės ėshtė ligji
i ruajtjes sė energjisė, kurse Ligji II ėshtė ligji i njohur Carnot.[2]
Sipas tij, nxehtėsia e qendrave tė nxehtėsisė, duke u pėrhapur e
pėrhapur pa pushim, njė ditė do tė konsumohet dhe niveli i energjisė nė
gjithėsi do tė barazohet, do tė bėhet i njėllojtė kudo. Edhe nėse kjo
nuk do tė thotė asgjėsim i energjisė, do tė thotė asgjėsim i diferencės
plus-minus dhe vdekje. Carnot e parashtroi kėtė ligj duke u mbėshtetur
nė vėzhgimet nė shtėpinė e vet mbi shpėrndarjen e energjisė nga soba
dhe uji i zjerė. Pastaj vėzhgimet e tij u zhvilluan mė tej nga
shkencėtarėt, u pėrgjithėsuan nė njė ligj i cili mėsohet sot nėpėr
shkolla.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

12 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:46 am

Network

avatar
Web Master
Web Master
Sot ėshtė e pamundur tė thuhet ndonjė gjė e prerė mbi ndikimin e
pėrgjithshėm tė termodinamikės mbi gjithėsinė. Megjithėkėtė, mund tė
thuhet se gjithėsia s'ėshtė njė e tėrė, por e pėrbėrė prej pjesėsh
(copash), ndėrkaq qė konkluzioni mbi njė copė ėshtė i vlefshėm edhe mbi
tė tėrėn. Vėzhgimet e kėsaj fushe tregojnė se po tė mos shpėrthejė mė
parė njė katastrofė e pėrgjithshme pėr ndonjė shkak tjetėr, katastrofa
termodinamike ėshtė absolutisht e pashmangshme, domethėnė, energjia nė
gjithėsi do tė konsumohet dhe sistemi do tė shembet. Kėtu mund tė
pyetet mbi marrėdhėnien e katastrofės termodinamike me joeternitetin e
lėndės dhe materies ose ē'dėm do tė pėsojnė koha dhe hapėsira qė
pretendohet se janė eternale.Le ta bėjmė tė qartė nė fillim se
ata qė i japin materies eternitet, duket sikur nuk e dinė se ē'do tė
thotė eternitet. Sikur tė gjitha kokrrat e rėrės qė ekzistojnė mbi tokė
t'i bėni zero dhe nė krye tė vargut me zero qė do tė formohet, tė
vendosni njė njėsh, shifra e frikshme qė ka pėr tė dalė, nė raport me
eternitetin do tė ketė vlerėn zero. Po si kjo, pėrballė eternitetit,
numri mė i madh qė do tė mund tė mendonte, konceptonte dhe prodhonte
mendja e njeriut, do tė ishte pėrsėri zero! Sepse eternal do tė thotė i
pafund. Gjėja e pafund:
1) Nuk mund tė jetė e pėrbėrė, nuk mund tė hyjė nė sintezė. Ajo ėshtė e thjeshtė dhe e pandashme (e pacopėtueshme).2) Nuk ndryshon kurrė dhe mbi tė nuk mund tė veprohet.3) Ndodhet e pavarur nga koha dhe hapėsira, pra, jashtė lėvizjes sė varur nga koha dhe hapėsira.4) Eshtė absolutisht e pafundme sepse ėshtė absolutisht jashtė kohės.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

13 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:46 am

Network

avatar
Web Master
Web Master
Nga ky kėndvėshtrim, meqė pafillim dhe pafundėsi do tė thotė
pakohėsi, pafillimi dhe pafundėsia takohen nė njė pikė. Asnjė prej
kėtyre veēorive nuk ndodhen te materia. Materia ėshtė e ndryshueshme;
siē e ka treguar edhe ligji i termodinamikės, materia nuk mund tė
mendohet veē energjisė e cila njė ditė ka pėr ta humbur krejtėsisht
ndikimin e vet. Veēanėrisht, materia ėshtė e hapur ndaj ēdo lloj
sinteze. Ndėrkaq, materia ėshtė e varur nga koha dhe hapėsira.
Apologjetistėt islamė thonė, duke e pasur fjalėn pėr Zotin, "ma thebete kidemuhu imtenea ademuhu" (po
qe se njė gjė ėshtė nė mėnyrė evidente e pafillimtė, asgjėsimi i saj
ėshtė i pamundur). Me kėtė, ata tregojnė se materia kurrė nuk mund tė
bėhet burim ekzistence dhe pohojnė veēoritė individuale tė
Individualitetit te i cili mund tė mbėshtetet materia.Hapėsira
pėrbėhet, nė pėrmasa tė vogla, prej atomeve, kurse nė pėrmasa tė mėdha,
prej diejve. Nė diellin tonė qė ėshtė vetėm njėri prej kėtyre diejve,
shndėrrohen 564 ton hidrogjen nė helium nė sekondė dhe, si rezultat i
kėtij shndėrrimi, pėrreth pėrhapet njė energji prej miliona kalorish nė
formė nxehtėsie dhe drite. Njė pjesė e kėsaj energjie qė shpėrndahet nė
tėrė sistemin diellor, vjen edhe nė globin tonė tokėsor. Gjithėsia
pėrbėhet prej diejsh tė tillė. Dielli ynė njė ditė do tė arrijė pikėn e
konsumimit dhe atėherė do tė ndodhė njė katastrofė planetare.Meqė
gjithėsia pėrbėhet prej kėtyre diejve qė janė si gurė themeli pėr tė,
nuk mund tė mendohet qė kėta diej, energjia e tė cilėve shkon drejt
konsumimit, tė jenė eternalė, sepse, siē u tha edhe mė lart, gjėja
eternale (e pafundme) nuk mund tė jetė e pėrbėrė, nuk varet nga koha
dhe hapėsira, nuk konsumohet, nuk pėson as ndryshimin mė tė vogėl.
Kurse ne shohim se materia dhe bota materiale janė nė ndryshim tė
vazhdueshėm, se kalojnė nga njė gjendje nė njė tjetėr, shpėrbėhen
(analizohen) dhe pėrbėhen (sintetizohen) ose bėhen orbitė. Nė kėto
kushte, materia ka edhe fillim, edhe fund dhe ėshtė e kufizuar nga koha
dhe hapėsira. Ēdo pretendim jashtė kėsaj ėshtė i detyruar tė mbetet njė
hipotezė pa asnjė pjesė tė vėrtete. Vetė Darvini, duke e shprehur
dobėsinė e vet nė lidhje me kėtė ēėshtje, thotė: "Nė fakt, meqė nuk u
ndodha nė periudhėn kur kanė jetuar kėto qenie, jam i detyruar ta
pėrforcoj ēėshtjen me njė sėrė hipotezash!"


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

14 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:47 am

Network

avatar
Web Master
Web Master
Sado qė tė mbėshtetet nė njė sėrė dijesh paraprake, nė themel,
hipoteza pėrbėhet prej pikėpamjesh dhe pretendimesh tė paprovuara. Po
qe se Darvini ka hedhur nė shesh njė hipotezė, edhe unė hedh nė shesh
hipotezėn time dhe them se, me njė lėvizje tė tokės, njeriu u hodh 10
mijė metra pėrpjetė dhe s'i ndodhi asgjė. Edhe kjo ėshtė njė hipotezė.
Ndėrkaq, po qe se ju mė dilni kundėr duke thėnė se njeriu i ngjitur nė
lartėsinė 10 mijė metra vdes nė ēast nga mungesa e oksigjenit, unė e
mbėshtes kėtė hipotezė me njė hipotezė tjetėr dhe them se "ju flisni
sipas kushteve tė sotme, kurse kushtet tokėsore nė njė periudhė tjetėr
kanė qenė tė ndryshme". Po qe se hipoteza ime nuk ėshtė shkencore por
vetėm njė pretendim, edhe pretendimet e Darvinit dhe darvinistėve nuk
kanė ndonjė ndryshim! Pretendimi evolucionist s'ėshtė gjė tjetėr veēse
njė hipotezė qė e pėrgėnjeshtrojnė tė gjitha ligjet vepruese nė
gjithėsi e nė jetėn e gjallė, qė i mbush boshllėqet qė i shfaqen, me
hipoteza tė tjera.[1]
Pikėpamja themelore materialiste mbi ekzistencėn ėshtė se ekzistenca e
materies nuk ka as fillim, as fund. Materia ka ekzistuar dhe do tė
ekzistojė pafundėsisht duke kaluar nga njė formė nė njė tjetėr pėrmes
shndėrrimeve gjithashtu tė pafundme.
[2] Nicolas Leonhard Sadi (1796-1832). Fizikan dhe inxhinier francez, themelues i termodinamikės.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

15 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:48 am

Network

avatar
Web Master
Web Master
Fosilet


Ata qė mbahen pas teorisė sė evolucionit me qėllim pėr tė zbuluar
prejardhjen e jetės, u drejtohen fosileve edhe kinse pėr ta vėrtetuar
teorinė e vet, edhe sepse nė periudhat historike nuk haset nė ndonjė
dukuri evolutive. Tė njėjtėn gjė ka bėrė edhe Darvini. Si biri i njė
familjeje tė pasur dhe i njė babai mjek, e filloi arsimimin duke mėsuar
pėr mjekėsi, por ikte prej shkolle pėr tė shėtitur fushave e maleve pėr
tė vėzhguar bimėsinė dhe, pasi nuk pati sukses nė mjekėsi, vendosi tė
mėsojė pėr teologji. Ngaqė zgjuarsinė teorike e kishte nė vend, por jo
nė atė nivel edhe zgjuarsinė praktike, ai pati vėshtirėsi edhe nė
studimin e teologjisė; megjithėkėtė, mė nė fund, u bė si u bė dhe e
gjeti profesionin e tij tė pėrshtatshėm. Ai mori pjesė nė njė ekspeditė
studimore tė organizuar nga qeveria angleze dhe bėri kėrkime nė ishujt
e Oqeanit tė Qetė, Afrikė, Amerikėn e Jugut dhe Australi, bėri
krahasime mes kafshėve tė ishujve Galapagos dhe kontinentit, shqyrtoi
disa fosile, u pėrqėndrua nė aktivitetet e vullkaneve dhe koraleve,
mblodhi bimė dhe insekte.Shkurt, kur u shfaq vetvetiu
domosdoshmėria e gjetjes sė njė lloji (specieje) tė ndėrmjetėm pėr tė
vėrtetuar se majmuni dhe njeriu vijnė prej njė ati tė pėrbashkėt dhe
kalimin nga njė lloj nė tjetrin, u ndje nevoja pėr tė gjetur dhe
pėrdorur fosilet. Kėtė duhet ta bėnin paleontologėt. Po qe se dalin
paleontologė pa paragjykime, gjejnė fosile tė ndėrmjetme dhe thonė se
ėshtė e mundur tė bėhet lidhja mes majmunit dhe njeriut, duke gjetur
edhe pėrkrahjen e gjenetistėve pa paragjykime, vetėm atėherė duhet
pranuar njė teori e tillė dhe duhet konsideruar me vlerė kryerja e
kėrkimeve dhe studimeve mbi tė. Nė tė kundėrt, ėshtė e pamundur qė
pretendimi evolucionist tė quhet njė teori shkencore!


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

16 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:54 am

Network

avatar
Web Master
Web Master
Fosilet e zogjveMes fosileve tė gjetura gjer tani, flitet pėr fosilin e zogut tė ashtuquajtur arkeopteriks
(Archaeopteryx) me bisht tė gjatė, me dhėmbė dhe kthetra nė krahėt e
pėrparėm, duke pretenduar se ky ėshtė njė lloj i ndėrmjetėm mes
zvarranikėve dhe zogjve. Duke u mbėshtetur nė kėtė, evolucionistėt
mendojnė se kanė gjetur njė lloj ose brez tė ndėrmjetėm tė procesit tė
evolucionit dhe, duke gjetur edhe hallkat e tjera tė humbura, do tė
mund tė mbushin zbrazėtirat mes shumėqelizorit tė parė dhe njeriut pėr
tė provuar, ndėrkaq, edhe se njeriu e ka prejardhjen prej majmunit!Nė tė vėrtetė, nuk ka asnjė shenjė qė tė tregojė se kjo gjallesė e ashtuquajtur arkeopteriks
ėshtė njė etapė mes zvarranikėve dhe zogjve. Po u pranua ky si i tillė,
atėherė nuk ka asnjė pengesė qė edhe lakuriqi i natės tė vlerėsohet si
i tillė, sepse, meqė lakuriqi i natės ėshtė njė zog gjitar, fare mirė
mund tė pranohet si njė etapė e ndėrmjetme mes zogjve dhe gjitarėve.Mirėpo,
ashtu siē shkenca nuk bėn fjalė pėr njė periudhė kur lakuriqi i natės
tė mos ketė ekzistuar, ashtu siē lakuriqi i natės nuk ka pėsuar asnjė
ndryshim gjatė ekzistencės sė vet, ashtu edhe evolucionistėt vetė,
madje, nuk mendojnė ta pėrdorin atė si provė dhe argument pėr
evolucionin. Ashtu si nė rastin e arkeopteriksit, edhe nė disa zogj, nė
ditėt tona, hasen sqepe me anė tė dhėmbėzuara. Tė vegjlit e zogut tė
quajtur Opisthocomus hoatzin qė rron nė pyjet e Amazonės, kanė
gishta tė lirė nė krahė (flatra). Pėr rrjedhojė, tė sillesh sikur janė
zbuluar dhe njihen tė gjitha gjallesat qė kanė jetuar e jetojnė mbi
tokė qysh nė krye tė herės e gjer mė sot, qoftė edhe sikur njihen tė
gjitha llojet e kafshėve qė jetojnė sot, pėr tė ecur, duke u mbėshtetur
mbi pretendime tė tilla boshe, me qėllim pėr tė kėrkuar etapa tė ndėrmjetme
mes hallkave tė evolucionit prej nė krye tė herės gjer te njeriu, s'do
tė thotė gjė tjetėr veēse ta shpenzosh kohėn kot, dhe kėtė kuptim do ta
ketė edhe nė tė ardhmen, sepse do tė duhet tė gjenden miliarda fosile
tė ndėrmjetme pėr miliona lloje gjallesash nga njėra tek tjetra! Mbi
gjithēka, sa e ēuditshme ėshtė qė, ndėrsa fosilet e kafshėve qė kanė
jetuar por janė zhdukur si lloj, gjenden me shumicė, nuk gjendet qoftė
edhe njė fosil i vetėm qė tė provojė njė etapė tė ndėrmjetme! Kurse
gjallesa tė tilla si dinozaurėt qė janė krijuar (ose kanė ekzistuar) nė
njė tė kaluar tė caktuar dhe, pastaj, pėr shkaqe tė kushteve tė
papėrshtatshme tė mjedisit apo tė tjera, janė zhdukur si lloj, mund tė
shėrbejnė si provė dhe argument jo i evolucionit, por vetėm i
asgjėsimit. Prandaj, fakti qė, pėrkundėr tė gjitha kėtyre, ka mėse njė
shekull qė kėmbėngulet mbi njė teori tė tillė duke bėrė shpenzime tejet
tė mėdha, nuk mund tė pajtohet kurrė me qėllimin e mirė pėr t'i
shėrbyer shkencės dhe tė vėrtetės. Nėse ende ka qarqe shkencore qė
vazhdojnė tė merren me kėtė punė, kjo ndodh sepse teoria e evolucionit
ėshtė njė dogmė qė pėrdoret kundėr krijimit, pėr rrjedhojė, kundėr
besimit te Zoti!


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

17 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:54 am

Network

avatar
Web Master
Web Master
Historia ose pėrralla e kalit me pesė thonj (thundra)Njė
tjetėr pikė ku mbėshteten evolucionistėt duke e marrė pėr provė tė
brezave tė ndėrmjetėm, ėshtė edhe historia ose, mė saktė, pėrralla e
kalit me pesė thonj (thundra). Sipas kėsaj historie, kali i parė kishte
pesė thonj, kurse vetė kishte shtatin e njė dhelpre. Pastaj, duke
kaluar nėpėr fazat e quajtura Eohippus, Mesohippus, Merychippus dhe Pliohippus,
me kohė, iu pakėsuan edhe thonjtė. Po qe se kėta fosile janė tė
vėrtetė, me siguri qė janė qenie qė kanė jetuar si njė lloj i veēantė
dhe pastaj janė zhdukur. Lidhja e kėtyre me kalin ėshtė e pamundur. Po
qe se ngulim kėmbė pėr njė lidhje tė tillė, na dalin para dy pyetje tė
rėndėsishme: E para, pse thonjtė e kalit ranė nga pesė nė njė? E dyta,
ndėrsa e kishte shtatin sa tė njė dhelpre, pse iu rrit dhe mori
pėrmasat e sotme? Shkenca nuk mund t'u pėrgjigjet asnjėrės prej kėtyre
pyetjeve. Edhe sot ka kafshė me njė, me dy, me tre dhe me katėr thonj.
Ka edhe kafshė si dhelpra qė vazhdojnė tė jetojnė si ajo nė tė njėjtat
kushte jetese. Ka edhe kafshė me pesė thonj dhe ende jetojnė si tė
tillė. Pse kali i hodhi katėr thonjtė dhe na doli para me njė thua (si
njėthundrak), me shtatin tė rritur? Po u tha se iu zgjatėn kėmbėt nga
nevoja pėr tė vrapuar, atėherė del pyetja: Pse qeni i gjahut nuk u rrit
sa kali? Edhe qeni i gjahut vrapon tė paktėn sa kali, ėshtė mė i
pėrshtatshėm pėr t'u rritur si shtat dhe ėshtė mė i lėvizshėm se ai.
Ndėrsa kali i hedh thonjtė dhe rritet, pse qeni i gjahut tė mbetet sa
ka qenė?Ekzistenca e brezave (llojeve) tė ndėrmjetėm duhet t'u
pėrgjigjet edhe kushteve tė gjenetikės, sepse, duke u nisur nga
shembulli i kalit, qė dhamė, themi se nuk mund tė mendohet qė njė
kafshė qė ka jetuar dikur si dhelpėr, tė kthehet menjėherė, me njė
mutacion, nė kalė! Kjo ėshtė sikur njė njeri tė ngjitej (vetė) nė ēast
nga lartėsia 0 metra nė lartėsinė 10000 metra! Prandaj, jo njė mutacion
i kėsaj pėrmase, por, ndonjėherė, edhe njė mutacion i vetėm mund ta
asgjėsojė njė gjallesė. Pėr rrjedhojė, ėshtė e domosdoshme ekzistenca e
fazave tė ndėrmjetme qė e ndjekin rregullisht njėra-tjetrėn. Me tė
vėrtetė, edhe kėrkimet kėtė linjė ndjekin. Kėrkuan dhe gjetėn njė sėrė
fosilesh tė reja e tė vjetra, por nuk gjetėn dot asnjė fosil qė tė
tregonte kalimin gradual nga pesėthundrakėt, nė katėrthundrakė, nė
trethundrakė, nė dythundrakė, nė njėthundrakė. Veēanėrisht u
pėrqėndruan nė fosilet qė do ta lidhnin njeriun me majmunin, bėnė fjalė
pėr fosile qė i mbiquajtėn Australopithecus, Homo erectus, Neandertal, njeriu i Javas, njeriu i Pekinit, dhe thanė se kėta janė gjallesa qė pėrbėjnė fazėn kalimtare mes majmunit dhe njeriut.Po
qe se dora e njė fosili ėshtė gjetur kėtu, kurse koka pesėdhjetė metra
mė tej dhe disa eshtra disa metra mė thellė, nuk ėshtė e sigurtė qė
kėto tė gjitha t'i pėrkasin njė individi. Ndoshta njė eshtėr ėshtė e
njė kafshe qė ka jetuar nė periudha shumė mė tė hershme se njė kafshė
nga e cila ka mbetur njė eshtėr tjetėr. Pėr rrjedhojė, ėshtė e pamundur
tė formohet njė opinion i prerė nė kėtė drejtim! Evolucionistėt shkuan aq larg nė kėrkimin e njė brezi tė ndėrmjetėm mes majmunit dhe njeriut, saqė nė vitet 1912-1914 folėn pėr Njeriun e Piltdounit
si ati i vėrtetė i njeriut. Fosili i gjetur pėrbėhej nga kafka e njė
njeriu 500-vjeēar me nofull orangutangu dhe dhėmbė njeriu. Por nė vitet
1953-1954 doli nė shesh se ky ishte njė fosil i montuar dhe i treguar
me rrugė kimike si shumė i vjetėr. Kėto lloj sajimesh na e
vėshtirėsojnė besimin nė studimin e fosileve dhe e forcojnė tezėn se
evolucioni ėshtė, mė shumė se sa njė ēėshtje shkencore, njė bindje, njė
ēėshtje ideologjike![1]Njė dimension tjetėr i ēėshtjes ėshtė ky:
Sipas pėrcaktimit tė paleontologėve, mė i vjetri i fosileve pėr tė
cilėt bėhet fjalė, i pėrket njė kohe 1,5 milion vjet mė parė. Mirėpo,
nė Kenia, nė breg tė liqenit Rudolf, u gjet njė fosil njeriu qė ka
jetuar 2,8 milion vjet mė parė. Nė kėtė mes, ka edhe kundėrshtime nė
lidhje me metodėn e pėrcaktimit tė moshės sė kėtij fosili. E
rėndėsishme pėr ne ėshtė e vėrteta se njeriu ka ekzistuar mbi tokė para
majmunit ose, tė paktėn, nė njė kohė me tė!


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

18 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:55 am

Network

avatar
Web Master
Web Master
Format iluzive tė kalimit nga majmuni nė njeri
librat shkollorė vendosen pranė e pranė figura qeniesh pak a shumė tė
ngjashme kinse pėr tė ilustruar etapat kalimtare tė evolucionit: njė
majmun, njė gjysmė majmun dhe gjysmė njeri, njė qenie mė afėr njeriut
se majmunit dhe, mė nė fund, njė tip mashkulli europian me moshė
mesatare. Ē'mashtrim i madh! Pse jo tė gjithė majmunėt, por vetėm njė
lloj prej tyre ka pėsuar njė evoluim tė tillė? Pastaj, pse na tregohet
njė mashkull moshėmesatar e jo njė femėr? Si ėshtė zhvilluar evoluimi i
femrės? Sa copė majmunė sė bashku kanė hyrė nė rrugėn e evolucionit,
njė apo disa? Po qe se, siē pretendohet, rasti i ka bashkuar shumė
majmunė nė njė ishull ku ata kanė evoluar nė njeri, ē'e ka penguar qė e
njėjta rastėsi tė mos ndodhte paralelisht nė njė vend tjetėr ose tė mos
pėrsėritej e njėjta gjė edhe mė vonė nė mėnyrė tė pėrsėritur? Mbushja e
tė gjitha boshllėqeve tė kėtij pretendimi me hipoteza dhe rastėsira, me
ē'kritere dhe seriozitet shkencor mund tė shpjegohet? Po qe se do tė
tregohej i njėjti zell pėr argumentimin e krijimit hyjnor, a nuk do tė
ishte mė e lehtė dhe mė shkencore tė bėhej njė sistematizim i botės sė
gjallė duke u mbėshtetur nė dijen, vullnetin dhe fuqinė hyjnore?[1]
Mashtrimet e bėra nė emėr tė evolucionit nuk mbetėn tė kufizuara vetėm
me kė­tė shembull. Evolucionistėt dolėn me pretendimin se peshku
Coelacanth (Rhipitisian Crossopterigian) ėshtė njė lloj ndėrmjetės mes
qenieve detare dhe tokėsore, i zhdukur rreth 70 milion vjet mė parė.
Mirėpo nė vitin 1939 ky lloj peshku u kap nė ujėrat pranė Madagaskarit
dhe, pas asaj dite e gjer mė sot, janė kapur edhe rreth pesėdhjetė
peshq tė tjerė tė tillė. Veē kėsaj, tek ky peshk nuk ndodhen ato cilėsi
(si hapėsirat e veshit tė brendshėm, eshtra e kurrizit nė formė koke
dhe qeska e noti­mit) qė i shtynin evolucionistėt ta paraqisnin kėtė
peshk si njė lloj ndėrmjetės. Si pėrfundim, evolucionisti A.H. Clark ka
mbetur i detyruar tė pohojė se nuk kanė hasur nė asnjė fosili apo grupe
gjallesash qė mund tė jenė lloje tė ndėrmjetme, pėr rrjedhojė kurrė nuk
ka ekzistuar ndonjė lloj i ndėrmjetėm! Edhe Richard B. Gold­schmidt, me
pohimin se nuk ekzistojnė formante tė ndėrmjetme, mbron tezėn se
boshllėqet mes llojeve mbushen me kapėrcime tė menjėhershme, gjė qė nuk
mund tė shpjegohet me asnjė lloj metode shkencore, veēse duke pranuar
krijimin hyjnor. (The Fountain, Nr. 24, f. 14; shėn. i origjinalit.)


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

19 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:56 am

Network

avatar
Web Master
Web Master
Kater Tezat Ku Mbeshtetet Darvinizmi
Darvini niset nga disa ngjasime mes gjallesave. Sė bashku me tė,
edhe shkencėtarėt qė kanė ushtruar ndikim mbi tė, i mbėshtesin tezat e
tyre mbi kėto katėr pretendime kryesore:1. Kushtet e
mjedisit tė jashtėm sė bashku me faktorėt ndikues tė brendshėm
ushtrojnė ndikim mbi gjallesat duke shkaktuar mbi to disa ndryshime
relative.2. Kėto ndryshime u sjellin gjallesave dobi dhe zhvillim.3. Kėto ndryshime (tė vogla) pėrcillen nė brezat pasardhės me anė tė trashėgimisė.4.
Nė natyrė zhvillohet nė mėnyrė tė pandėrprerė njė pėrzgjedhje natyrore.
Gjallesat luftojnė me njėra-tjetrėn pėr tė siguruar ushqimin dhe
ekzistencėn. Jeta e gjallė ėshtė pikėrisht kjo luftė qė zhvillohet mes
gjallesave pėr ekzistencė. Gjatė kėsaj lufte, individėt e fortė dalin
fitues dhe vazhdojnė ekzistencėn, kurse individėt e dobėt janė tė
dėnuar tė munden dhe asgjėsohen. Pėrzgjedhjen (seleksionimin) natyrore
si rrjedhojė e luftės pėr ekzistencė, e ndihmojnė edhe fatkeqėsitė
natyrore qė nuk munden tė pėrballohen nga individėt e dobėt. Kėshtu,
gjatė kėtyre dy formave tė pėrzgjedhjes, jo vetėm zhduken individėt e
dobėt, por edhe individėt e fortė qė kanė arritur ta pėrballojnė luftėn
apo fatkeqėsitė natyrore, dalin edhe mė tė fortė, me cilėsi mė tė
larta, pėr rrjedhojė, mbi tokė shfaqen lloje (varietete ose specie) tė
reja me cilėsi mė tė larta. Kjo ide mbėshtetet mbi pikėpamjen ekonomike
tė Maltusit qė u pėrmend pak mė lart.Dhe, tani, le tė pėrpiqemi t'i shqyrtojmė me detale kėta katėr elementė qė pėrbėjnė bazėn e darvinizmit.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

20 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:58 am

Network

avatar
Web Master
Web Master
Pretendimi mbi Evolucionin dhe Ngjashmerite mes Gjallesave

Darvini niset nga ngjashmėria qė vihet re nė natyrė. Sipas tij,
apendikset qė vihen re te disa gjallesa tė larta si pasojė e dukurive
atrofizuese, janė organe tė bartura prej tyre nga fazat e tyre tė ulta
gjatė procesit tė evolucionit dhe qė tani nuk vlejnė pėr gjė. Bie
fjala, sipas Darvinit, qimet nė trupin e njeriut janė bartur te njeriu
nga gjitarėt mė tė ulėt me rrugėn e trashėgimisė. Gjatė kėtij procesi,
shumica e qimeve kanė rėnė dhe kanė mbetur vetėm njė pjesė e vogėl e
tyre. Mirė, po pse, vallė?Kėto lloj pretendimesh tė Darvinit nuk
kanė ndonjė aspekt konsekuent. Fakti qė njeriu ka fytyrė, sy, vesh,
etj., si dhe majmuni, nuk do tė thotė aspak se njeriu ka rrjedhur nga
majmuni; gjithashtu, fakti qė nė disa lloje gjallesash ka organe tė
njėjta ose tė ngjashme, nuk tregon se ato gjallesa kanė rrjedhur nga
njėra-tjetra! Nė gjithėsi ekzistojnė shumė lloje (specie) gjallesash,
mes tė cilave ka shumė ngjashmėri, sepse tė gjitha gjallesat, nė
ndėrtimin e tyre, bazohen nė katėr elementė: azot, karbon, oksigjen dhe
hidrogjen. Gjithashtu, edhe njeriu, edhe kafshėt, ushqehen me shumė
lėndė ushqimore tė pėrbashkėta. Nė mėnyrė tė veēantė, njerėzit pėrdorin
tė njėjtat lėndė ushqimore. Megjithėkėtė, tė gjitha llojet e gjallesave
ndryshojnė mes tyre si dhe ēdo individ njerėzor ndryshon shumė nga
tjetri nė shumė aspekte dhe cilėsi tė tij. Ngjashmėritė mes llojeve nė
strukturė dhe pamje nuk janė domosdoshmėri dhe provė e prejardhjes sė
tyre nga njėra-tjetra. Dallimet qė vihen re pavarėsisht nga uniteti i
burimit, tregojnė se synimi dhe, nė vartėsi tė kėtij, kuptimi dhe
funksioni te gjallesat janė parėsore, pėr ēka dhe struktura
lėndore-materiale e tyre ėshtė rregulluar sipas kėtij pariteti. Nė
praktikė kurrė nuk ndodh qė tė ndėrtohet njė ndėrtesė sidokudo ose, e
kundėrta, shumė e bukur dhe e pėrsosur dhe vetėm pastaj tė mendohet ose
pėrshtatet funksioni i saj. Nuk formohen fjalėt e nuk shkruhet libri pa
njė ide e pa njė pėrmbajtje paraprake tė formuar nė mendje. Ēdo
ndėrtesė pėrbėhet, pak a shumė, prej tė njėjtash materiale ndėrtimi,
mes llojeve tė ndryshme tė ndėrtesave ka shumė ngjashmėri, por asnjėra
prej tyre nuk ėshtė identike me tjetrėn (vetėm nėse paraprakisht ėshtė
e menduar dhe e vendosur kjo gjė). Shkronjat qė pėrbėjnė fjalėt dhe
gjuhėt, janė tė numėrueshme, janė pak, kurse numri i pallogaritshėm i
fjalėve tė qindra gjuhėve, dialekteve, nėndialekteve, etj. formohet
vetėm me ca pak shkronja nė sajė tė kombinimeve tė pafund! Bie fjala,
ndryshimi i vetėm njė shkronje sjell ndryshime kuptimi nė disa fjalė
shtatėshkronjėshe me gjashtė shkronja tė njėjta. Kėshtu, mund tė ketė
shtatė fjalė tė ndryshme shtatėshkronjėshe me gjashtė shkronja tė
njėjta dhe vetėm njė tė ndryshme, por qė s'ėshtė kusht tė jenė tė
prejardhura nga njėra-tjetra. Eshtė kuptimi ai qė i pėrfton ekzistencė
ēdo fjale dhe qė cakton materialin e saj tė pėrbėrė prej tingujsh dhe
shkronjash.[1] Po si kjo, ndėr gjallesat, pėr funksione tė ngjashme,
janė tė domosdoshme organe tė ngjashme dhe struktura tė ngjashme.
Shumėllojshmėria e pafundme qė vihet re nė botėn e gjallesave
pavarėsisht nga njė sėrė ngjashmėrish strukturore dhe pėrdorimit tė tė
njėjtit material lėndor ose, duke u nisur nga e kundėrta, ngjashmėritė
strukturore qė vihen re pavarėsisht nga shumėllojshmėria e pafundme,
aludojnė plotėsisht pėr njė synim, pėr njė vullnet, pėr njė kuptim
evident. Prandaj, gjallesat janė krijuar e krijohen sipas shkakut dhe
synimit tė ekzistencės, duke u dhėnė strukturė dhe organe tė
pėrshtatshme pėr secilėn prej tyre. Pėr rrjedhojė, ngjashmėritė mes
gjallesave, nė kundėrshtim me ē'pretendon Darvini, nuk tregojnė pėr
prejardhjen e tyre evolucionare, por pėr krejt tė kundėrtėn!


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

21 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 11:59 am

Network

avatar
Web Master
Web Master
E dyta, mbi tokė ka gjallesa tė panumėrta dhe qindramijra lloje
(specie). Po qe se ēdo lloji do t'i jepej njė strukturė krejt e veēantė
dhe ēdo individi tė tė njėjtit lloj, strukturė, organe dhe pamje e
veēantė, do tė duheshin struktura, organe dhe karakteristika tė
panumėrta. Ndėrsa kur e mendojmė kėtė ēėshtje pėr njeriun, meqė ēdo
individ njerėzor do tė ishte i prejardhur prej njė lloji tė veēantė tė
botės shtazore, do tė kishte njė strukturė dhe njė pamje tė veēantė. Pa
dyshim, Zoti ėshtė i aftė t'i japė ēdo lloji dhe ēdo individi njė
strukturė dhe pamje tė veēantė dhe, kur e mendojmė kėtė gjė edhe pėr
njeriun, e kuptojmė se atėherė do tė ishte krejt e pamundur njohja,
afrimi, grupimi, ndihma reciproke dhe jetesa e pėrbashkėt si pėr
kafshėt, ashtu dhe pėr njerėzit, individėt do tė mbeteshin tė huaj pėr
njėri-tjetrin dhe nė shesh do tė dilte njė botė e pajetueshme.Nė
mėnyrė tė veēantė, dy gjėra qė i pėrngjajnė njėra-tjetrės, nuk do tė
thotė se janė identike tė njėra-tjetrės. Bie fjala, edhe esenca e
trėndafilit, edhe acidi klorhidrik janė lėngje qė kanė veti tė ngjashme
si avullueshmėria e lartė, etj., por, ndėrsa esenca e trėndafilit tė
jep kėnaqėsi, acidi klorhidrik tė shkakton djegie dhe plagė. Po kėshtu,
dielli, llamba elektrike, qiriu, pisha japin dritė, ndriēojnė, por nuk
kanė tė njėjtin burim. Fakti qė nė strukturėn e kafshėve dhe njerėzve
ka organe tė ngjashme ose qė mes kafshėve dhe njerėzve ka ngjashmėri tė
mėdha, nuk tregon se mes dy llojeve ka njė lidhje kalimtare. Sepse ēdo
gjallese i jepen organet e duhura pėr jetėn dhe pėr tė kryer furksionet
jetėsore pėrkatėse. Veē kėsaj, ėshtė kuptuar se organe qė gjer dje janė
konsideruar si atrofizime dhe apendikse, kanė dhe kryejnė funksione
shumė tė rėndėsishme!Krahas kėsaj, nė natyrė, disa herė mund tė
ekzistojnė elementė qė duket sikur nuk i pėrshtaten mjedisit ku ndodhen
dhe strukturės sė pėrgjithshme tė tij. Jo mund tė ekzistojnė, por
ekzistojnė. Ndėrkaq, jo vetėm mund tė qėndrohet pėr tė dalluar se
ē'kuptim ka ekzistenca e tyre nė atė vend, por ne as qė mund tė
pretendojmė ende se e kemi zbėrthyer strukturėn e natyrės. Pastaj, disa
herė, njė gjė mund tė vihet si njė element dekoracioni nė njė vend jo
krejt tė pėrshtatshėm dhe, pėr rrjedhojė, mund tė tėrheqė vėmendjen mbi
vete. Po qe se vėshtrimi ngulet pikėrisht mbi kėtė element dhe njeriu,
duke u mbėshtetur mbi tė, jep njė konkluzion tė pėrgjithshėm mbi krejt
strukturėn, bie nė gabim. Ashtu siē ėshtė gabim qė, duke parė vetėm dy
dyer tė mbyllura tė njė pallati me dy mijė dyer, tė konkludosh se tė
gjitha dyert e pallatit janė tė mbyllura, ashtu siē ėshtė gabim qė,
duke e ngulur vėshtrimin vetėm mbi dy kokrra tė kalbura tė njė peme me
rrėnjė, trung, degė e gjethe tė shėndosha, tė nxjerrėsh pėrfundimin se
pema i ka tė gjitha kokrrat tė kalbura, ashtu ėshtė konkluzion
joshkencor e i shpejtuar tė thuash se midis dy llojeve ka njė lidhje
kalimtare prejardhjeje dhe evolucion vetėm duke u nisur nga njė a dy tė
ashtuquajtura apendikse tė konsideruara si pasojė tė njė procesi
atrofizimi!I nisur nga ngjashmėritė, Darvini e vlerėson si
argument tjetėr pėr teorinė e tij tė evolucionit faktin se disa
sėmundje tė njeriut hasen edhe te kafshėt. Edhe pėr kėtė mund tė thuhet
e njėjta gjė qė u tha mė lart. Me sa dihet gjer mė sot, te njeriu hasen
dhjetra e qindra sėmundje dhe variante tė tyre. Po qe se do tė kishte
sėmundje tė ndryshme pėr ēdo lloj gjallese, numri i sėmundjeve do tė
ishte shumė i madh. E dyta, ėshtė krejt e natyrshme qė te njerėzit dhe
kafshėt me strukturė, organe dhe funksione mjaft tė ngjashme, tė ketė
sėmundje tė ngjashme, por nuk ėshtė aspak e natyrshme dhe me vlerė tė
konkludosh se kėto gjallesa e kanė prejardhjen nga njėra-tjetra.
Kėshtu, sėmundjet e njerėzve nuk vėrehen te majmunėt as nė mėnyrė
tipike, as me ndryshime, kurse njė a mė shumė prej tyre vėrehen te
kafshėt e tjera. Bie fjala, emfizema kronike haset te kuajt, leucemia
haset te macet dhe bagėtitė e trasha, distrofia muskulare haset te
pulat dhe minjtė, arterioskleroza haset te derrat dhe pėllumbat,
ērregullimet e koagulimit tė gjakut dhe nefritet hasen te qentė,
ulcerat e stomakut hasen te derrat, anevrizma haset te gjelat e detit,
gurėt e tėmthit hasen te lepujt, inflamacioni i heparit haset te qentė
dhe kuajt, gurėt e veshkave hasen te qentė dhe tė trashat, katarakti
haset te qentė dhe minjtė.Nė kėto kushte, a mos do tė
pretendojmė se njeriu ka rrjedhur nga minjtė, qentė apo buajt? Te
njerėzit dhe kafshėt mund tė gjenden tė njėjtat viruse apo bakterie.
Megjithėkėtė, ky fakt nuk ėshtė argument i prejardhjes sė njėjtė. Janė
disa sėmundje tė pėrbashkėta tė njerėzve, zogjve e shpendėve, ndėrsa
kėta tė dytėt janė biologjikisht shumė larg njeriut. Afrimi i njeriut,
duke u nisur nga ky fakt, me pulėn, do tė thotė largim nga pikėpamja
bazė e Darvinit, i cili, nė linjėn evolucionare tė zhvillimit, mes
njeriut dhe kafshėve tė tjera ka vėnė majmunin![1]
Kjo ka tė bėjė me ēėshtjen e nocionit tė fonemės qė ėshtė njė
specialitet linguistik dhe filozofik, prandaj, jo vetėm qė kjo
konsideratė e autorit ėshtė pėr t'u diskutuar, por edhe paralelizmi qė
ka pėrdorur ai kėtu, ėshtė vetėm formal, jo esencial, prandaj ka, pėr
te­orinė e evolucionit, vetėm vlerė asociative, ilustruese, por jo
argumentuese. Pėrkthy­esi.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

22 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 12:01 pm

Network

avatar
Web Master
Web Master
Vetekzistenca

Teoricienėt evolucionistė, meqė nuk e shpjegojnė dot kalimin nė jetė,
mbahen pas rastėsisė dhe vetėkrijimit qysh nė krye tė herės. Sipas
pretendimeve tė tyre, nė atmosferėn tonė tė parė kishte shumė amoniak,
metan, avuj uji dhe hidrogjen. Kėta, nė sajė tė zbrazjeve energjitike
spontane me anė tė rrufeve dhe shpėrthimeve vullkanike, hynė nė
reaksione me njėri-tjetrin dhe formuan aminoacidet. Me kohė, duke iu
nėnshtruar njė procesi purifikimi, aminoacidet u shndėrruan nė proteina
tė cilat ranė nė ujra dhe, kėshtu, u shfaqėn qeniet e para nė formė
krimbash dhe shushunjash.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

23 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 12:01 pm

Network

avatar
Web Master
Web Master
Eksperimentet e MileritPėrkrahėsit e evolucionit i
pėrdorėn eksperimentet e Milerit si argument se jeta mund tė krijohet
me anė tė reaksioneve kimike. Mirėpo ajo ēka bėri Mileri, ishte tė
eksperimentonte nėse mund tė formohej njė gjė e gjallė nga aminoacidet
qė zgjodhi posaēėrisht nga njeriu si qenie me dije, vetėdije dhe
vullnet. Nė eksperimentet e tij ai pa se qė tė formohej gjallesė dhe
ajo tė mund ta vazhdonte jetėn e saj, duhet t'i jepej vazhdimisht dhe
nė mėnyrė tė kontrolluar energji. Mė e rėndėsishmja, ishte njė
mekanizėm kurthi tė ftohtė i pėrgatitur posaēėrisht qė i mbronte
aminoacidet e zgjedhura nga copėtimi, i bashkonte bashkė dhe i
grumbullonte. Nėse nė aminoacidet ekziston mundėsia pėr t'u shndėrruar
nė gjallesė, pėr tė pėrbėrė truall pėr jetėn - dhe kjo mundėsi ėshtė e
dhėnė nga Zoti - kėtė mundėsi mund ta vėrė nė veprim njeriu si qenie me
arsye, dije dhe vullnet. Kurse tė pretendosh se tė gjitha kėto mund tė
ndodhin rastėsisht, do tė thotė tė tallesh me arsyen, dijen dhe
vullnetin!


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

24 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 12:02 pm

Network

avatar
Web Master
Web Master
Autotrof, heterotrofEvolucionistėt pretendojnė se
gjallesat e shfaqura vetvetiu apo rastėsisht, mund ta sigurojnė
energjinė e nevojshme pėr jetėn nga dielli ose reaksionet kimike.
Veēanėrisht pretendojnė se mund tė ushqehen si ameba ose t'i formojnė
vetė lėndėt ushqyese qė u duhen. Ata pėrpiqen t'i mbėshtesin
pretendimet e tyre me tezat e ushqyerjes autotrofe (vetėushqyerje) dhe
heterotrofe (ushqyerje nga jashtė). Ushqyerja autotrofe sot nuk
pranohet. Reaksionet kimike qė formojnė ushqim, si fotosinteza, janė
dukuri shumė tė komplikuara. Kur i mendojmė reaksionet e komplikuara nė
bimėt e blerta qė mund tė bėjnė fotosintezė dhe enzimat qė marrin pjesė
nė ato reaksione, shohim se veēori tė tilla si vartėsia mes elementėve
vepron nė mėnyrė tė pėrsosur.Evolucionistėt janė zėnė ngushtė
nga fakti qė njė sistem i tillė i pėrsosur ėshtė formuar menjėherė nė
kushtet e para tokėsore, sepse bie nė kundėrshtim me pretendimet e tyre
evolucioniste. Reaksione tė tilla komplekse mund tė pėrftohen vetėm nė
mekanizma komplekse qė duhet tė jenė shfaqur menjėherė, sė bashku me
gjallesat nė mėnyrė qė ato tė mund tė prodhonin ushqimin e duhur.
Mirėpo kjo ėshtė e kundėrt nė themel me darvinizmin, sepse sipas
darvinizmit ėshtė krejt e pamundur qė njė mekanizėm kompleks tė shfaqet
menjėherė. Mendimi evolucionist e kėrkon qė tė gjitha kėto tė formohen
gradualisht, dalėngadalė dhe njė nga njė. Kurse sipas tezės sė
ushqyerjes heterotrofe, pėr gjallesėn nuk ka ushqim tė gatshėm,
gjallesa nuk mund ta bėjė atė vetė, prandaj duhet ta marrė prej jashtė.
Por edhe kjo e bėn tė domosdoshme ekzistencėn e mekanizmave qė do tė
bėnin tė mundur zhvillimin e reaksioneve shumė tė komplikuara. Ushqimi
qė duhet tė marrė njė gjallesė duhet tė jetė njė lėndė organike e
prodhur gjithashtu nga njė gjallesė. Pėr rrjedhojė, ēdo gjallesė ose
gjallesa e parė e shfaqur do tė jetė nevojtare pėr ekzistencėn e njė
gjallese tjetėr para saj, gjė qė shkon mbrapsht nė mėnyrė zinxhir duke
i bėrė edhe gjallesat eternale, pa fillim, gjė qė ėshtė absurde dhe e
pamundur!


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

25 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 12:02 pm

Network

avatar
Web Master
Web Master
Ekzistenca dhe ligjet e sajMbetet tė themi se nė
formimin e gjithėsisė dhe tė tė gjithė elementėve nė tė, nė formimin e
qenieve tė gjalla e jo tė gjalla, ka njė vetėdije, dije, parapėlqim,
domethėnė, vullnet krejt tė hapur. Ndėrsa shkencėtarėt natyralistė dhe
materialistė, nga njėra anė, ia lėnė kėtė proces formimi rastėsisė dhe
vetėformimit, nga ana tjetėr bėjnė fjalė pėr ligjet. Mirėpo ligji e
kundėrshton edhe rastėsinė, edhe vetėformimin. Gjithashtu, ligji mund
tė jetė vetėm vepėr e dikujt qė di.Renditja e proteinave dhe aminoacideveShkencėtari
i njohur suedez, Charles Eugenie Guye thotė: "Njė proteinė formohet nga
40 mijė atome. Pėr rrjedhojė, mundėsia e vetėformimit tė vetvetishėm tė
njė proteine ėshtė njė pėr 60 nė fuqi tė dhjetė." Ndėrkaq, s'duhet
harruar se te qenia e gjallė nuk bėhet fjalė pėr njė proteinė, por pėr
vargje proteinash. Dhe pėr tė formuar njė varg proteinash, Dr. Lecomte
de Nouy thotė pikėrisht kėshtu: "Njė varg proteinash mund tė formohet
rastėsisht vetėm njė pėr 243 nė fuqi tė dhjetė." Por njeriu nuk
pėrbėhet as nga njė varg proteinash, as nga njė qelizė! Njeriu pėrbėhet
prej 60 trilion qelizash tė cilat janė tė lidhura nė atė mėnyrė me
njėra-tjetrėn, saqė disa herė, prishja e sistemit tė vetėm njėrės prej
tyre mund tė sjellė vdekjen e njeriut! Jeta e njeriut zhvillohet
pikėrisht mbi marrėdhėnie kaq tė ndjeshme dhe po kaq tė pėrsosura! Kur
e mendoni kėtė sistem tė mrekullueshėm, dėgjoni ndėrgjegjen tė thotė: "Allahu ynė, pohojmė se Ti je larg ēdo lloj kuptimesh tė gabuara dhe tė madhėrojmė! Sa e madhe ėshtė fama jote!"
formimin e njė qenie tė gjallė, nė fillim bėhen ekzistente aminoacidet,
pastaj proteinat. Aminoacidet renditen dhe formohet njė proteinė. Qė
proteinat tė formojnė njė qenie tė gjallė, ėshtė nevoja edhe e gjėrave
tė tjera. Si njė sistem molekulash e organizuar sipas njė plani tė
caktuar, ēdo qenie e gjallė, pėr t'u formuar si dhe pėr ta vazhduar
jetėn pas formimit, ka nevojė, bashkė me energjinė, edhe pėr t'u
ushqyer. Biologjia evolucioniste pretendon se gjallesa e parė e ka
marrė kėtė energji nga dielli dhe ka pėrfituar nė mėnyrė tė veēantė
edhe nga rrezet ultravjollcė si dhe nga vetėtimat. Kurse ne e dimė se
gjallesa ka nevojė pėr energji nė njė masė tė caktuar, nė mėnyrė tė
rregullt dhe pandėrprerje si gjatė formimit, ashtu dhe pas formimit pėr
ta vazhduar ekzistencėn e saj. Ndėrkaq, rrezet e diellit nuk ngrohin
gjithmonė njėlloj, kurse vetėtimat kurrė nuk janė tė rregullta; veē
kėsaj, ato janė djegėse e shkatėrruese. Edhe sikur ta pranojmė se kėto
pretendime janė tė vėrteta, si do tė shpjegohej rregullimi i
marrėdhėnies sė pretenduar mes rrezeve tė diellit, rrezeve
ultravjollcė, vetėtimave, nga njėra anė, dhe formimit tė qenieve tė
gjalla, nga ana tjetėr?


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 2]

Shko tek faqja : 1, 2  Next

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi