Regjistrohu qe te shikosh Gjithcka Smile

FORUMI PEQINILIVE.NET JU URON QENDRIM TE KENDSHEM NE VAZHDIM


You are not connected. Please login or register

 » Shkenca » Shkenca » E verteta e krijimit & evolucioni

E verteta e krijimit & evolucioni

Shko tek faqja : Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 2 e 2]

26 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 12:03 pm

Network


Web Master
Web Master
Ushqyerja dhe rritjaSi formimi i gjallesės, ashtu dhe
ushqyerja e saj na nxjerrin para probleme tė veēanta. Qenia e gjallė do
tė ushqehet, do tė zhvillohet, do tė sintetizojė lėndė tė domosdoshme
pėr veten dhe do ta vazhdojė jetėn. Po qe se ėshtė shfaqur njė qenie e
gjallė me anė tė evolucionit, siē pretendohet, ajo duhet tė jetė
ushqyer me mėnyrėn e difuzionit ngaqė nuk i ka pasur tė zhvilluara
sistemin e tretjes, tė qarkullimit, tė frymėmarrjes, pra, nė njė farė
mėnyre si ameba. Njė mėnyrė ushqyerjeje e tillė ėshtė e mundur pėr kėto
dy shkaqe: dendėsia e mjetit dhe e mjedisit. Ndėrkaq, rregullimi i
ekuilibrit mes dendėsisė sė proteinės nė lėngun ku ndodhet gjallesa dhe
dendėsisė sė lėndėve tė ngurta e tė lėngshme brenda qelizės sė vet
ėshtė njė problem shumė i rėndėsishėm.E dimė se molekulat e
shkrira rrjedhin nė vende mė tė lėngshme por nuk futen nė vende mė tė
ngurta (viskoze). Ndryshe nga kjo, gjėrat qė ndodhen nė vende mė tė
ngurta, rrjedhin nė vende tė lėngshme.[1] Ky ėshtė njė rregull. Kėshtu,
po qe se mjedisi i vargut proteinik tė sapoformuar ėshtė mė i lėngshėm
se mjedisi i vet i brendshėm, nė proteinė nuk do tė hyjė asgjė nga
jashtė, pėrkundrazi, lėndėt ushqyese qė do tė pėrmbajė proteina, do tė
rrjedhin jashtė dhe, si rezultat, ekzistenca e kėsaj qenieje tė gjallė
tė porsaformuar do tė shkatėrrohet. Po qe se mjedisi i jashtėm i vargut
proteinik ėshtė mė i ngurtė se mjedisi i tij i brendshėm, lėndėt do tė
rrjedhin nga jashtė brenda tij duke ia penguar zhvillimin dhe
shkatėrruar ekzistencėn. Edhe nė kushtet e tė njėjtės gjendje mes dy
mjediseve, meqė s'do tė ketė difuzion, do tė pengohet edhe ushqyerja e
gjallesės sė re.Le tė themi se, pavarėsisht nga tė gjitha
kushtet e pafavorshme, qenia e gjallė u formua dhe nisi tė jetojė. Veē
ushqyerjes, ajo do tė ketė nevojė tė menjėhershme pėr energji pėr tė
hedhur jashtė produktet e katabolizmit. Ku do ta marrė kjo qenie e re
kėtė energji? Kėshtu, duhen formuar edhe mitokondritė qė vlejnė si
centrale energjitike. Nė pėrgjithėsi, qenia e re ka nevojė ēdo ēast pėr
njė sasi energjie tė caktuar nė mėnyrė qė tė vazhdojė tė jetojė. Sipas
llogaritjeve mbi mundėsitė, jo vetėm qė njė substancė kimike (njė
kombinim kimik) s'mund tė kthehet nė qenie tė gjallė, por edhe formimi
i vetvetishėm i njė vargu proteinik ėshtė i pamundur. Megjithėkėtė, le
tė pranojmė se gjallesa u formua. Tani ajo nuk do tė mbetet nė gjendjen
e parė, por do tė zhvillohet dhe zhvillimi i saj do tė kėrkojė
funksionimin e bashkėrenduar tė sistemeve tė tretjes, qarkullimit,
zbrazjes dhe frymėmarrjes qė duhet tė formohen nė ēast dhe tė fillojnė
tė funksionojnė me qėllim qė gjallesa tė jetojė. Mirėpo kjo bie nė
kundėrshtim me konsideratėn evolucioniste tė Darvinit i cili thotė se
njė mekanizėm i komplikuar kurrė nuk mund tė formohet nė njė ēast.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

27 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 12:03 pm

Network


Web Master
Web Master
Njė tjetėr specifikė shumė e rėndėsishme qė i mashtron darvinistėtNjė
tjetėr specifikė shumė e rėndėsishme qė i mashtron darvinistėt ėshtė se
e shohin ēėshtjen ngushtė, vetėm nga dritarja e njė apo disa shkencave
apo disiplinave shkencore. Mirėpo, nė ēėshtjen e gjėrave tė gjalla e jo
tė gjalla nė gjithėsi, veēanėrisht nė lidhje me botėn e gjallė, asnjė
shkencė nuk duhet tė bjerė nė kundėrshtim me tė tjerat. Fizika,
matematika, kimia, botanika, zoologjia, gjeologjia dhe paleontologjia
nuk duhet tė bien nė kundėrshtim me njėra-tjetrėn nė shpjegimin e
sistemit tė gjallė. Kėshtu, nė pėrgjithėsi, ne, nė lidhje me qenien e
gjallė, kur bėjmė kėrkime dhe studime nė njė fushė tė caktuar, kėrkimet
dhe studimet tona nuk i vendosim mbi mutacionin, evolucionin, adaptimin
dhe seleksionin natyror. Pėr shembull, kur punojmė nė farmakologji e nė
profilaksi pėr tė bėrė ilaēe tė reja, i trajtojmė bakteriet qė bėhen
shkaktarė tė sėmundjeve tė caktuara si tė pandryshueshme dhe mbi kėtė
bazė i bėjmė ilaēet dhe i pėrcaktojmė ndikimet e tyre mbi bakteriet apo
shkaktarėt e tjerė. Kur pėrdorim antibiotikė pėr mikrobe tė caktuara tė
sėmundjeve tė caktuara, nuk e mendojmė fare qė, bie fjala, ndėrsa kemi
dhėnė njė antibiotik kundėr mikrobit tė tuberkulozit, ky, me anė tė
mutacionit, mund tė kthehet nė mikrob kolere ose tifoje, etj.! Nė
profilaksi veprojmė sipas parimit se mikrobet e ruajnė natyrėn dhe
pėrmbajtjen e tyre.Ashtu siē ēdo lloj qenie e gjallė e ka
mundėsinė pėr t'i zhvilluar mekanizmat e saj tė vetėmbrojtjes me qėllim
pėr ta vazhduar jetėn, mundėsi tė cilėn ia ka dhėnė Allahu, Zoti i
gjithėsisė, edhe bakteriet mund tė pėsojnė disa ndryshime tė brendshme
si kundėrveprim ndaj ilaēeve qė veprojnė mbi to duke ua rritur
rezistencėn, por kurrė kėto ndryshime s'mund tė jenė tė nivelit tė
mutacionit qė do t'i ēonte nė njė ndryshim lloji. Ndėrkaq, s'duhet
harruar se po flasim pėr qenie mikroskopike. Ndryshimi qė mund tė
ndodhė te kėto njė herė nė 30 vjet, te njeriu i korrespondon njė
ndryshimi qė mund tė ndodhė nė miliarda vjet. Po qe se nė qenie tė
tilla nuk ndodh ndonjė ndryshim lloji as nė 30 vjet, kjo mjafton pėr ta
kuptuar dhe treguar se mosha e tokės nuk do tė mjaftonte pėr evolucion.
Shkenca thotė se algat blu dhe jeshile qė rrojnė nė dete, kanė
ekzistuar edhe 50 milion vjet mė parė po nė gjendjen qė kanė sot!Ekzistenca ēiftLe
supozojmė se u formua me anė tė evolucionit njė shushunjė. Mirėpo ne
shohim se jo vetėm nė botėn e gjallė, por edhe nė botėn jo tė gjallė,
gjėrat ekzistojnė me tė kundėrtat e tyre. Ē'ėshtė kjo shushunjė dhe ku
e ka ēiftin e saj? Ata qė vizatojnė tipa tė sajuar pėr tė pėrshkruar
evoluimin e majmunit nė njeri, e tregojnė njeriun me njė tip perėndimor
moshėmesatar, por harrojnė tė pėrshkruajnė edhe evoluimin e femrės. Nė
pėrgjithėsi, evolucionistėt nuk tregojnė se si u formua qenia e kundėrt
nė seks (femra) e gjallesės sė parė dhe ku u formua, krahas dhe pranė
mashkullit, apo diku tjetėr. Si e gjetėn kėta njėri-tjetrin dhe nga e
morėn "instinktin" e bashkimit seksual. Rastėsi do t'u themi tė gjitha
kėtyre? Veēanėrisht, a ėshtė menduar se sa vjet do tė duheshin qė
qindra mijra lloje kafshėsh tė ndėrronin lloj e tė pėrhapeshin nė shumė
vende tė botės?


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

28 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 12:04 pm

Network


Web Master
Web Master
Qeliza dhe veprimtaria qelizoreQeliza zotėron njė
cilėsi mbrojtėse mė vete. Qeliza funksionon si njė shtet. DNA-ja ku
ėshtė e pėrcaktuar struktura biologjike e ēdo njeriu, ėshtė si njė
sundues, si njė komandant. Nga ana tjetėr ėshtė RNA-ja qė vepron si
kimist, si inxhinier, qė bėn sinteza. Kaderi, paracaktimi dhe vlerėsimi
hyjnor, pothuajse ua ka lėnė kėtyre caktimin e gjendjes dhe cilėsisė sė
njeriut. Sipas mendimit materialist qė nuk gjen dot qendėr drejtuese
pėr t'ia dedikuar shifrimin me anė tė molekulave tė njė informacioni sa
mijra vėllime librash, kryerjen e reaksioneve tė duhura nė kohėn e
duhur pėr tė sintetizuar proteinat e nevojshme pėr qelizėn, kjo
mekanizėm, domethėnė deshifrimi nga RNA-ja i shifrave tė dėrguara nga
DNA-ja, ėshtė vepėr e molekulave dhe rastėsive tė pavetėdijshme. Edhe
pse sot nuk kemi dijeni tė sakta pėr krijimin e parė tė qelizės,
shkenca moderne na thotė shumė gjėra mbi tė. Shkenca na i ka shpalosur
para syve pjesėt pėrbėrėse tė qelizės dhe na ka treguar se ē'qenie
komplekse ėshtė ajo. Aq komplekse, saqė Darvini, po ta zotėronte
atėherė kėtė informacion qė kemi ne sot pėr qelizėn, fjalėt qė pati
thėnė pėr syrin, do t'i thoshte edhe pėr qelizėn. Nė letrėn drejtuar
njė miku, ai shkruan: "Kur e mendoj syrin, mė ikėn mendja!.." Sepse
Darvini nuk e shpjegonte dot syrin me anė tė evolucionit. Po sikur ta
shihte dhe njihte edhe trurin, do t'i shtoheshin po aq edhe mahnitja,
edhe zemėrimi! Veēoritė e qelizės nuk mbarojnė sė numėruari.
Brenda saj zhvillohen veprimtari si veprimtaritė e njė ushtrie apo tė
njė shteti. Aty sintetizohen gjėrat e nevojshme pėr trupin. Molekulat e
vendosura nė membranėn e saj, tė cilat zotėrojnė shifra tė posaēme, i
dallojnė gjėrat e dėmshme dhe tė dobishme qė i vijnė qelizės nga
jashtė. Kur paraqitet nevoja, ndodhin shifrime tė reja. Molekulat e
membranės ua hapin portat gjėrave tė dobishme, kurse ua mbyllin gjėrave
tė dėmshme, ndaj tė cilave tregojnė reaksion dhe nė qelizė nis njė
mobilizim i pėrgjithshėm. Qeliza tregon rezistencė ndaj ndėrhyrjeve tė
jashtme. Po tė mos tregojė rezistencė, sėmuret dhe, disa herė, edhe
vdes. Kur vdesin njė pjesė qelizash, tė gjitha qelizat e tjera tė
trupit bashkėveprojnė pėr hedhjen jashtė tė qelizave tė vdekura.Reaksioni
i qelizės ndaj ndėrhyrjeve tė jashtme tregon se gjėja e hyrė prej
jashtė nė qelizė nuk e ndryshon identitetin e saj. Jo vetėm kaq, po
s'qe e tillė qė t'i pėrshtatet strukturės sė saj dhe tė bėhet e
dobishme pėr tė, e prish qelizėn, e sėmur dhe e ēon gjer nė vdekje. Shkurt,
lėreni njė gjallesė, por edhe ngjarja mė e thjeshtė nuk ndodh dot
vetvetiu. Guri nuk lėviz dot vetė nga vendi, nuk hahet ose konsumohet
po s'vepruan faktorė tė jashtėm mbi tė. Mohimi i Krijuesit dhe i faktit
qė gjithėsinė e ka krijuar dhe e drejton Krijuesi, do tė thotė mohim i
tė gjitha kėtyre tė vėrtetave shkencore. A mund tė gjendet shembull dhe
argument mė i mirė e mė kuptimplot pėr tė treguar se sa i shėmtuar, sa
antishtencor, sa antilogjik ėshtė mohimi? Mbetet tė themi se njeriu
ėshtė njė qenie e pajisur me mijra ndjenja dhe me shumė mundėsi dhe
aftėsi tė jashtėzakonshme mendore e ndjesore. Veēanėrisht, njeriu
zotėron vetėdije dhe ndėrgjegje. Ai ėshtė nė marrėdhėnie tė ngushta
edhe me kohėn, edhe me hapėsirėn. Madje, duke mos u kėnaqur me kaq,
njeriu interesohet pėr pėrtej kohės dhe hapėsirės. Veē kėsaj,
njeriu ėshtė njė qenie e pajisur me dėshira transcendentale dhe e
krijuar pėr jetėn e pasosur. Pėr rrjedhojė, kushtėzimi i formimit dhe
ekzistencės sė njeriut nga natyra, rastėsia, ligjet konvencionale duke
u mbėshtetur nė hipoteza tė tilla si evolucioni, ėshtė fyerja mė e
madhe pėr identitetin e njeriut, pėr gjithēka njerėzore. Tė keqen qė ia
bėn njeriu vetes, nuk mund t'ia bėjė asgjė tjetėr. Eshtė pėr kėtė arsye
qė njerėzit qė e kanė pėrjashtuar veten nga tė qenit njeri ose qė janė
nė kėtė rrugė, Kur'ani i ka cilėsuar si tė kėqinjtė e vetvetes![1] Lėvizja e lirė e molekulave bėhet nga gjendja mė e ulėt mekanike, nė gjendjen mė tė lartė.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

29 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Feb 25, 2009 12:06 pm

Network


Web Master
Web Master
C'pritej Prej Shkences

Meqė jeta e vėrtetė pėr njeriun mundėsohet me shkencė dhe kulturė,
ata qė e lėnė pas dore mėsimin, quhen tė vdekur edhe po tė jenė nė
jetė, sepse qėllimi mė i rėndėsishėm i krijimit tė njeriut ėshtė vėzhgimi dhe mėsimi si dhe, pastaj, mėsimi tė tjerėve i gjėrave tė mėsuara vetė.***Masat
dhe vendimet e njė individi janė tė goditura me aq sa ē'janė nė
marrėdhėnie me mendjen dhe logjikėn, kurse kėto zhvillohen nė
pėrpjestim tė drejtė me shkencėn dhe intuitėn.[1] Prandaj ndodh qė atje ku nuk ka shkencė dhe intuitė, mendja ėshtė e ngathėt, logjika, mashtruese, vendimet, tė pagoditura!***Vlera
njerėzore e njė njeriu shquhet dhe del nė shesh duke mėsuar vetė, duke
i mėsuar dhe i ndriēuar edhe tė tjerėt pastaj. Kur atij nuk i shkon
mendja tė mėsojė nėse s'di, ta rinojė veten me gjėrat e mėsuara
e tė bėhet shembull pėr tė tjerėt, mund tė duket, nė pamje tė jashtme,
se ėshtė njeri, por tė le tė mendosh nė ėshtė me tė vėrtetė i tillė!..***Gjėrat
qė do tė mėsohen pėr vete e qė do t'u mėsohen tė tjerėve, pastaj, duhet
tė synojnė zbulimin e natyrės dhe cilėsisė esenciale tė njeriut si dhe
tė fshehtat e gjithėsisė. Shkenca qė nuk u bėn dritė tė fshehtave tė un-it, qė nuk i hap dhe ndriēon pikat e errta e tė zėna tė ekzistencės, nuk ėshtė shkencė!***Posti
dhe funksioni tė arritur me anė tė diturisė dhe intuitės, janė mė tė
lartė dhe jetėgjatė se postet e arritura me rrugė tė tjera. Sepse
dituria, nė kėtė jetė, duke e mbajtur njeriun larg tė kėqiave, e
bėn tė virtytshėm e tė vlefshėm, kurse, nė jetėn tjetėr, projektet e
ngritura nė ndiesitė me anė tė besimit dhe diturisė, i lumturon me anė
tė pozitave tejet tė larta.[2]***Ēdo nėnė e baba, duhet qė, para se kryet e fėmijėve t'u mbushen me gjėra tė panevojshme, t'ua mbushin me dije e kulturė.[3] Sepse ndiesitė e zbrazėta nga
e vėrteta dhe shpirtrat e privuar nga intuita, janė si parcela toke tė
pėrshtatshme pėr hedhjen dhe mbirjen e ēdo lloj mendimi tė keq. Ē'tė
mbillet mė parė nė to, ka pėr t'u korrur pastaj!.. ***Synimi
i mėsimit ėshtė qė dija t'i bėhet njeriut prijės dhe udhėrrėfyes, qė tė
ndriēohen udhėt qė shkojnė nė pėrsosjen njerėzore. Pėr rrjedhojė,
dituritė dhe shkencat qė ia kanė zėnė vendin shpirtit duke e
shmangur krejtėsisht atė, janė njė barrė nė shpinė tė tė zot, kurse
intuita qė nuk e orienton njeriun kah objektivat e larta, njė hamallėk
ndiesish dhe mendimi!..Ja se si shprehet letrarisht pėr kėtė gjė poeti kombėtar turk, Junus Emré:Dituri do tė thotė tė dish,Do tė thotė veten tė kuptosh;E nėse ti veten s'e kupton,Ē'tė vlen kaq shumė tė lexosh?..***Dituria
apo shkenca me synimin dhe qėllimin tė pėrcaktuara, janė, pėr tė zotin,
pretekst begatish dhe thesar i pasosur. Ata qė e zotėrojnė kėtė thesar,
vizitohen si tė ishin njė burim uji tė ėmbėl, vazhdimisht, pėr
sa tė jenė gjallė dhe bėhen pretekst pėr dobi. Kurse hipotezat boshe me
synim tė papėrcaktuar qė u hedhin zemrave dyshim e lėkundje e qė i
nxijnė shpirtrat, janė njė grumbull plehrash pėrreth tė cilit sillen vėrdallė shpirtrat ose njė kurth shpirtrash.***Edhe
nėse dituritė dhe shkencat me degėt e tyre tė ndryshme dhe dobitė qė
pėrmban ēdo degė janė dobisjellėse pothuajse pėr ēdo njeri, meqė
jetėgjatėsia[4] e
njeriut ėshtė e paracaktuar dhe mundėsitė, tė kufizuara, ėshtė e
pamundur qė tė mėsohen qė tė gjitha, tė nguliten nė kujtesė e tė
pėrfitohet prej tyre. Nisur nga kjo, ēdo individ duhet t'i mėsojė dhe vėrė
nė punė gjėrat e domosdoshme pėr tė dhe kombin e tij pa qenė e
nevojshme ta ēojė kot jetėgjatėsinė me gjėra qė s'i hyjnė nė punė!.. ***Dijetari
apo shkencėtari i vėrtetė do t'i ketė kurdoherė punėt tė lehta dhe
zemrėn tė qetė nėse kėrkimet dhe studimet do t'i rregullojė dhe
zhvillojė nėn dritėn e informacioneve mė tė drejta, e pohimeve mė
tė sigurta qė s'tė gėnjejnė si dhe sipas pėrvojave shkencore. Kurse
shpirtrat e mjerė, tė privuar nga burimi i vėrtetė i dijes, s'do tė
bėjnė dot gjė tjetėr veē tė rrinė e tė ndėrrojnė rrugė e drejtim vazhdimisht
duke mos shpėtuar dot kurrė prej iluzioneve bruto, pėr ēka edhe do tė
rrinė e tė rėnkojnė vazhdimisht nėn dhimbjet e zhgėnjimit!..***Fuqia
dhe vlera e ēdo personi ėshtė sipas pėrmbajtjes dhe pasurisė sė
diturisė qė ka marrė: e atij qė e pėrdor diturinė thjesht si njė
element thashethemesh, po aq; e atij qė, duke e pėrdorur diturinė si
njė prizėm nė njohjen e materies dhe dukurive, arrin gjer nė skajet mė
tė errėta tė hapėsirės e qė, duke marrė krahė me kulturėn e vet,
takohet me tė vėrtetat pėrtej natyrės, gjithashtu po aq...[1]
Nė origjinal ėshtė fjala arabishte "marifet" e cila nė terminologjinė
islame, veēanėrisht tė mistikės islame, do tė thotė "intuitė e njohjes
sė Zotit". Intuita sipas mistikės islame ėshtė njė dukuri
metafizike, pėr ēka edhe si koncept ėshtė e ndryshme nga intuita e
psikologjisė materialiste. Prandaj edhe pėrkthimi i fjalės "marifet" me
"intuitė" nuk ėshtė krejt i saktė, por mė i miri i mundshėm si
dhe i pėrdorur nė praktikėn e pėrkthimit nė gjuhėt perėndimore. Eshtė
me vlerė tė sqarojmė shkurt qė, sipas istikės islame, Zoti, qė ėshtė
kategori e papėrceptueshme, mund tė njihet me tė vėrtetė, me aq
sa e lejon kapaciteti shpirtėror njerėzor, me anė tė ndjenjės dhe
intuitės, me anė tė pėrvojės metafizike dhe lartėsimit shpirtėror, tė
cilat e aftėsojnė shpirtin e njeriut duke bėrė tė mundur
"rrokjen" e hyjnores, hyrjen nė kontakt me tė. Fjala "marifet" qė do tė
thotė "mjeshtėri (shpirtėrore)", ėshtė pikėrisht niveli mjeshtėror
shpirtėror i hyrjes nė kontakt me Qenien Hyjnore. Pa dyshim qė,
nė kėtė mes, dija ka rolin e vet tė madh e tė pamėnjanueshėm, gjė tė
cilėn e thekson edhe vetė autori.[2] Kėtu autori ka pėrdorur neologjizmėn turke "aşkın" qė nė filozofi do tė thotė "transcendental".[3] Nė origjinal ėshtė fjala arabishte "irfan" qė do tė thotė "kulturė fetare e shpirtėrore".[4]
Nė origjinal ėshtė fjala me prejardhje arabishte, "ömr" qė do tė thotė
"jetėgjatėsi", kurse jetėn si dukuri e emėrton fjala arabishte "hayat",
jo si nė shqip qė fjala "jetė" i emėrton tė dyja.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

30 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Mar 25, 2009 4:59 pm

estilen


Vip
Vip
PERSHPEJTIMI I EVOLUCIONIT NE RIBERJEN E NJERIUT

Ray Kurzweil parasheh evolucion rrėnjėsor tė llojit njerėzor nė 40 vjetėt e ardhshėm. Shkrirja e njeriut me makinėn, sė bashku me shpėrthimin e pėr­njėhershėm nė inteligjencėn mekanike dhe tė inovacioneve nė hulumtimet gjenetike dhe nanoteknologjike, do tė sjellin njė botė ku humb fare dallimi ndėrmjet biologjikės dhe mekanikės, ose ndėrmjet realiteteve fizike dhe virtuale.
Gjendemi nė prag tė ngjarjes mė transformuese dhe me ndikim mė tė thellė nė histori tė njerėzimit, nė prag tė “Singularitetit.”
-00-
Ē'ėshtė Singulariteti? Singulariteti ėshtė njė periudhė nė tė ardhmen kur ritmi i ndryshimeve teknologjike do tė jetė aq i shpejtė dhe me ndikim aq tė gjėrė saqė ekzistenca njerėzore nė kėtė planet do tė ndryshojė nė mėnyrė tė pakthyeshme. Do ta kombinojmė fuqinė e trurit tonė,dijen, aftėsitė, dhe veēoritė e personalitetit tonė qė na bėjnė njerėzor , me fuqinė e kompjuterėve pėr tė menduar, pėr tė arsyetuar, pėr tė komunikuar dhe pėr tė krijuar nė mėnyra qė tani s'mundemi fare t'i pėrfytyrojmė.
Ky bashkim i njeriut me makinėn, si dhe shpėrthimi i pėrnjėhershėm nė inteligjencėn e makinave dhe i zbulimeve nė fushat e hulumtimit gjenetik dhe nė nanoteknologji, do tė sjellė njė botė ku nuk ekziston asnjė dallim ndėrmjet biologjikes dhe mekanikes, ose ndėrmjet realiteteve fizike dhe virtuale. Kėto revolucione teknologjike do tė na e bėjnė tė mundshme t'i kapėrcejmė limitet e trupit tonė tė brishtė.
Sėmundjet, ato qė i njohim sot, do tė ērrėnjosen. Duke pėrdorur nanoteknologjinė do tė jemi nė gjendje tė prodhojmė pothuajse ēdo gjė fizike sipas dėshirės; urisė dhe varfėrisė nė botė do t'u vijė fundi, edhe ndotja do tė zhduket. Ekzistenca njerėzore do tė pėsojė kėrcim tė madh pėrpara nė evolucionin e saj. Do tė jemi nė gjendje tė jetojmė aq sa duam. Lindja e njė bote tė tillė ėshtė, nė thelb, Singulariteti.
Si ėshtė e mundshme tė jemi aq afėr kėtij ndryshimi tė jashtėzakonshėm dhe tė mos e shohim? Arsyeja ėshtė karakteri pėrshpejtues i ndryshimeve novatore teknologjike. Kur mendojnė pėr tė ardhmen, pak njerėz e marrin parasysh faktin qė progresi shkencor njerėzor ėshtė eksponencial:
Ai zhvillohet duke u shumėzuar nė mėnyrė tė pėrsėritur me njė konstantė (10 herė 10 herė 10 dhe kėshtu mė radhė) dhe jo nė mėnyrė lineare d.m.th. duke e shtuar vazhdimisht njė konstantė (10 plus 10 plus 10, dhe kėshtu me radhė). E theksoj perspektivėn eksponenciale-pėrballė lineares sepse parashikuesit e trendeve tė ardhshme gabohen rėndė te kjo pikė e rėndėsishme.
Stėrgjyshėrit tanė kanė jetuar nė pritje se nė tė ardhmen e tyre gjėrat do tė jenė tė ngjashme me pėrjetimet e tyre tė kaluara, me disa pėrjashtime. Duke jetuar nė njė kohė kur ritmi i zbulimeve teknologjike ishte aq i ngadaltė saqė tė mos vihej re, shpresat e tyre pėr njė tė ardhme ndryshe mbeteshin vazhdimisht tė paplotėsuara.
Sot ne jemi dėshmitarė tė pėrshpejtimit tė lakores [tė zhvillimit]. Sė kėndejmi, ne parashohim pėrparim tė vazhdueshėm teknologjik dhe pasojat e tyre shoqėrore. Ne e shohim tė ardhmen tė ndryshme nga e sotmja.
Por e ardhmja do tė jetė tepėr mė befasuese se qė do ta mendonin shumica e njerėzve, sepse janė tė paktė ata vėzhgues qė vėrtet i kanė absorbuar rrjedhojat e faktit qė edhe vetė shpejtėsia e ndryshimeve po pėrshpejton.
Rritja eksponenciale fillon ngadalė dhe gati pa u vėnė re, por kur e kalon gjurin e lakores bėhet shpėrthyese dhe thellėsisht transformuese. Modelet e mia tregojnė se jemi duke dyfishuar shpejtėsinė e ndėrrimeve paradigmatike pėr novacione teknologjike pėr ēdo dhjetėvjeēar.
Me fjalė tė tjera, shekulli i njėzetė gradualisht ka shpejtuar deri nė ritmin e tanishėm tė progresit; prandaj arritjet e tij ishin baraz me 20 vjet progresi me shpejtėsi tė 2000-ės. Do t'i bėjmė edhe “20 vjet” tė tjera pėrparim pėr vetėm 14 vjet (deri mė 2014), dhe pastaj do ta bėjmė tė njėjtėn gjė pėr vetėm shtatė vjet.
Nėse do ta shprehnim kėtė ndryshe, nė shekullin e njėzetenjėtė s'do tė pėrjetojmė 100 vjet pėrparim teknologjik; por do tė shohim njė pėrparim prej 20,000 vjetėsh (tė matur sipas shpejtėsisė sė sotme tė pėrparimit), ose pėrparim 1000 herė mė tė madh se nė shekullin XX.

Si do ta dimė qė Singulariteti (njėshmėria) ėshtė afėr?

Gjysmėn e parė tė shekullit tė njėzetenjėtė do ta karakterizojnė tre revolucione tė ndėr­thurura – nė gjenetikė, nanoteknologji, dhe robotikė. Kėto do tė shpallin fillimin e kėsaj epoke tė ndryshimeve tė jashtėzakonshme qė unė e quaj Singularitet.
Tani jemi nė fazat e hershme tė revolucionit gjenetik. Duke i kuptuar proceset informacionale qė janė nė themel tė jetės, ne po mėsojmė tė riprogramojmė biologjinė tonė pėr tė realizuar eliminimin e sėmundjeve, zgjerimin dramatik tė potencialit njerėzor, dhe zgjatjen rrėnjėsore tė jetės.
Megjithatė, Hans Moravec nga Instituti i Robotikės pranė Universitetit Carnegie Mellon vė nė dukje faktin se sado tė suksesshėm tė tregohemi nė pėrmirėsimin e biologjisė sonė tė bazuar nė ADN, biologjia kurrė nuk do tė mundet tė barazojė atė qė do tė arrijmė tė konstruktojmė nėpėrmjet inxhinierisė atėherė kur t'i kemi kuptuar nė tėrėsi parimet e funksionimit tė jetės. Me tė tjera fjalė, gjithmonė do tė mbesim "robotė tė klasės sė dytė."
Revolucioni nanoteknologjik do tė na japė fuqi tė rimodelojmė dhe tė rindėrtojmė – molekulė pas molekule – trupat dhe trurin tanė dhe botėn me tė cilėn ndėrveprojmė, duke tejkaluar kufizimet e biologjisė.
Por revolucioni mė i fuqishėm nė tė ardhmen e afėrme ėshtė revolucioni robotik. Termi 'robotik' nuk u referohet vetėm robotėve me pamje humanoide qė zėnė njė hapėsirė fizike, por mė shumė inteligjencės artificiale me tė gjitha variacionet e saj.
Nė vijim i kam zbuluar komponentėt kryesorė qė janė nė themel tė secilit prej kėtyre revolucioneve tė ardhshme teknologjike. Secila valė e re e pėrparimit do t'i zgjidhė problemet nga transformimet e mėparshme, por, njėkohėsisht, secila do tė sjellė me vete rreziqe tė reja, por, duke vepruar ndarazi edhe sė bashku, ato janė nė themel tė Singu­laritetit.

Revolucioni gjenetik

Shkencat gjenetike dhe molekulare do ta zgjerojnė fushėn e biologjisė dhe do t'i rregullojnė tė metat e saj tė qarta (si prekshmėria jonė nga sėmundjet). Deri nė vitin 2020 efektet e plota tė revolucionit gjenetik do tė ndihen nė tėrė shoqėrinė. Me shpejtėsi tė madhe jemi duke i fituar njohuritė dhe instrumentet pėr tė zgjatur vrullshėm pėrdorshmėrinė e "shtėpisė" sonė: trupit dhe trurit tonė.
Kėrkuesi nė lėmin e nanomjekėsisė Robert Freitas vlerėson se me eliminimin e 50% tė problemeve tė parandalueshme mjekėsore jeta njerėzore do tė zgjatej pėr 150 vjet. Nėse do tė arrinim t’i parandalonim 90% tė problemeve mjekėsore tė natyrshme, do tė jetonim mė shumė se 1000 vjet.Fillimet e kėtij revolucioni tė hatashėm mund t'i shohim sot. Fusha e bioteknologjisė gjenetike po pasurohet me gjithnjė e mė shumė instrumente.
Nė tė kaluarėn zbulimi i barnave ishte ēėshtje e gjetjes sė substrateve (kimikateve) qė prodhojnė rezultate tė dobishme pa efekte tė tepruara anėsore, metodė kėrkimi kjo e ngjashme me orvatjet e njerėzve tė hershėm pėr tė gjetur gurė dhe vegla tė tjera natyrore qė do tė pėrdoreshin pėr qėllime tė dobishme.
Sot po zbulojmė rrugėt e sakta biokimike qė janė nė bazė tė sėmundjeve dhe procesit tė plakjes. Tani kemi aftėsi tė bėjmė barna qė do tė kryenin misione tė sakta nė nivel molekular.
Me teknologjitė gjenetike tė zbuluara jemi buzė aftėsisė pėr tė drejtuar mėnyrėn si gjenet e “shprehin veten.” “Shprehja e gjeneve” (apo manifestimi i tyre) ėshtė procesi nėpėrmjet tė cilit komponentėt qelizorė (ARN-ja dhe ribozomet) prodhojnė proteina sipas njė plani tė saktė gjenetik.
Edhe pse ēdo qelizė njerėzore pėrmban modelin e plotė gjenetik, d.m.th. kopjen e plotė tė gjeneve tė trupit, njė qelizė e veēantė, si ajo e lėkurės ose e ishujve tė pankreasit, i fiton karakteristikat e veta vetėm nga njė pjesėz e informacionit gjenetik qė ėshtė pėrgjegjėse pėr atė tip tė posaēėm qelizash.
Shprehja e gjeneve ėshtė e drejtuar nga peptidet (molekula qė pėrmbajnė deri nė 100 aminoacide) dhe fijet e shkurtra tė ARN-sė. Tani kemi filluar tė mėsojmė si funksionojnė kėto procese.
Shumė terapi tė reja qė janė nė zhvillim e sipėr dhe nė fazėn e provave bazohen nė manipulimin e peptideve pėr tė bllokuar shprehjen e gjeneve qė shkaktojnė sėmundje ose pėr tė aktivizuar gjene tė dėshirueshme qė pėrndryshe janė tė pashprehura nė njė tip qelizash.
Njė teknikė e re e quajtur interferenca e ARN-sė ėshtė nė gjendje tė shkatėrrojė ARN-nė qė e bart porosinė e njė gjeni (ARN-mesenxher), duke ēaktivizuar atė gjen.
Pėrparimi i pėrshpejtuar nė bioteknologji do tė na japė fuqi tė riprogramojmė gjenet tona dhe proceset metabolike, dhe do tė shtyjė pėrpara fushat e gjenomikės (tė ndikuarit mbi gjene), tė proteomikės (tė kuptuarit dhe tė ndikuarit nė rolin e proteinave), tė terapisė sė gjeneve (ndrydhja e shprehjes sė gjeneve, si dhe shtimi i informacionit tė ri gjenetik), tė prodhimit racional tė barnave (shpikja e barnave qė pėr objektiv kanė ndryshimet e caktuara nė proceset e sėmundjes ose plakjes), si dhe klonimin terapeutik tė qelizave, indeve dhe organeve tė ripėrtėrira.

Revolucioni nanoteknologjik

Nanoteknologjia premton tė na japė mjete pėr tė rindėrtuar botėn fizike – pėrfshirė trupin dhe trurin – molekulė pas molekule dhe ndoshta atom pas atomi. Tani jemi duke i tkurrur veēoritė kryesore (pjesėt aktive tė makinave), nė pėrputhje me ligjin e kthimeve pėrshpejtuese, me shpejtėsi eksponenciale (mbi katėr pėr njė dimension linear pėr njė dekadė ose rreth 100 pėr njė vėllim 3-D.)
Me kėtė ritėm madhėsitė e elementeve kryesore pėr shumicėn e teknologjive elektronike dhe pėr shumė teknologji mekanike do tė jenė nė zonėn e nanoteknologjisė – nėn 100 nanometra (njė e miliardta pjesė e metrit) – deri nė vitet 2020.
Elektronika tashmė ka rėnė nėn kėtė prag, edhe pse ende jo nė strukturat tredimensionale dhe ende jo nė strukturat me aftėsi pėr tė ndėrtuar struktura tė tjera tė ngjashme – hap i domosdoshėm para se nanoteknologjia tė arrijė potencialin e saj tė premtuar.
Ndėrkohė, pėrparim i vrullshėm ėshtė bėrė rishtazi nė pėrgatitjen e kornizės konceptuale dhe tė ideve projektuese pėr epokėn e ardhshme tė nanoteknologjisė.
Nanoteknologjia ėshtė zgjeruar pėr tė pėrfshirė ēdo teknologji ku elementet kryesore tė njė makine maten me mė pak se 100 nanometra. Njėsoj si elektronika moderne, e cila tashmė nė mėnyrė tė heshtur ka kaluar nė zonėn nano, edhe fusha e zbatimeve biologjike dhe mjekėsore tanimė ka hyrė nė epokėn e nanogrimcave, nė tė cilėn po zhvillohen objekte me masa nano pėr tė krijuar teste dhe shėrime mė efikase.
Nė lėmin e testimeve dhe diagnozės nanogrimcat po pėrdoren nė testet biologjike eksperimentale si etiketa pėr tė rritur ndjeshmėrinė nė zbulimin e substancave si proteinat. Nanoetiketat magnetike mund tė pėrdoren pėr t'u lidhur me kundėrtrupat qė pastaj mund tė lexohen me anėn e sondave magnetike qė do tė vendoseshin brenda trupit.
Eksperimente tė suksesshme janė bėrė edhe me nanogrimca tė arit qė janė tė lidhura me segmente ADN-je dhe qė mund tė bėjnė analiza tė shpejta tė sekuencave tė caktuara tė ADN-sė nė njė mostėr.
Toptha tė vegjėl nanometrik tė quajtur pika kuantike mund tė programohen me shifra (apo kode) tė posaēme duke kombinuar ngjyra tė ndryshme, si njė bar-kod me ngjyra, pėr tė bėrė tė mundshme pėrcjelljen e substancave nė tėrė trupin.
Nė tė ardhmen, pajisjet nanometrike do tė bėjnė njėkohėsisht qindra teste nė mostra tė vogla tė ndonjė substance. Kėto pajisje do tė mundėsojnė bėrjen e testimeve tė gjera nė mostra gati tė padukshme gjaku.
Nė fushėn e shėrimeve, njė zbatim mjaft interesant i kėsaj teknologjie ėshtė shfrytėzimi i nanogrimcave pėr tė dėrguar barin nė vende tė posaēme nė trup. Nanogrimcat mund t'i drejtojnė barnat brenda mureve qelizore dhe nėpėrmes barierės gjak-tru.
Paketat nanometrike do tė mund tė ndėrtoheshin pėr tė pėrmbajtur barna, pėr t'i mbrojtur ato nė traktin gastrointenstinal, pėr t'i bartur nė lokacione tė caktuara, dhe pastaj pėr t'i liruar nė mėnyra tė sofistikuara qė do tė mund tė kontrolloheshin ose tė drejtoheshin, nė distancė (pa tela), jashtė trupit.
Nanoterapeutika nė Alachua, Floridė e ka zhvilluar njė polimer tė biodegradueshėm vetėm disa nanometra tė trashė qė e shfrytėzon kėtė metodė.
Ndėrkohė, shkencėtarėt nė Universitetin McGill nė Montreal kanė demonstruar njė nanopilulė (tabletė barnash) me struktura prej 25 deri 45 nanometrash. Nanopilula ėshtė mjaft e vogėl sa pėr tė kaluar pėrmes murit qelizor dhe tė dėrgojė barin drejt te strukturat e synuara brenda qelizės.
MicroCHIPS nė Bedford, Massachusetts, ka zhvilluar njė pajisje tė kompjuterizuar qė ngulitet nėn lėkurė dhe dorėzon pėrzierje tė pėrpikta tė barnave nga qindra puse nanometrike brenda pajisjes.
Versionet e ardhshme tė kėsaj pajisjeje mendohet se do tė jenė nė gjendje tė matin nivelet nė gjak tė substancave tė ndryshme, pėr shembull, tė glukozės. Sistemi do tė mund tė pėrdorej si pankreas artificial, duke liruar sasi tė sakta insuline bazuar nė pėrgjigjen e glukozės nė gjak.
Kėto sisteme do tė ishin nė gjendje tė simulojnė ēdo organ qė prodhon hormone, dhe nėse provat tregohen tė suksesshme, sistemi ka gjasa tė komercializohet deri mė 2008.
Njė tjetėr propozim inovativ ėshtė tė drejtohen nanogrimcat (me gjasė tė pėrbėra nga ari) te vendi i tumorit dhe pastaj tė nxehen me rreze infra tė kuqe pėr t'i shkatėrruar qelizat kanceroze.
Revolucioni nė nanoteknologji do tė na japė fuqi tė bėjmė shumė mė tepėr se vetėm tė shėrojmė sėmundje. Pėrfundimisht, nanoteknologjia do tė na mundėsojė tė rimodelojmė dhe tė rindėrtojmė jo vetėm trupin dhe trurin tonė, por edhe botėn me tė cilėn ndėrveprojmė.
Megjithatė, realizimi i plotė i nanoteknologjisė do tė mbesė prapa revolucionit bioteknologjik pėr rreth njė dekadė. Por nga mesi deri nga fundi i viteve 2020 efektet e revolucionit nanoteknologjik do tė jenė tė qarta dhe tė shtrira kudo.

fundi i pjeses se I re

perkthyer nga Discoveri channel

31 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Wed Mar 25, 2009 9:28 pm

estilen


Vip
Vip
PERSHPEJTIMI I EVOLUCIONIT NE RIBERJEN E NJERIUT pjesa II

Nanoteknolgjia dhe truri i njeriut

Zbatimi mė i rėndėsishėm dhe mė rrėnjėsor i nanobotėve, qė do tė paraqiten diku rreth vitit 2030, do tė jetė rritja e fuqisė sė mendjeve tona nėpėrmjet bashkimit tė inteligjencės biologjike me jobiologjiken, ose tė "makinave".
Nė 25 vitet e ardhshme do tė mėsojmė si t'i pėrforcojmė 100 bilionė lidhjet e ngadalta ndėrneuronale me lidhje virtuale tė shpejtėsisė sė lartė nėpėrmjet nanorobotikės.
Kjo do tė na lejojė tė pėrforcojmė tej mase aftėsitė tona pėr identifikimin e formave dhe rregullsive, kujtesėn tonė, dhe fuqinė e pėrgjithshme tė tė menduarit, si dhe tė komunikojmė drejtpėrdrejt me forma tė fuqishme tė inteligjencės kompjuterike.
Kjo teknologji do ta mundėsojė komunikimin pa tela ndėrmjet dy trurėve. Me fjalė tė tjera, epoka e komunikimit telepatik ka gjasa tė bėhet realitet shumė shpejt.
Sot truri ynė ka njė konstruksion relativisht tė fiksuar. Edhe pse ne vazhdimisht shtojmė numrin e rrugėve ndėrneuronale dhe pėrqendrimet e neurotransmetuesve si pjesė normale e procesit tė tė mėsuarit, fuqia e tanishme e pėrgjithshme e trurit njerėzor ėshtė shumė e kufizuar.
Rreth fundit tė viteve 2030, kur do tė arrijmė tė rritim inteligjencėn tonė me ndihmėn e inteligjencės artificiale, do tė jemi tė aftė tė shkojmė pėrtej arkitekturės bazike tė zonave neurale tė trurit.
Implantet (shtesat) trurore tė bazuara nė shpėrndarjen e gjėrė tė nanobotėve inteligjentė do tė na e zhvillojnė tej mase kujtesėn tonė dhe, nė anėn tjetėr, do t'i pėrmirėsojnė shumė tė gjitha aftėsitė tona shqisore, kognitive (njohėse) dhe ato pėr identifikimin e trajtave dhe rregullsive.
Pasi robotėt do tė komunikojnė me njėri-tjetrin, ata do tė jenė nė gjendje tė krijojnė ēfarėdo grupe lidhjesh tė reja nervore, tė prishin lidhjet ekzistuese (duke bllokuar ndezjen neurale), dhe tė shtojnė rrjete plotėsisht mekanike, si dhe tė komunikojnė ngushtėsisht me programe tė reja kompjuterike dhe inteligjenca tė reja artificiale.
Zbatimi i inteligjencės artificiale nė sistemet tona biologjike do tė jetė njė hap evolucionar pėrpara pėr njerėzimin, por kjo gjithashtu do tė thotė se do tė bėhemi mė shumė "makinė" se "njeri". Miliarda nanorobotė do tė lėvizin nėpėr sistemin e qarkullimit tė gjakut nė trupin dhe trurin tonė.
Brenda trupit tonė ata do tė shkatėrrojnė patogjenėt, do tė ndreēin gabimet nė ADN, do tė eliminojnė toksinet (helmet) dhe do tė kryejnė shumė detyra pėr rritje tė mirėqenjes sonė fizike. Pėr rrjedhim, do tė jemi nė gjendje tė jetojmė pambarim pa u plakur.
Nė trurin tonė nanobotėt do tė ndėrveprojnė me neuronet tona biologjike, duke e bėrė tė mundshme, nga brendia e sistemit nervor, realitetin virtual me imersim (rrethim apo pėrjetim) tė plotė me pėrfshirje tė tė gjitha shqisave, si dhe tė korrelateve neurologjike tė emocioneve tona.
Ēka ėshtė mė kryesorja, kjo lidhje intime ndėrmjet tė menduarit tonė biologjik dhe inteligjencės mekanike qė po krijojmė do tė zhvillojė thellėsisht inteligjencėn njerėzore.
Lufta do tė orientohet drejt armatimit tė bazuar nė nanobotė, si dhe nė kiber-armė. Mėsimi nė fillim do tė bėhet on-line, por kur truri ynė do tė jetė plotėsisht on-line ne do tė jemi nė gjendje tė shkarkojmė dituri dhe shkathtėsi tė reja. Roli i punės do tė jetė pėr tė krijuar dije tė ēdo forme, prej muzikės dhe artit e deri te matematika dhe shkenca.
Edhe roli i lojės do tė jetė krjimi i diturive. Nė tė ardhmen, nuk do tė ketė njė dallim tė qartė ndėrmjet punės dhe lojės.

Revolucioni robotik

Prej tre revolucioneve teknologjike (gjenetik, nanomekanik, dhe robotik) qė pėrbėjnė Singularitetin, me ndikim mė tė thellė ėshtė ai robotik ose, si quhet zakonisht, revolucioni i inteligjencės artificiale tė fortė. Kjo i referohet krijimit tė aftėsisė sė tė menduarit kompjuterik qė i kalon aftėsitė e tė menduarit tė njeriut.
Tani jemi shumė afėr ditės kur njerėzit plotėsisht biologjik (si i njohim ne sot) nuk do tė jenė mė inteligjenca mbizotėruese nė planet. Nga fundi i kėtij shekulli inteligjenca kompjutacionale ose mekanike do tė jetė triliona herė mė e fuqishme se inteligjenca e papėrforcuar biologjike e njeriut.
Mendoj se inteligjenca kompjuterike, ose si unė e quaj inteligjenca jobiologjike, duhet tė konsiderohet si njerėzore meqė ajo rrjedh plotėsisht nga qytetėrimi njerėzoro-mekanik dhe do tė bazohet, sė paku pjesėrisht, nė versionin e prodhuar nga njeriu tė njė truri funksional njerėzor.
Bashkimi i kėtyre dy botave tė inteligjencės nuk ėshtė vetėm shkrirje e mediumeve biologjike dhe mekanike tė tė menduarit, por, ēka ėshtė mė kryesorja, shkrirje e metodave dhe organizimeve tė tė menduarit qė do t'i forcojnė mendjet tona gati nė ēdo mėnyrė tė mundshme.
Tė menduarit njerėzor biologjik ėshtė i kufizuar nė 1016 (10 nė fuqinė e 16-tė) kalkulime nė sekondė (cps-calculation per second) pėr njė tru njerėzor (bazuar nė modelimin neuromorfik tė zonave tė trurit) dhe nė rreth 1026 cps pėr tė gjithė trurėt njerėzor.
Kėto figura nuk do tė pėsojnė ndryshim tė ndjeshėm edhe me pėrshtatjet bioinxhinierike tė gjenomit tonė.
Nė anėn tjetėr, fuqia procesuese e inteligjencės jobiologjike ose e AI-sė sė fortė (strong artificial intelligence) po rritet me shpejtėsi eksponenciale (edhe vetė shpejtėsia po rritet) dhe ajo do ta kalojė shumė inteligjencėn biologjike nga mesi i viteve '40 tė kėtij shekulli.
Inteligjenca artificiale do t'ia kalojė domosdo inteligjencės njerėzore pėr disa arsye.
Sė pari, makinat mund t'i ndajnė informatat me njėra-tjetrėn dhe tė komunikojnė mes tyre me efikasitet shumė mė tė madhe se njerėzit. Si njerėz ne nuk kemi mjete pėr tė kėmbyer modelet e panumėrta tė lidhjeve ndėrmjet neuroneve dhe nivelet e pėrqendrimit tė neurotransmetuesve qė pėrbėjnė tė mėsuarit, dijet dhe shkathtėsitė tona tė tjera, pėrveē nėpėrmjet komunikimit tė bazuar nė tė folur.
Sė dyti, shkathtėsitė intelektuale tė njerėzimit janė zhvilluar nė pėrshtatje me shtysat e evolucionit nė ambientet natyrore. Ato shkathtėsi, qė janė para sė gjithash tė bazuara nė aftėsitė tona pėr tė njohur dhe pėr tė nxjerrė kuptime nga trajtat dhe rregullsitė qė i kapim nėpėrmjet shqisave, na mundėsojnė tė jemi shumė tė aftė nė disa detyra si p.sh. pėr tė dalluar fytyrat, pėr tė identifikuar objekte dhe pėr tė njohur tinguj tė tė folurit.
Pėr fat tė keq, truri ynė nuk ėshtė aq i pėrshtatshėm kur kemi tė bėjmė me rregullsi mė tė ndėrlikuara, si ato qė ekzistojnė nė tė dhėnat financiare, shkencore ose tė produkteve. Zbatimi i teknikave tė bazuara nė kompjuterė do tė na japė liri tė zotėrojmė plotėsisht modelet e identifikimit tė rregullsive (pattern recognition).
Dhe nė fund, ndėrsa dija njerėzore tė shpėrngulet nė internet, makinat do tė tregojnė gjithnjė e mė shumė mjeshtėri nė leximin, tė kuptuarit dhe nė sintetizimin e informacionit njerėzor-mekanik.

Pula apo veja

Pyetje qendrore lidhur me Singularitetin ėshtė se a do tė vijė e para "pula" (AI-ja e fortė) apo "veja" (nanoteknologjia). Me fjalė tė tjera, a do tė ēojė AI-ja e fortė te nanoteknologjia e plotė (asemblerė pėr fabrikim molekular qė mund ta shndėrrojnė informacionin nė produkt fizik), apo nanoteknologjia e plotė do tė sjellė AI-nė e fortė?
Sipas mendimit tė parė AI-ja e fortė do tė jetė nė pozitė tė zgjidhė ēdo problem eventual ndėrtimor pėr zbatimin e nanoteknologjisė sė plotė. Mendimi i dytė bazohet nė supozimin se kėrkesat harduerike pėr AI tė fortė do tė pėrmbushen vetėm me kompjutim tė bazuar nė nanoteknologji.
Gjithashtu, kėrkesat softuerike pėr zhvillimin e AI-sė sė fortė do tė ndihmohen nga nanobotėt. Kėto makina mikroskopike do tė na e bėjnė tė mundshme tė kryejmė skanime tepėr tė hollėsishme dhe tė sakta tė trurit tė njeriut, si dhe tė skicojmė diagrame qė do tė na tregojnė se si arrin truri t'i bėjė tė gjitha ato gjėra interesante qė na kanė hutuar aq gjatė si p.sh. tė krijojė kuptim, tė kontekstualizojė informacionin, dhe tė pėrjetojė emocione.
Nė ēastin qė do tė kemi kuptuar nė tėrėsi si funksionon truri, ne do tė mundemi tė rikrijojmė dukuritė e tė menduarit njerėzor nė makina. Kompjuterėve, qė do tė jenė superiorė nė kryerjen e detyrave mekanike, do t'u dhurojmė inteligjencė si tė gjallesave.
Pėrparimi nė tė dy fushat (nano dhe robotike) do tė kėrkojė doemos pėrdorimin e mjeteve tona mė tė avancuara, kėshtu qė pėrparimet nė njė fushė do tė ndihmojnė njėkohėsisht progresin nė fushėn tjetėr. Megjithėkėtė, unė pres qė zbulimet mė tė rėndėsishme nanoteknologjike do tė ndodhin para AI-sė sė fortė, por vetėm pėr disa vjet (rreth 2025-ės pėr nanoteknologji dhe 2029 pėr AI-nė e fortė).
Ndonėse nanoteknologjia do tė jetė revolucionare, AI-ja e fortė do tė ketė pasoja mė tė thella. Nanoteknologjia ėshtė e fuqishme por jo doemos edhe inteligjente. Ne mund tė sajojmė mėnyra sė paku pėr t'u pėrpjekur tė kontrollojmė fuqinė e jashtėzakonshme tė nanoteknologjisė, por superinteligjenca ėshtė nga vetė natyra e vet e pakontrollueshme.
Revolucioni nano/robotik gjithashtu do tė na bėjė tė rikonsiderojmė vetė definicionin e njeriut. Jo vetėm qė do ta gjejmė veten tė rrethuar me makina qė shfaqin tipare njerėzore, por edhe do tė jemi mė pak njerėzor.
Pėrkundėr potencialit tė jashtėzakonshėm tė ardhshėm tė mjekėsisė, jetėgjatėsia e vėrtetė njerėzore do tė arrihet kur t'i flakim plotėsisht trupat tanė biologjikė. Duke lėvizur drejt njė ekzistence me bazė softuerike do tė pėrftojmė mjete pėr "tė krijuar kopje rezervė" (pėr tė ruajtur nė sfond digjital rregullsitė kryesore qė janė nė bazė tė dijeve, shkathtėsive dhe personalitetit tonė) duke e bėrė tė mundshme kėshtu pavdekėsinė virtuale.
Falė nano­teknologjisė do tė kemi trupa qė jo vetėm qė do t'i ndryshojmė por qė do t'i shndėrrojmė nė forma tė reja si tė na dojė qejfi. Gjatė viteve '20 do tė jemi nė gjendje tė shndėrrojmė trupat tanė brenda ambienteve tė realitetit virtual me imersim tė plotė me inkuadrimin e tė gjitha shqisave tona, ndėrsa mundėsinė pėr ta bėrė kėtė nė realitet real do ta kemi rreth viteve '40.

Rrjedhimet e Singularitetit (njėshmėrisė)

Si do tė duket natyra e pėrvojės njerėzore kur tė mbizotėrojė inteligjenca kompjuterike? Cilat janė pasojat pėr qytetėrimin njerėzoro-mekanik kur AI-ja dhe nanoteknologjia do tė jenė nė gjendje tė krijojnė me tė dėshiruar ēfarėdo produkti, ēfarėdo situate dhe ambienti qė mundim tė marrim me mend?
E theksoj rolin e imagjinatės kėtu sepse nė krijimet tona do tė vazhdojmė tė jemi tė kufizuar nga imagjinata jonė. Por mjetet tona pėr vėnie nė jetė tė imagjinatės sonė po bėhen gjithjė e mė tė fuqishmė nė mėnyrė eksponenciale.
Zakonisht njerėzit kalojnė nėpėr tri faza kur mendojnė pėr ndikimin e teknologjive tė ardhshme: atė tė mahnitjes dhe habisė me potencialin e tyre pėr tė mposhtur problemet e vjetra, pastaj pėrjetojnė njė ndjenjė tmerrimi para rreziqeve tė reja qė i shoqėrojnė kėto teknologji tė reja, dhe nė fund e kuptojnė se mėnyra e vetme e zbatueshme dhe e ndėrgjegjshme ėshtė vendosja e njė kursi qė do t'i realizonte dobitė e saj dhe do t'i zbuste rreziqet.
Personalisht pres qė megjithatė tė mbizotėrojnė zbatimet kreative dhe konstruktive tė kėtyre teknologjive, ashtu si, besoj, po ndodh edhe sot. Mirėpo duhet t'i rritim shumė investimet tona nė zhvillimin e teknologjive tė posaēme mbrojtėse. Jemi nė njė fazė kritike kur duhet t'i zbatojmė nė mėnyrė direkte teknologjitė mbrojtėse pėr nanoteknologji gjatė dhjetėvjeēarit tė dytė (2013-2019).
Besoj se njė moszhvillim i kufizuar i disa mundėsive teknologjike duhet tė jetė pjesė e reagimit tonė etik ndaj rreziqeve tė sfidave teknologjike tė shekullit tė njėzetenjėtė. Pėr shembull, Bill Joy dhe unė kemi shkruar para pak kohėsh njė editorial nė New York Times nė tė cilin kritikojmė botimin e gjenomit tė gripit tė 1918-ės nė internet sepse ai ėshtė material i rrezikshėm.
Shembull tjetėr konstruktiv janė udhėzimet etike tė propozuara nga instituti Foresight: nanoteknologėt pajtohen tė heqin dorė nga zhvillimi i entiteteve fizike qė mund tė vetėshumohen nė ambient natyror pa mbikėqyrje njerėzore ose pa ndonjė mekanizėm kontrollues.
Megjithatė, vendimi pėr tė vėnė kufizime tė tepėrta do tė minonte pėrparimin ekonomik dhe ėshtė diēka etikisht e paarsyetueshme duke pasur parasysh mundėsitė pėr luftimin e sėmundjeve, varfėrisė dhe pėr pastrimin e ambientit.
S'ka nevojė tė shikojmė nė tė ardhmen pėr tė parė premtimet dhe rreziqet e pėrparimit teknologjik. Nėse do t'u pėrshkruanim njerėzve tė shekujve tė shkuar rreziqet me tė cilat ballafaqohemi ne sot (p.sh. bombat atomike dhe hidrogjenike) atyre do t'u dukej marrėzi tė bėhen rrezikime tė tilla.
Por sa njerėz nė vitin 2006 vėrtet do tė dėshironin t'i ktheheshin jetės sė shkurtėr, tė vrazhdė, plot me sėmundje, me varfėri e fatkeqėsi qė 99% tė njerėzve i kanė pėrjetuar dy shekuj mė parė?
E kaluara mund tė na duket nganjėherė edhe romantike, por deri tani vonė pjesa dėrrmuese e njerėzimit ka bėrė jetė tejet tė brishtė ku njė fatkeqėsi fare e rėndomtė mund tė kthehej nė katastrofė.
Para dyqind vjetėsh jetėgjatėsia pėr femrat nė Suedi ishte pėrafėrsisht 35 vjet, qė ėshtė shumė pak krahasuar me jetėgjatėsinė mė tė lartė sot – gati 85 vjet pėr japonezet.
Jetėgjatėsia pėr meshkujt ishte 33 vjet, krahasuar me 79 vjet sot. Pėrgatitja e njė darke kėrkonte gjysmė dite, mandej ēdo aktivitet njerėzor kėrkonte punė tė rėndė. Nuk kishte as sisteme pėr pėrkujdesje sociale.
Pjesė tė mėdha tė njerėzimit ende rrojnė nė kėtė mėnyrė tė vėshtirė, ēka ėshtė sė paku njė arsye pėr tė vazhduar pėrparimin teknologjik dhe pėrmirėsimin ekonomik qė e shoqėron atė.
Vetėm teknologjia, me aftėsinė e saj pėr tė siguruar pėrparime tė shpejta tė mundėsive dhe produkteve qė janė financiarisht tė pėrballueshme mund tė ballafaqohet me problemet si varfėria, sėmundjet, ndotja dhe brengat e tjera thelbėsore tė shoqėrisė. Dobitė e pėrkushtimit tonė nė zgjidhjen e kėtyre problemeve janė mė se tė qarta.
Ndėrsa Singulariteti po ofron do tė jemi tė detyruar t'i ripeshojmė idetė tona pėr natyrėn e jetės njerėzore dhe t'i riplanifikojmė institucionet tona. Inteligjenca nė Tokė dhe rreth saj do tė vazhdojė tė zhvillohet nė mėnyrė eksponenciale derisa t'i mbėrrijmė limitet e materies dhe energjisė tė nevojshme pėr tė mbajtur gjallė kompjutimin inteligjent.
Kur t'i afrohemi kėtij kufiri nė skutėn tonė galaktike, inteligjenca e qytetėrimit tonė do tė zgjerohet nė drejtim tė jashtėm nė pjesėn tjetėr tė universit, duke arritur sakaq shpejtėsinė mė tė madhe tė mundshme.
Me shpejtėsi ne kuptojmė shpejtėsinė e dritės, por ka sugjerime se ndoshta do tė arrijmė tė anashkalojmė kėtė limit (me gjasė duke shfrytėzuar rrugė tė shkurtra nėpėrmes "vrimave krimbore," ose rrugėve tė tjera hipotetike nėpėr hapėsirė dhe kohė.)
Ėshtė pikėpamje e zakonshme se shkenca nė vazhdimėsi e ka korrektuar mendimin tepėr tė fryrė pėr rėndėsinė tonė tė veēantė. Stephen Jay Gould ka thėnė: "Revolucionet mė tė rėndėsishme shkencore pėrfshijnė, si veēori e vetme e pėrbashkėt e tyrja, ēfronėzimin e arrogancės njerėzore nga piedestalet e njėpasnjėshme tė bindjeve tė mėparshme pėr rėndėsinė tonė tė veēantė nė gjithėsi."
Megjithatė, nė fund na del se ne jemi tė veēantė. Aftėsia jonė pėr tė krijuar modele tė realitetit virtual – nė trurin tonė, e kombinuar me gishtėrinjtė tanė modestė, ka qenė e mjaftueshme pėr tė pėrftuar njė formė tjetėr tė evolucionit: teknologjinė.
Ai zhvillim mundėsoi vazhdimėsinė e ritmit pėrshpejtues qė filloi me evolucionin biologjik. Dhe do tė vazhdojė derisa tė gjithė universin ta kemi nė majė tė gishtave.

Perkthyer nga Discoveri channel

32 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Thu Mar 26, 2009 11:51 am

Network


Web Master
Web Master
PREJ ADAMIT DERI TEK ABRAHAMI

Libri i Zanafillės jep tė dhėna
tepėr tė sakta mbi tė gjithė paraardhėsit e Abrahamit nė njė linjė tė
drejtpėrdrejtė prej Adamit. Nė gjenealogjitė e veta nga kreu
4,5,11,21dhe 25, duke dhėnė kohėzgjatjen e jetės sė secilit, moshėn e
babės nė kohėn e lindjes sė djalit, ajo e bėn tė mundur qė nė kėtė
mėnyrė tė pėrcaktohet lehtė datat e lindjes dhe tė vdekjes tė ēdo
paraardhėsi nė krahasim me krijimin e Adamit, siē ėshtė shėnuar nė
tabelėn vijuese:


Kjo tabelė ėshtė pėrcaktuar nė bazė tė
shėnimeve tė cilat burojnė nga teksti priftėrorė i Zanafillės; ky ėshtė
i vetmi tekst biblik i cili jep saktėsi tė kėtij lloji. Prej kėsaj del
si pėrfundim se Abrahami sipas Biblės ėshtė lindur 1948 vjet pas
Adamit.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

33 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Thu Mar 26, 2009 11:52 am

Network


Web Master
Web Master
Krahasimi patjetėr duhet tė ndalet kėtu, sepse, nėse ėshtė diskutuar
dhe akoma vazhdon tė diskutohen mbi origjinalitetin e kėtij apo atij
hadithi, me kėtė pėrfundimisht largohemi nga shekujt e parė tė kishės,
e cila ndėr shumė Ungjij vetėm katėr prej tyre i pranoi si zyrtarė ose
kanonikė4, pėrkundėr mospajtimeve tė shumta ndėrmjet vetes pėr shumė
ēėshtje, dhe dha urdhėr qė tė gjithė tė tjerėt tė fshihen, prej nga
rrjedh edhe emri i tyre: apokrife.

Ndryshim tjetėr themelor
ndėrmjet krishtėrimit dhe Islamit, nė pikėpamje tė Shkrimeve, ėshtė: te
i pari mungesa e njė teksti tė shpallur dhe njėherazi tė ndryshueshėm,
kurse tek tjetri ka Kur'anin, qė i pėrgjigjet kėtij pėrkufizimi.

Kur'ani
ėshtė shprehje e Shpalljes tė cilėn Kryeėngjėlli, Xhibrili, ja
transmetoi dhe besimtarėt menjėherė e pėrshkruan, e mėsuan pėrmendėsh
dhe e kėnduan nė kohėn e faljeve, e sidomos gjatė muajit ramazan. Atė
vet Muhammedi a.s. e ka ndarė nė sure e kėto janė pėrmbledhur menjėherė
mbas vdekjes sė tė dėrguarit, nė mėnyrė qė nė kohėn e Khalifit Osman
(12 - 24 vjet mė pas) e formuan tekstin qė e kemi dhe sot. Pėrkundėr
asaj qė ėshtė bėrė nė Islam, Shpallja e krisheter ėshtė bazuar nė
dėshmi tė shumta dhe indirekte tė njerėzve, meqė nuk e kemi asnjė
dėshmi qė do tė vinte nga dėshmitari i vėrtetė i jetės sė Jezusit
(Isait a.s.), pėrkundėr asaj ēfarė e merr me mend shumica e tė
krishterėve. Kėshtu ėshtė shtruar gjysma e dytė e vitit tė krishterė
kalendarik 1975 i pėrgjigjet vitit 5736 tė krijimit tė Botės. Njeriu,
krijimi i tė cilit ka pasur disa ditė vonesė, domethėnė ka moshė tė
njėjtė tė shprehur me numrat e viteve sipas kalendarit hebraik.


tė vėrtetė, ėshtė mirė tė bėhet korrigjimi pėr shkak tė logaritjes sė
kohės qė fillimisht ėshtė shprehur me vitet hėnore, kurse kalendari
perendimor e ka llogaritur duke u mbėshtetur nė kalendarin diellor.
Por, korrigjimi prej 3%, qė do tė duhej bėrė po tė dėshironim tė jemi
absolutisht tė saktė, ėshtė pak i rėndėsishėm. Qė tė mos i komplikojmė
llogaritė, ėshtė mirė mos ta bėjmė kėtė. Kėtu qenėsore ėshtė lloji i
madhėsisė dhe ėshtė pak e rėndėsishme nėse numri i viteve tė njė
mileniumi ėshtė llogaritur me mundėsi pėr tė gabuar deri tridhjetė
vjet. Pėr tė qenė mė afėr sė vėrtetės, do tė themi se sipas kėtij
vlersimi hebraik, krijimi i Botės vendoset tridhjetė e shtatė shekuj
para erės sonė.

ēfarė na mėson shkenca bashkėkohore? Do tė
ishte vėshtirė tė pėrgjigjemi nė kėtė pyetje kur bėhet fjalė pėr
krijimin e Gjithėsisė. Krejt ajo qė do tė mund tė shprehej me numra
ėshtė epoka e formimit tė sistemit diellor qė do tė mund tė vendosej me
vėrtetėsi tė kėnaqshme. Koha qė na ndan nga ajo, vlerėsohet nė katėr
miliard e gjysėm vjet. Domethėnė, mund tė vlersohet skaji qė sot ndan
realitetin e pėrcaktuar mirė (mbi tė cilin do tė flitet nė pjesė e
tretė tė kėtij libri) nga tė dhėnat e nxjerra nga Besėlidhja e Vjetėr.
Ato dalin nga shqyrtimi tepėr i hollėsishėm i tekstit biblik. Zanafilla
jep indikacione shumė tė sakta me kohėn qė ka kaluar prej Adamit deri
tek Abrahami. Tė dhėnat e nxjerra pėr periudhėn prej Abrahamit deri tek
era e krishterė nuk janė tė mjaftueshme. Duhet tė kompletohen me tė
dhėna tė tjera.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

34 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Thu Mar 26, 2009 11:53 am

Network


Web Master
Web Master
Frymėzimi i Papės Palit VI pėr hapje ndaj Islamit, i cili pėr vete ka
thėnė se ėshtė "i nxitur nga besimi i thellė nė bashkimin e botės
Islamike dhe tė krishterė, qė adhurojnė njė Zot", nė tė vėrtetė do tė
shėnoj datėn e marrėdhėnieve mes dy besimeve. Kjo thirrje e kryetarit
tė Kishės katolike pėr ndjesi ndaj muslimanėve mė ėshtė dukur e
domosdoshme, sepse ka aq shumė tė krishterė tė edukuar nė frymė tė
thekusar armiqėsie - siē u ankua dokumenti i Vatikanit, i pėrmendur mė
sipėr - tė cilėt parimisht kanė disponim armiqėsor ndaj ēdo mendimi pėr
Islamin: mbi kėtė bazė, ata e injorojnė gjendjen e vėrtetė tė ēėshtjes,
kurse pėr Shpalljen kur'anore kanė pikėpamje plotėsisht tė gabuara.

Sido
qė tė jetė, kur studiohet ndonjė aspekt i njė besimi monoteist, ėshtė
krejt e arsyeshme qė kėtė ta bėjnė me ndihmėn e krahasimit ta asaj qė
dy besimet e tjera ofrojnė nga po ajo pikėpamje. Studimi i plotė i njė
problemi ėshtė me interes mė tė madh se studimi i pjesshėm. Konfrontimi
i disa temave me tė arriturat e shkencės sė shekullit XX, qė janė
trajtuar nė shkrime, i intereson tė tri besimeve pa pėrjashtim. Pastaj,
a thua ato nuk e pėrbėjnė, apo nuk do tė duhej ta pėrbėnin njė bllok mė
kompakt duke u afruar mes veti, kur tė gjithėve, nė kohėn tonė, na
kėrcėnohet vėrshimi i materializmit.

Edhe nė vendet nėn
ndikimin judeo-krishterė, sikurse edhe nė vendet Islamike, mbėshtetet
ideja - veēanėrisht nė rrethet shkencore - se besimi dhe shkenca janė
tė papajtueshme. Pėr ta shqyrtuar kėtė ēėshtje nė tėrėrsinė e saj do tė
na duhet tė bėjmė shpjegime tė gjera. Unė kėtu do tė shqyrtoj vetėm njė
aspekt tė kėsaj teme: mbi shqyrtimin e vet Shkrimeve nė dritėn e
njohurive shkencore bashkėkohore.

Ky qėllim tė detyron qė mė
parė tė shtrohet njė pyetje themelore: ēfarė ėshtė origjinaliteti i
teksteve qė kemi sot? Kjo pyetje implikon studimin e rrethanave qė kanė
shtyrė tė bėhet redaktimi i teksteve dhe transmetimi i tyre deri sot.

Studimi
i shkrimeve nė formė tė kritikės sė teksteve nė vendet tona kanė
filluar vonė. Pėrsa i pėrket Biblės, Besėlidhjes sė Vjetėr dhe
Besėlidhjes sė Re, kanė kaluar shumė shekuj gjatė tė cilėve njerėzit
janė kėnaqur me atė qė t'i pranojnė ashtu siē janė. Leximi i tyre ka
qenė njė rast vetėm pėr shqyrtime apologjetike. Do tė konsiderohej
mėkat sikur tė thuhej edhe mė i vogli mendim kritik lidhur me to.
Meshtarėt kanė qenė tė privilegjuar sepse kanė mundur tė njohin lehtė
nė tėrėsi. Shumica e laikėve kanė marrė vetėm pjesė tė zgjedhura nė
ceremonitė liturgjike ose gjatė predikimit.

E organizuar si
profesion, kritika e teksteve ka meritė qė ka zbuluar dhe ka publikuar
shpesh probleme shumė tė mprehta qė dalin. Por, sa zhgėnjuese ėshtė
literatura e aq veprave qė shpallen si kritike, por, - para
vėshtirėsive shumė reale tė interpetimit - ato ofrojnė vetėm fjalime
apologjetike, qėllimi i tė cilave ėshtė tė mbulojnė hutinė e autorit.
Nėn kėto kushte, pėr atė qė e ruan tė paprekshme aftėsinė e vet tė tė
menduarit dhe dėshirėn e vet pėr objektivitet, mungesa e vėrtetėsisė
dhe kundėrthėniet pėr kėtė arsye nuk janė mė pak tė qėndrueshme dhe
vetėm mund tė ankohemi kundėr qėndrimit qėllimi i tė cilit, kundėr ēdo
llogjike, arsyeton ruajtjen nė Bibėl tė disa fragmenteve pėrplot me
gabime. Ai mund tė jetė skajshmėrisht i dėmshėm pėr besimin nė Zot te
disa shpirtra tė ngritur. Pėrsėri, pėrvoja vėrteton se nėqoftė se disa
janė tė aftė tė zbulojnė mangėsitė e kėtij lloji, shumica dėrrmuese e
tė krishterėve kurrė nuk e ka kuptuar se ato ekzistojnė, dhe me njohuri
profane, tė cilat, me tė vėrtetė janė shpesh krejt elementare ka
vazhduar tė jetojė duke mos ditur se ekzistojnė kėto kundėrthėnie.

Islami
nė hadithe ka barazvlerėsimin e vet nė Ungjijtė. Hadithet janė
pėrmbledhje nė tė cilat janė shėnuar veprat e Muhammedit a.s. Ungjijtė
nuk janė asgjė tjetėr pėr Jezusin (Isain a.s.). Pėrmbledhjet e para tė
haditheve janė shkruar me dhjetra vjet pas vdekjes sė Muhammedi a.s.,
ashtu siē janė shkruar edhe Ungjijtė dhjetra vjet pas Jezusit (Isait
a.s.). Nė tė dy rastet, kėto janė dėshmi tė njerėzve mbi ngjarjet e sė
kaluarės. Pėrkundėr asaj ēfarė mendon shumica, mė vonė do tė shohim se
autorėt e katėr Ungjijve kanonikė nuk janė dėshmitarė tė ngjarjeve pėr
tė cilat tregojnė. Po kjo vlen edhe pėr pėrmbledhjet mė serioze tė
haditheve.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

35 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Thu Mar 26, 2009 11:53 am

Network


Web Master
Web Master
Nė fund tė fundit, ēfarė urrejtje shprehin ndaj muslimanėve disa mese
tė krishtera! Kam pasur rastin ta pėrjetoj vetė kėtė kur kam bėrė
pėrpjekje ta filloj dialogun mbi studimin krahasues tė tregimeve
biblike dhe kur'anore, qė bėjnė fjalė pėr tė njėjtėn temė, dhe tė
vėrtetojė mospranimin sistematik thjesht vetėm pėr arsye se pėr kėtė
qėllim ėshtė marrė parasysh ajo qė pėrmban Kur'ani lidhur me temėn e
shqyrtuar. Kjo i ngjan asaj qė kur e citojmė Kur'anin sikur i
drejtohemi dreqit!

Por, duket se mė nė fund, nė kohėn tonė po
ndodhin ndryshime nė nivelin mė tė lartė tė botės sė krishterė. Njė
dokument i Sekretariatit tė Vatikanit pėr jokrishterėt, i botuar pas
mbledhjes tė Kėshillit tė Dytė tė Vatikanit, "Orientimet pėr dialog
ndėrmjet tė krishterėve dhe muslimanėve", botimi i tretė i tė cilit
ėshtė bėrė nė vitin 1970, dėshmon pėr thellėsinė e ndryshimeve tė
qėndrimeve zyrtare. Pasi bėnė thirrje pėr eleminimin e "pasqyrės sė
vjetėruar tė trashėguar nga e kaluara ose tė shtrembėruar nga
paragjykime dhe sharje", qė tė krishterėt e kanė krijuar pėr Islamin,
dokumenti i Vatikanit merr pėrsipėr detyrimin tė "pranojė padrejtėsitė
e sė kaluarės, pėr tė cilat Perėndimi i edukimit tė krishterė ėshtė
fajtor ndaj muslimanėve". Ai kritikon pėrfytyrimet e gabuara qė kanė tė
krishterėt pėr fatalizmin musliman, pėr tė drejtėn Islame, pėr
fanatizmin e tij etj. Shpreh njėsinė e besimit nė Zot dhe rikujton
deri nė ē'masė Kardinal Koenigu i befasojė dėgjuesit e vet nė Xhaminė e
Madhe duke shpallur gjatė njė konference zyrtare nė Universitetin "Al
Azhar", nė muajin Mars tė vitit 1969. Ai gjithashtu sjell ndėrmend atė
se Sekretiariati i Vatikanit, nė vitin 1967, u bėn thirrje tė
krishterėve qė t'ju shprehin dėshirat e tyre tė mira muslimanėve ne
rastin e agjėrimit tė Ramazanit, kėsaj "vlere fetare origjinale".

Kėtė
nismė qė zuri tė bėjė afrimin e Kurisė sė Romės dhe Islamit e
konkretizuan manifestime dhe takime tė ndryshme qė pasuan. Por, pėr
kėto ngjarje shumė tė rėndėsishme qė u zhvilluan nė botėn Perėndimore u
njoftua vetėm njė numėr i vogėl i njerėzve, edhe pse nuk munguan
mjetet e informacionit : shtypi, radio dhe televizioni.

Gazetat
i bėnė vetėm pak vend vizitės zyrtare tė kardinal Pignedolit, krytar i
Sekretariatit tė Vatikanit pėr jokrishterėt qė ja bėri mbretit tė
Arabisė Saudite, Fejsalit, mė 24 prill 1974. Revista "Le Monde", e
datės 25 prill 1974, solli vetėm njė raport me disa rreshta. Por,
pėrsėri, ky ėshtė lajm i rėndėsishėm kur lexohet se kardinali ia
transmetoi sovranit porosinė e Papės Palit VI, nė tė cilėn ky i fundit
shpreh "konsideratėn e Shenjtėrisė sė Tij pėr Shkėlqesisė e Tij,
Fejsalin, nė cilėsinė e autoritetit suprem tė botės Islame, i nxitur
nga besimi i thellė nė bashkimin e botės Islame dhe tė krishtere qė e
adhurojnė njė Zot".

Gjashtė muaj mė vonė, nė muajin tetor 1974,
Papa, priti zyrtarisht nė Vatikan dijetarėt nga Arabia Saudite. Ishte
ky njė rast pėr njė seminar ndėrmjet tė krishterėve dhe muslimanėve
lidhur me "tė drejtat kulturore tė njeriut nė Islam". Gazeta e
Vatikanit, "L'osservatore Romano", tė 26 tetorit 1974, solli raportin
lidhur me kėtė ngjarje nė faqen e parė duke i dhėnė vend mė shumė se
raportit mbi ditėn e mbylljes sė Sinodit Ipeshkvor nė Romė.

Dijetarėt
e mėdhenj nga Arabia i priti edhe Kėshilli Ekumenik i Kishave nė
Gjenovė dhe monsinjor Elchinger, Ipeshkvi i Strasburgut. Ipeshkvi i
thirri dijetarėt ta falin namazin e drekės para tij, nė katedralen e
tij. Kjo u bė mė tepėr pėr anėn e vet spektakolare, se sa pėr rėndėsinė
fetare qė ka pasur. Ndėr ata qė i kam pyetur, shumė pak prej tyre kanė
thėnė se i dinė kėto ngjarje.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

36 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Thu Mar 26, 2009 11:55 am

Network


Web Master
Web Master
Dr. Maurice Bucaille

Secili nga tė tri besimet monoteiste
e ka pėrmbledhjen e vet tė Librave tė Shenjtė1. Kėto dokumenta janė
baza e besimit tė ēdo besimtari, qoftė ai hebre, i krishterė apo
musliman. Pėr secilin prej tyre ato janė pėrkthim i drejtpėrdrejt
material i Shpalljes sė Zotit, si nė rastin e Abrahamit (Ibrahimit
a.s.) ose tė Moisiut (Musait a.s.), tė cilėt i morėn urdhėrat nga vetė
Zoti ose tė tėrthorta, si nė rastin e Jezusit (Isait a.s.) dhe tė
Muhammedit a.s.: i pari deklaron se flet nė emėr tė Atit, kurse i dyti
u transmeton njerėzve Shpalljen qė e ka marrė nėpėrmjet Kryeengjėllit
Xhibrilit.

Marrja nė shqyrtim e tė dhėnave objektive nga
historia e fesė na detyron qė t'i vėmė nė shkallė tė njėjtė Besėlidhjen
e Vjetėr, Ungjijtė dhe Kur'anin, si pėrmbledhje tė Shpalljes sė
shkruar. Por, ky qėndrim, tė cilin parimisht e mbajnė muslimanėt, nuk
pranohet nga besimtarėt e vendeve tona Perėndimore, tek tė cilėt
mbizotėron ndikimi judeo-krishterė; ata nuk pranojnė ti japin Kur'anit
cilėsinė e Librit tė shpallur.

Kėto qėndrime shpjegohen nga mendimet qė kanė secila nga bashkėsitė e besimtarėve ndaj dy tė tjerave lidhur me Librat.

Judaizmi
ka pėr libėr tė shenjtė Biblėn hebraike. Ajo dallohet nga Besėlidhja e
Vjetėr e krishterė pėr aq sa kėsaj i janė shtuar disa libra qė nuk kanė
ekzistuar nė hebraishte. Nė praktikė, kjo mosmarrėveshje nuk i sjell
kurrėfarė ndryshimesh doktrinės. Por Judaizmi nuk e pranon asnjė
shpallje qė ka ardhur pas tė tijės.

Sa i pėrket krishtėrimit, ai
e ka huazuar Biblėn hebraike me disa shtojca, por nuk i ka pranuar tė
gjitha shkrimet e shpallura nė mėnyrė qė njerėzimi tė njihej me
misionin e Jezusit (Isait a.s.). Kisha e tij i bėri disa shkurtime
tepėr tė rėndėsishme nė atė shumėsi librash qė tregojnė jetėn dhe
doktrinėn e Jezusit (Isait a.s.). Ajo nė Besėlidhjen e Re ka ruajtur
vetėm njė numėr tė kufizuar tė shkrimeve, ndėr tė cilat mė tė
rėndėsishme janė katėr Ungjijtė e kanonizuar. Krishtėrimi nuk merr
parasysh kurrėfarė shpallje qė ka ardhur pas Jezusit (Isait a.s.) dhe
apostujve tė tij. Domethėnė, ai me kėtė eleminon Kur'anin.

E
zbritur gjashtė shekuj pas Jezusit (Isait a.s.), Shpallja e Kur'anit
huazon shumė tė dhėna nga Bibla hebraike dhe nga Ungjijtė, me qė shpesh
e citon "Teuratin"2 dhe "Inxhilin"3.

Kur'ani urdhėron ēdo
musliman qė tė besojė nė ēdo Libėr tė shpallur para tij (Surja En
Nisaė, Ajeti 136). Ai e vė theksin mbi vendin qė zėnė tė dėrguarit e
Zotit nė historinė e Shpalljes, siē janė Noa (Nuhu a.s.), Abrahami
(Ibrahimi a.s.), Moisiu (Musai a.s.), profetėt (tė dėrguarit) dhe
Jezusi (Isai a.s.), i cili zė vend tė posaēėm ndėr paraardhėsit. Lindja
e tij ėshtė treguar nė Kur'an si dhe nė Ungjijtė: si ngjarje e
mrekullueshme. Libri i bėn nderime tė jashtėzakonshme Maries
(Merjemes): po surja numėr 19 a nuk mban emrin e saj?

Duhet
tė konstatojmė se kėto tė dhėnat e fundit qė i pėrkasin Islamit
pėrgjithėsisht nuk janė tė njohura nė vendet tona Perėndimore. Por a
duhet tė ēuditemi me kėtė, kur e dimė se si janė edukuar brezat lidhur
me problemet e fesė sė njerėzimit dhe nė ē'terr janė mbajtur nė
krahasim me tėrė atė qė ka tė bėjė me Islamin. Po pėrdorimi i emėrtimit
"besimi Muhamedan" dhe "Muhamedanėt" a nuk ėshtė pėrkrahur deri sot, nė
mėnyrė qė nė shpirtrat e tyre tė ruhet bindja e shtrembėr se fjala
ėshtė pėr besimet e pėrhapura nėpėrmjet veprės sė njė njeriu e nė tė
cilat, Zoti, (ashtu siē e kuptojnė tė krishterėt) nuk mund tė ketė
kurrėfarė pjesėmarrje. Shumė nga bashkohėsit tanė tė ngritur janė tė
interesuar pėr aspektet filozofike, sociale dhe politike tė Islamit,
por kurrė nuk kanė pyetur - siē do tė duhej pyetur - lidhur me
Shpalljen Islame nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės. Merret si parim se
Muhammedi a.s. ėshtė bazuar nė atė qė i ka paraprirė, nė mėnyrė qė
kėshtu pikė sė pari, tė eleminohet vetė problemi i Shpalljes.


_________________
Perfundimi I Rendesishem Eshte Njohja e Vetvetes ]

37 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Sat Mar 28, 2009 6:33 pm

estilen


Vip
Vip
-Origjina e Jetes ne Toke

Si ka lindur jeta ne planetin tone? Kjo eshte nje pyetje te cilen njerezimi ia ka bere vetes qe ne zanafillen e vet, dhe me gjithe shpjegimet e panumerta qe nga lashtesia gjer me sot, vazhdon te mbetet ndoshta po aq sfiduese sa kur u pyet per here te pare.
Ne kete hyrje te shkurter do te perqendrohemi kryesisht tek shpjegimet e ofruara nga shkencat natyrore.
Hipoteza e Panspermias sugjeron se Jeta ne Toke e ka origjinen nga nje tjeter burim ne Univers.
Kjo eshte nje mundesi, por ne te njejten kohe kjo hipoteze nuk ofron ndonje shpjegim se pse Jeta eshte dashur medeomos te transportohet ne Toke.
Pse, per shembull, kjo hipoteze nuk e merr ne konsiderate mundesine qe Jeta ka buruar ne Toke, dhe prej ketu transportohet neper Univers?
Dy shkencetare, Haldane dhe Oparin, sugjeruan nje skenar se si kushtet fillestare te jetes ne Toke mund te kene qene. Molekulat e thjeshta organike, qe permbajne karbon, u formuan te parat.
Me pas, energjia diellore dhe nxehtesia e cliruar nga toka rezultoi ne reaksione kimike qe u vijuan nga prodhimi i molekulave te vogla nga sinteza e substancave ne atmosfere.
Keto molekula formuan rendom proteina, karbohidrate dhe acide nukleike, e si rrjedhoje nga bashkimi i tyre u lind dhe organizmi i pare.
Per te verifikuar qe nje fenomen i tille, te quajtur edhe “supe prebiotike”, mund te rezultoje ne krijimin e ketyre molekulave (si rrjedhoje, vete jetes), Stanley Miller sintetizoi ne menyre te suksesshme lende organike nga substance inorganike(1). Ne fakt, ky konsiderohet si eksperimenti klasik i Origjines se Jetes.
Oparin-i propozoi, gjithashtu, se molekulat e thjeshta organike do te krijonin “koacervate”, struktura sferike qe i mbeshtjellin ato duke mundesuar zhvillimin e reaksioneve katalitike ne brendesi.
Sidoqofte, nuk eshte e qarte akoma se si kjo mund te ndodhe; A eshte bashkimi i molekulave i mjaftueshem per katalizimin e tyre? Cilet jane katalizatoret ne kete rast?
Bota e ARN-se, term ky i formuluar nga Walter Gilbert ne vitin 1986, i referohet nje faze te hershme te jetes ne planetin Toke.
Ne kete faze prania e proteinave katalitike nuk ishte e nevojshme sepse ARN-ja kishte rol te dyfishte, ate te ruajtjes se informacionit gjenetik dhe ate te katalizatorit ne nje sistem primitiv vete-replikues(2).
ARN-ja eshte me e thjeshte se proteinat dhe mund te kene evoluar me shpejt.
Sidoqofte, pyetja mbetet – nese ARN-ja ishte e para molekule, atehere duhet te jete formuar pa pranine e enzimave, dhe si rrjedhoje kjo kerkon shpjegim se si nukleotidet u bashkuan per te formuar ARN-ne?
Cfare mundesoi formimin e zinxhiret te nukleotideve, dhe ARN-se si rrjedhoje?
Aleksander Graham Cairns-Smith, biolog molecular dhe kimist, sugjeron te kunderten – qe acidet nukleike jane formuar me vone dhe te parat kane qene proteinat.
Ne librin e tij Ardhja e Gjenetikes: Dhe Origjina Minerale e Jetes ai propozon qe proteinat e para u sintetizuan nga kristale minerale inorganike, dhe ne kete faze as ADN-ja as ARN-ja nuk ishin prezente.
Me vone bashke me molekulat organike kemi edhe ardhjen e Gjenetikes ne skene. Nje pikepytje serioze ne lidhje me kete model eshte se sugjeron qe Origjina e Jetes eshte nga lenda inorganike, apo me gjuhe popullore, nga guri. Dhe kjo eshte dicka qe shume e kane te veshtire ta pranojne.
Kjo hyrje e shkurter e hipotezave kryesore ne lidhje me Origjinen e Jetes tregon se nuk ka model “standart”, dhe secili nga modelet e mesiperme ka avantazhet dhe dobesite e veta.
Sidoqofte, eksperimenti i Stanley Miller-it ofron evidence te forte qe molekulat organike mund te sintetizohen nga inorganiket ne kushte te ngjashme me ato te Tokes ne fazat e hershme te ekzistences se saj.
Dhe nje fjale te fundit ne lidhje me perspektiven religjioze te Origjines se Jetes; njerezit e lashte zhvilluan dy menyra te menduarit, folurit dhe te perftuarit te njohurive – mitin dhe logosin(3).
Te dyja ishin themelore, dhe plotesuese te njera tjetres, si menyre per te zbuluar te verteten, secila ne sferen e vet te kompetences.
Miti perqendrohej ne origjinen e jetes dhe thellesine e mendjes njerezore, jo me ceshtjet e perditshme praktike apo empirike. Miti kerkon te zbuloje e gjeje kuptim ne jeten tone.
Historite mitologjike me heronj qe zbresin ne Boten e Pertejme, apo qe luftojne shtriga e bisha, demonstrojne realitetin e subkoshiences njerezore, qe nuk mund te njihet thjesht nepermjet arsyes, por qe ka nje ndikim te thelle mbi pervojen dhe sjelljen tone.
Miti as nuk mund te demonstrohet, as nuk kerkon prove racionale, por lidhjen me njerezit e ka te ngjashme me ate te artit apo muzikes. Ne anen tjeter, logosi ishte po aq i rendesishem.
Eshte menyra racionale, pragmatike dhe shkencore e te menduarit qe mundeson njerezit funksionimin normal te jetes dhe ceshtjeve materiale. Ndryshe nga miti, logosi duhet te perkoje saktesisht me faktet dhe realitetin e jashtem per te qene efikas.
Ne menyre te ngjashme nese zevendesojme mitin me religjionin, atehere rrjedhimisht perspektiva qe kjo e fundit ofron ne lidhje me Origjinen e Jetes nuk ka vend ne sferen e shpjegimeve shkencore empirike

38 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Mon Mar 30, 2009 3:37 pm

estilen


Vip
Vip
.
.
.



................Ku qėndron kuptimi i jetės ....autor Viktor Frank.................

Me vdekjen tė gjithė pajtohemi, por ajo me ēka ne nuk pajtohemi, ėshtė jeta (Graham Greene). Dhe jeta megjithė vuajtjet, problemet e sfidat qė sjell, ajo ėshtė e ėmbėl. Jeta nuk ėshtė fabrikė qė prodhon me shtypjen e njė butoni vetėm ditė tė mira, por edhe ditė tė kėqia.
....Dhe meqė ne njerzit jemi emocialė, kemi ndjenja, shpesh nga dėshtimet, pėsimet apo kur humbim tė dashurit tanė ofshajmė, ngrejme zėrin edhe kundėr vetė jetės. Dhe nė kėto ēaste tė vėshtira tė jetės, shumė prej nesh pyesim: a ka jeta kuptim?! Pse mė ėshtė shkaktuar mua kjo dhembje?! Dhe shkojmė shpesh me mendimet tona duke thėnė po „ē`farė Zoti ėshtė ai qė na torturon me vite pėr t`na sprovuar“?! Dhe mendoj se shumė prej nesh i kemi shtruar vehtes tė paktėn njėherė pyetjen, se ku qėndron kuptimi i jetės, a ka jeta kuptim?
....Dhe tani kemi ardhur kėtu, i jemi afruar pikės qendrore tė temės qė po e trajtojmė. Pėr tė gjitha kėto pyetje qė i parashtuam e qė na pėrcjellin nė jetėn tonė, dhe konkretisht nė momentet e jetės mė kritike, mė tė vėshtira ėshtė munduar t`i shpjegoj t`iu japė pėrgjigje psikologu i njohur Viktor Frankl, njė njeri i madh i psikologjisė, i cili ka pėrjetuar holokaustin e Luftės sė Dytė Botėrore dhe qė ka pėrjetuar vetė kampin e pėrqėndrimit. Ngjarja ndodh gjatė viteve 1942-45. Autori ka qėndruar mė sė shumti nė kampin famėkeq Ausschwitz, ku humb prindėrit, vėllain dhe gruan e parė shtatzėnė.
....Duke parė rėndėsinė dhe vlerėn e librit tė psikologut Viktor Frankl …trotzdem Ja zum Leben sagen, qė nė nė pėrkthimin shqip ėshtė titulluar “Ku Qendron kuptimi i jetės, njė psikolog pėrjeton kampin e pėrqėndrimit” e sidomos kur populli i Kosovės pėrjetoi vuajtje tė mėdha gjatė luftės, me iniciativėn e z. Albert Ramajt u bė pėrkthimi i kėtij libri nė gjuhėn shqipe e qė u botua nga shtėpia botuese “Shpresa” nė Prishtinė (2003).

Libri ėshtė i ndarė nė tri pjesė.. Pjesa e parė njė psikolog pėrjeton kampin e pėrqėndrimit e pėrkthyer nga Arbnore Gojani, ėshtė e ndarė nė tre faza:
....Nė fazėn e parė psikologu Frankel pėrshkruan pranimin nė kampin e pėrqėndrimit, seleksionimin e tė burgosurve, dezinfektimi i tyre, marrjen e gjėsendeve tė tė burgosurve, reagimet e para tė tė burgosurve nė kamp. Pėr kėtė pjesė tė ngjarjes Frankel shkruan: Reagimi i njė tė burgosuri me pranimin e tij nė kampin e pėrqėndrimit pėrfaqėson njė gjendje anormale tė gjendjes shpirtėrore, por megjithėatė gjykuar objektivisht kjo ėshtė normale dhe se ėshtė reagim tipik nė ato rrethana qė ata kanė pėrjetuar.
....Nė fazėn e dytė, Frankel pėrshkruan gjendjen e tė burgosurve nė kamp, apo jetėn nė kamp. Ai flet pėr apatinė qė lind te tė posaburgosurit e qė arrin njė vdekje tė brendshme, dhe torturat e dhembshme qė kanė pėrjetuar nė kamp. Mė tutje autori mundohet tė gjejė pėrgjigje nė pyetjen se cilėt janė shkaktarėt e apatisė, topitjes sė shpirtit dhe ndjenjat e indiferentizmit tė brendshėm. Pastaj vazhdon me endėrrimet e tė burgosurve dhe pasojat, uria e madhe dhe lufta pėr mbijetesė, seksualitetin, josentimentalitettin, politika dhe religioni, mėtutje pėrshkraun seancat shpirtėrore, pastaj fenomenin e arratisė nė brendi, arti nė kamp etj…
....Megjithė vėshtėrsitė dhe turturat fizike e psikike, tė burgosurit janė munduar qė tė gjejnė kuptimin e jetės, qė edhe nė kamp ti jepet jetės njė kuptim. Dhe kėshtu Frankel pėrshkruan situata ku, megjithė vuajtjet kalohet nė humor, dhe se ka ekzistuar edhe nė ato rethana katastrofale sensi pėr humor, e qė shton se, humori ishte njė armė e shpirtit nė luftė pėr vetėmbajtje. Dhe pėrpjekja pėr ta zhvilluar sensin e humorit dhe pėr t`i shikuar gjėrat nė njė dritė humoristike ėshtė njė lloj taktike e mėsuar gjatė zotėrimit tė artit pėr tė jetuar.
....Ne kėtė fazė Frankėl pėrshkruan nevojėn e higjenės, e cila kishte munguar aq shumė nė kamp, sėmundjen e tifos qė paraqitet nė kamp, dėshira pėr vetmi, qetėsi, etja pėr mallin pėr njė grimė intimitetit dhe vetmi.
....Autori me tė drejtė thotė se, ai qė nuk e ka pėrjetuar kampin e pėrqėndrimit e ka vėshtirė tė kuptoj se sa ishte e pavlerė jeta individuale e njeriut. Ai pėrshkruan se tė burgosurit nuk kanė qenė tė regjistruar me emra, por me numra, dhe se lista e numrave ishte e vetmja gjė me rėndėsi, dhe se siē potencon Frankel, njeriu me kuptim tė plotė tė fjalės u shndėrrua nė njė numėr: i vdekur apo i gjallė, dhe se kjo nuk ishte me rėndėsi; “jeta” e njė “numri” ishte plotėsisht irrelevante.
....Nė pjesėn ku flet pėr acarimin e gjendjes nė kamp, psikologu pėrshkruan fundosjen e gjendjes shpirtėrore tė tė burgosurve nė njė nivel primitiv, apatia, acarimi dhe shkaqet trupore si uria dhe mungesa e gjumit, gjendje kjo qė shpiente edhe te shpėrthimet e konflikteve edhe brenda vetė tė burgosurve, si rezulat i tensioneve shpirtėrore dhe torturave qė kanė pėrjetuar.
....Megjithė ato vuajtje qe kanė pėrjetuar tė burgosurit nė kampin e pėrqėndrimit, psikologu Frankl thotė se pėrjetimet e jetės nė kamp tregojnė se njeriu gjithsesi ka “alternativė” tė funksionimit. Njeriu mund tė ruaj gjurmėt dhe mbeturinat e lirisė shpirtėrore, qėndrimin e lirė ndaj rrethit, madje edhe nė ato kushte tmerruese tė shpypjeve psikike dhe fizike. Dhe mė tej shton se mėnyra se si ata kanė mundur t’i pėrballojnė vuajtjet, ishte me tė vėrtetė arritje vėrtetė e brendshme, dhe thotė se, liria shpirtėrore nuk mund t’i merret njeriut edhe deri nė frymėmarrjen e fundit tė jetės.
....Nėse jeta nė pėrgjithėsi ka kuptim, atėherė duhet tė ketė kuptim edhe vuajtja, thotė Frankl. Vuatja ėshtė pjesė e jetės sikurse edhe fati dhe vdekja dhe se pa vuajtje dhe vdekje jeta nuk do tė mund tė ishte e tėrėsishme. Mėnyra se si njeriu e pranon fatin e tij dhe tė gjitha vuajtjet qė ai fat i kėrkon i jep mundėsi tė mjaftueshme – edhe nėn rrethanat mė tė vėshtira- tė shtoj njė kuptim tė thellė nė jetėn e tij. Dhe se forca e brendshme e njė njeriu mund ta ngrisė atė edhe mbi fatin e jashtėm.
....Nė pjesėn analiza e ekzistencės provizore, Frankel vjen nė pėrfundim se, vėzhgimet psikologjike tė tė burgosurve tregojnė se vetėm ai njeri i cili ka lejuar tė fundosė mbajtjen e brendshme tė moralit dhe tė shpirtit, eventualisht ka rėnė viktimė e ndikimit degjenerues tė kampit. Dhe se ata qė kishin humour qėndresėn morale dhe shpirtėrore preferonin tė mbyllin sytė e tė vdisnin, dhe se jeta pėr ta humbte kuptimin. Dhe ata qė humbin shpresėn pėr ardhmėri, humbnin edhe qėndrimin dhe rezistencėn shpirtėrore, dhe se kjo humbje e papritur e shpresės dhe guximit kishte efekt vdekjeprurės.
....Nė pyetjen se pėr kuptimin e jetės, Psikologu i njohur Frankl, thotė se assesi kurrė nuk ėshtė me rėndėsi se ēka prisnim nga jeta, por ēka jeta priste nga ne. Dhe jeta pėrfundimisht nuk do tė thotė tjetėr pėrveē se: tė marrėsh pėrgjegjėsinė pėr tė gjetur pėrgjigjen e drejtė pėr problemet e saj dhe tė pėrmbushim detyrat tė cialat jeta vazhdimisht i vė pėr secilin individ, pėr plotėsimin e kėrkesės sė ēdo momenti. Dhe pasi qė kuptimi i jetės ndryshon nga njėri-tjetr i dhe nga njėri moment dhe momenti tjetėr, autori Frankl thotė se, ėshtė e pamundur tė definohet kuptimi i jetės nė mėnyrė tė pėrgjithshme.
....Nė fazėn e tretė, autori flet pėr kohėn pas lirimit nga kampi. Ai pėrshkruan se si ata kishin harruar tė gėzohen, pas gjithė asaj kohe qė kanė qėndruar nė kamp. Rruga nga tensioni i lartė shpirtėror, i pėrjetuar gjatė qėndrimit nė kamp, rruga nga ajo luftė nervore nė qetėsi shpirtėrore, nuk ishte assesi rrugė pa pengesa thotė Frankl.
....Pėrveē deformimit, qė ishte rezultat i lirimit tė tė burgosurve nė mėnyrė tė papritur tė presionit shpirtėror, ekzistonin dy eksperienca themelore qė kėrcėnonin tė dėmtonin karakterin e njeriut tė liruar: zemėrimin dhe zhgėnjimin pas kthyerjes sė tij nė jetėn e mėparshme.
....Nė pjesėn e dytė tė librit ėshtė pėrkthimi i dramės se Frankėlit “Sinkronizmi nė Birkenawald, njė konferencė metafizike, tė pėrkthyer nga Albert Ramaj. Poashtu ky i fundit e ka njė shkrim nė pasthėnie shumė interesant pėr psikologun dhe themeluesin e logoterapisė, Viktor Frankl. Ramaj flet pėr jetėn dhe veprat e tij, duke shpjeguar se ēka ėshte logoterapia e keshtu me radhė.
vazhdon

39 Re: E verteta e krijimit & evolucioni prej Sun Apr 12, 2009 3:41 pm

estilen


Vip
Vip
-A ka nje fillim dhe njė fund nė tė gjitha gjėrat?

Besoj qe njeriu ka shume pretendime, e para eshte se ai mendon qe eshte origjina e shume gjerave.
Hipoteza qe ne jemi krijues te konceptit te Zotit eshte i mundur, por ka shume palidheshmeri kur jemi te vetedijshem ne te gjitha gjerat qe na rrethojne.
Bota ekziston me apo pa njeriun, nese do te duhej te mos kishte njeri ne planet, do te shkoja deri atje sa te besoja qe kjo do te ndjehej njeqind here me mire se sot.A nuk jeni dakord?
Pra, Toka ekziston ne vete me te gjitha ato qe e bene nje qelize te gjalle, dete, male, akullnaja po ashtu edhe krijesat e panumerta shtazore dhe vegjetale.
Gjithashtu, duket sheshit, meqe ne konceptet tona njerezore ne shohim fillimin dhe fundin ne te gjitha gjerat, ne kemi pershtypje qe na eshte dashur krijimi i nje ekzistence te nje qenje supreme duke mundur te jete origjina e ekzistences sone.
Por nese Njeriu krijoi Zotin, kush i krijoi te gjitha keto qe na rrethojne? A do te kishim pretendim te konsiderohemi origjina e botes?
Personalisht, nuk isha besimtar,ende edhe sot nuk besoj ne asnje religjion, por befeasohem tani te besoj qe mundet efektivisht te ekzistoj ky Krijues.Besoj qe duhet kuptuar diēka qe njerzite me sa duket nuk e kane kuptuar ende nje gje.Ne nuk shpikem asgje ne kete toke.Ne nuk bejme asgje tjeter vetem se zbulojme ajo qe ekziston tashme.
Asnje kombinim biokimik,fizik,muzikal e shume tjera nuk jane krijime tona, keto jane vetem zbulime.Ne zbulojme boten dhe kemi pershtypje qe e kemi shpikur.
Imagjinata jone a na takon neve? Padyshim, por nga vijne gjithe keta perbindesha, keto krijesa te tmerreshme dhe pamje fantastike qe ne shohim ne filmat tone? Ne e dime se truri i njeriut ka nevoje per nje stimulim per te mundur te krijoi gjera, historite dhe personazhet e ēuditshme.
Ne bejme asgje tjeter veēse pergjigjemi me reflekse sikur shtazet, por ne nje shkalle te inteligjences me te nderlikuar.
Megjithate, inspirimi vjen demosdoshmerisht nga diku apo nga dikush.Ndoshta ne kemi pare botera tjera para kesaj, ndoshta ne jemi te afte te te transportohemi gjetiu ne disa momente ne jeten tone aktuale?
Shkurt, pyetjet tona ekzistenialiste nuk datojne nga dje dhe besoj qe Njeriu i ngaterron shume gjerat.
Shpirterat ne librin e Allan Kardec, thone qe neve na konsiderojne sikur femije.Perse?
Sepse nje femije nuk eshte ne moshe te kuptoj shume gjera e megjithate shume vite me vone arrine te shpjegoj fenomene abstrakte dhe konkrete por shume te nderlikuara.Shume vite me heret atij i duken te jashtezakonshme, por te pashpjegueshme.
Ne jemi femije ne syte e Shpirterave, sepse ne jemi te fascinuar nga situata dhe gjera qe ende nuk mund ti kuptojme.
Vendosni nje femije te dy apo tre vjeē para nje dritare, aishikon jashte, ai sheh shiun.Nena e tij mbyll perdet para tij, ai nuk sheh me shiun.
Per te, shiu eshte zhdukur por megjithate ne dime se ai eshte ēdo here aty.Nena hap dritaren dhe shiu atij i shfaqet.
Ai nuk e di se ēfare eshte shiu, nga vjen dhe si gjenerohet.Ai mund te filloj te kuptoj nje gje, qe nena e tij ja shfaq dhe ja zhduk shiun.Edhe ma mire ai eshte i bindur qe shiu fillon ne momentin qe nena e tij terheq litarin e perdes.
Megjithate shiu ekziston jashte perdes.Ai ekziston padyshim shume ma heret qe femija te mund te shoh.Per te pra, eshte nena e tij qe kontrollon boten rreth tij dhe fillimi i ēdo gjeje eshte momenti kur ai veshtron (sheh).
Vetem shume me vone ai kupton qe nena e tij nuk bente asgje tjeter veēse i tregonte nje pjese te realitetit dhe fakti qe nuk i sheh, nuk do te thote qe gjerat nuk ekzistojne.
Pra, Njeriu eshte rritur por ai eshte ende shume i ri dhe tenton te shpjegoj shume gjera, dhe besoj mjerisht, qe ai duhet te nenshtrohet te mos e njeh origjinen ne nje te ardhme te afert.
Njeriu perdor shume koncepte per te tentuar te shpjegoj universin qe e rrethon.Mes tyre fillimin dhe fundin e ēdo gjeje.Per te ēdo gje shkon keshtu, meqe eshte ajo qe ai e sheh qe disa qindra vite.
Nje dite ndoshta ai do te kuptoj nje gje tjeter dhe do te jete i befasuar qe nuk kishte realizuar kete te vertete me heret..
.

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 2 e 2]

Shko tek faqja : Previous  1, 2

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi