Regjistrohu qe te shikosh Gjithcka Smile

FORUMI PEQINILIVE.NET JU URON QENDRIM TE KENDSHEM NE VAZHDIM


You are not connected. Please login or register

 » Shkenca » Shkenca » Kur'ani Fisnik

Kur'ani Fisnik

Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3 ... 9, 10, 11, 12, 13  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 10 e 13]

226 Re: Kur'ani Fisnik prej Sat Jul 28, 2007 1:33 pm

shaban


operator/e
operator/e
Martesa nė Islam
Nė Islam martesa konsiderohet si njė institucion i shenjtė. I Derguari i Allahut - Muhamedi as. - ka thene: "Martesa eshte Sunet (veprim i rekomanduar nga Profeti) dhe ai qe nuk e ndjek Sunetin tim nuk eshte pasues i vertete i imi." Allahu i Madheruar ne Kuran i urdheron Muslimanet te martohen: "Dhe martoni tė pamartuarat (tė pamartuarit)…." (Kur'an, 24:32)

227 Re: Kur'ani Fisnik prej Sat Jul 28, 2007 1:34 pm

shaban


operator/e
operator/e
PERGOJIMI
Pergojimi eshte nje ves shume i ulet; feja, logjika e shendoshe dhe mbare shoqeria e urren ate...Kur’ani ne disa ajete te tij e paraqet pergojimin te ndaluar dhe ves shume te shemtuar. Allahu xh.sh thote: "E mos pergojoni njeri tjetrin, a deshiron ndokush te haje mishin e vellait te vet te vdekur ? Ate e urreni e pra kini frike ndeshkimin e Allahut…” (Kur'an, 49:12)... ransmetohet se Muahmedi (saws) ka thene “Kush beson ne Allahun dhe ne diten e gjykimit te flase mire ose te heshte”... [Lexo me teper]

228 Re: Kur'ani Fisnik prej Sat Jul 28, 2007 1:34 pm

shaban


operator/e
operator/e
  • [color=#ec1c9e]Nura dhe Fustani me Lule [color:9018=#000000:9018]/ Tregim
    ...
    Me zė tė ėmbėl mė tha: "Gjithsecili do ta shijojė vdekjen dhe Ditėn e Gjykimit do t'ju paguhet plotėsisht shpėrblimi juaj." (Nga Sure Ali Imran, ajeti 185). Heshti njė moment dhe pastaj mė pyeti: "A nuk beson ti se do tė vdesėsh?" "Sigurisht qė besoj", iu pėrgjigja. "A nuk beson ti se do tė llogaritesh pėr ēdo tė madhe e ēdo tė vogėl? O motra ime, a nuk ke frikė nga vdekja dhe tmerret e saj. Vdekja nuk njeh moshė dhe nuk ka kohė tė caktuar."... [Vazhdo leximin]
  • 229 Re: Kur'ani Fisnik prej Sat Jul 28, 2007 1:37 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    DITURIA QE PERMBAHET NE KURAN

    Gjithēka qe kemi pare deri tani na tregon qarte se: Kuani eshte nje liber per te cilin gjithe ngjarjet e treguara ne te (apo fenomenet qe jane pershkruar ne te) jane provuar se jane te verteta. Faktet e paraqitura ne Kuran per ēeshtje shkencore apo te dhenat qe jepen ne te per te ardhmen, jane te tilla qe asnje njeri nuk i ka ditur ne kohen qe eshte bere shpallja e ketij libri. Eshte e pamundur qe keto informata te kene qene te ditura krahasuar me nilevin e diturise dhe teknologjise ne ate kohe. E te gjitha keto tregojne teper qarte se Kur'ani nuk eshte fjale e njeriut. Perkundrazi, Kurani eshte fjale e Zotit te Madheruar, Krijuesit te gjithe gjerave, Atij qe mbulon ēdo gje me diturine e Tij.

    Ne nje ajet ne Kuran, Allahu thote: "... Sikur tė ishte (Kurani) prej dikut tjetėr, pėrveē prej Allahut, do tė gjenin nė te shumė kundėrthėnie." (Kur'an, 4:82) Jo vetem qe nuk ka asnje kunderthenie ne Kur'an, por edhe ēdo informate ne te shfaq/paraqet mrekulline e ketij libri hyjnor ēdo dite e me teper.

    Per njeriun mbetet atehere te kapet fort tek ky liber i shenjte i shpallur nga Zoti, dhe ta perdore ate si udhezimin e tij te vetem. Ne nje ajet tjeter Kuranor thuhet: "Dhe ky eshte libri dobi prurės (te cilin) Ne e zbritėm, ndaj pėrmbajuni atij dhe ruajuni ashtu qė tė mėshiroheni." (Kur'an, 6:155)

    Ndersa ne disa ajete te tjera, Allahu thekson:



    • "E ti thuaj: “E vėrteta ėshtė nga Zoti juaj, e kush tė dojė, le tė besojė, e kush tė dojė, le tė mohojė..." (Kur'an, 18:29)


    • "Jo ashtu! Nė tė vėrtetė kėto janė kėshilla. Kush don, merr mesim nga ai (Kur’ani) (i cili) ėshtė kėshillė nė flet tė ēmueshme, me vlerė tė lartė e tė ruajtur." (Kur'an, 80:11-14)

    230 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:18 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e

    231 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:21 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e

    232 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:25 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e

    233 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:35 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    HYRJE
    Zoti i thėrret njerėzit tė hetojnė dhe reflektojnė rreth qiejve, tokės, maleve, yjeve, bimėve, farave, kafshėve, ndryshimeve tė natės me ditėn, krijimit tė njeriut, shiun dhe shumė gjėra tė tjera tė krijuara. Duke i ekzaminuar kėto, njeriu njeh aftėsinė artistike tė krijimtarisė sė Zotit nė botėn rreth tij dhe sė fundmi njeh Krijuesin tonė, i Cili krijoi tė gjithė universin dhe ēdogjė nė tė nga asgjėja.
    "Shkenca" ofron njė metodė me tė cilėn universi dhe tė gjitha gjallesat aty, mund tė ekzaminohen pėr tė zbuluar aftėsinė artistike tė Zotit dhe t'ia komunikojė atė njerėzimit. Si rrjedhim, feja e nxit shkencėn duke e pėrdorur atė si njė mjet me tė cilėn tė studiohen kompleksitetet e krijimeve tė Zotit.
    Feja, jo vetėm qė nxit studimin shkencor por gjithashtu, e mbėshtetur nga tė vėrtetat e sjella nga Islami, lejon qė kėrkimet shkencore tė jenė tė shpejta dhe efektive. Kjo sepse feja jep pėrgjigje tė sakta e tė qarta rreth krijimit tė universit dhe tė jetės. Si tė tillė, nėse mbėshteten mbi bazėn e duhur, kėrkimet do japin tė vėrtetat rreth origjinės sė universit dhe organizimit tė jetės nė njė kohė mjaft tė shkurtėr dhe me minimumin e pėrpjekjeve dhe energjive. Siē citohet dhe nga Albert Ajnshtajn, i cili konsiderohet si njė nga shkencėtarėt mė tė mėdhenj tė shek. tė 20, "shkenca pa fenė ėshtė e ēalė", qė do tė thotė se shkenca e paudhėhequr nga feja nuk mund tė ecė korrektėsisht, por pėrkundrazi, do shpenzojė shumė kohė nė nxjerrjen e disa rezultateve e ē'ėshtė mė e keqja, shpesh ėshtė dhe pa rezultate.
    Studimet shkencore tė ndjekura nga shkencėtarėt materialistė tė paaftė tė shohin tė vėrtetėn, sidomos nė dyqind vjetėt e fundit, kanė bėrė qė tė shpenzohet mjaft kohė, tė bėhen kėrkime tė kota dhe tė derdhen miliona dollarė.
    Ka njė fakt qė duhet tė shihet qartė: shkenca mund tė pėrftojė rezultate tė besueshme vetėm nėse pranon si objektivin e saj kryesor hetimin e shenjave tė krijimit nė univers dhe pėrpiqet vetėm drejt kėtij fundi. Shkenca mund ta arrijė qėllimin e saj nė njė kohė mjaft tė shkurtėr, vetėm nėse orientohet nga drejtimi i duhur, pra nėse udhėhiqet drejt.

    234 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:36 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    LIBRI I PARĖ
    FEJA NXIT SHKENCĖN

    Islami ėshtė feja e arsyes dhe ndėrgjegjes. Njė person e dallon tė vėrtetėn e shpallur nga Zoti duke pėrdorur urtėsinė e tij vetjake, por i nxjerr pėrfundimet nga e vėrteta qė sheh duke ndjekur ndėrgjegjen e tij. Njė person, duke pėrdorur aftėsinė e arsyes dhe ndėrgjegjes sė tij ndėrsa vėzhgon veēoritė e njė objekti tė caktuar nė univers, edhe pse mund tė mos jetė ekspert nė ēėshtje tė tilla, do tė kuptonte se ai objekt ėshtė krijuar nga njė Zotėrues i Urtėsive, Njohurive dhe Fuqive tė Mėdha. Dhe, nėse do zbulonte vetėm disa nga mijra faktorėt qė e bėnė jetėn tė mundur mbi tokė, kjo do tė ishte e mjaftueshme pėr tė qė tė kuptojė se bota ishte projektuar pėr ta mbajtur jetėn nė tė. Prandaj, ai qė pėrdor arsyen dhe ndjek ndergjegjen e tij, kupton menjėherė absurditetin e thėnies se bota u krijua rastėsisht. Shkurtimisht, ai qė pėrdor kėto aftėsi, dallon shenjat e Zotit mjaft qartė. Kėtyre njerėzve u referohet njė ajet, nė kėtė mėnyrė:

    Pėr ata qė Allahun e pėrmendin me pėrkujtim kur janė nė kėmbė, kur janė ulur e kur janė shtrirė dhe thellohen nė mendime rreth krijimit tė qiejve e tė tokės: "Zoti ynė, kėtė nuk e krijove kot, i lartėsuar qofsh, ruana prej dėnimit tė zjarrit!" (Sure Al'Imran: 191)
    Nė Kur'an, Zoti i thėrret njerėzit tė mendojnė dhe ekzaminojnė shenjat e krijimit rreth tyre. Profeti Muhamed, i Dėrguari i Zotit, paqja qoftė mbi tė, gjithashtu pėlqente qė njerėzit tė fitonin njohuri. Ai gjithashtu theksoi se ėshtė detyrimi jonė tė kėrkojmė njohuri. Tė lexojmė hadithet e mėposhtme autentike:

    Tė kėrkosh njohuri ėshtė detyrė mbi ēdo Musliman.1
    Merre dijen dhe njoftoja dhe njerėzve tė tjerė.2
    Ēdokush qė vėzhgon funksionimet e brendshme tė universit, gjallesave dhe jogjallesave, dhe heton mbi atė qė sheh rreth tij, do arrijė tė njohė dhe urtėsinė, njohurinė dhe fuqinė supreme tė Zotit. Disa nga ēėshtjet, qė Zoti i fton njerėzit tė meditojnė, janė pėrmendur nė ajetet e mėposhtme tė Kur'anit.

    A nuk shikojnė ata me vėmendje nga qielli se si mbi ta e kemi ndėrtuar atė, e kemi zbukuruar atė duke mos pasur nė tė ndonjė zbrazėti? Edhe tokėn se si e kemi shtrirė e nė tė kemi vendosur kodra pėrforcuese dhe kemi bėrė qė nė tė tė mbijnė gjithfarė bimėsh tė bukura. Dėshmi tė dukshme dhe pėrkujtuese pėr secilin njeri qė ka drejtuar mendjen. Ne, nga qielli lėshuam shiun e dobishėm dhe me tė bėmė qė tė kultivohen kopshte e drithėra qė korren. Dhe rritėm trungje tė gjata hurmash me fruta tė paluar njėri mbi tjetrin. (Sure Kaf: 6-10)




    Nėntitujt e figurave Shenjat e ekzistencės sė Zotit, Krijuesit tė Lartėsuar, nė univers janė mjaft tė qarta pėr kushdo qė mendon, arsyeton dhe ndjek ndėrgjegjen e tij.

    235 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:36 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e


    Ai ėshtė qė krijoi shtatė qiej palė mbi palė. Nė krijimin e Mėshiruesit nuk mund tė shohėsh ndonjė kontrast prandaj drejto shikimin pėrsėri: a sheh ndonjė ēarje? (Sure el-Mulk: 3)

    Le tė shikojė njeriu se prej ēfarė ėshtė krijuar! (Sure et-Tarik: 5)

    A nuk i shikojnė devetė se si janė krijuar? Edhe qiellin se si ėshtė ngritur lart? Edhe malet se si janė vendosur? Edhe tokėn se si ėshtė shtruar? (Sure el-Gashijeh: 17-20)
    Siē e tregojnė dhe ajetet e mėsipėrme, Zoti i shtyn njerėzit tė studiojnė dhe ekzaminojnė aspekte tė ndryshme tė botės si qiejt, shiun, bimėt, kafshėt, lindja dhe shenjat gjeografike. Njė mėnyrė pėr t'i eksploruar kėto ėshtė, si e thamė dhe mė parė, nėpėrmjet shkencės. Vėzhgimi shkencor e prezanton njeriun me misteret e krijimit dhe me dijen, urtėsinė dhe fuqinė e pėrjetshme tė Zotit. Shkenca ėshtė njė mėnyrė pėr tė arritur njė vlerėsim tė drejtė tė Zotit, prandaj, pėrgjatė historisė, njė numėr i madh shkencėtarėsh, tė cilėt i kanė shėrbyer mjaft njerėzimit, ishin dhe besimtarė tė devotė tė Zotit.

    236 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:37 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    Besimi nė Zot i bėn shkencėtarėt entuziastė dhe tė motivuar
    Si e pėrmendėm mė lart, feja e nxit shkencėn dhe ata, qė pėrdorin arsyen dhe ndjekin ndėrgjegjen e tyre nė arritjen e kėrkimeve shkencore duhet tė kenė besim tė fortė pasi ata kuptojnė shenjat e Zotit menjėherė. Ata pėrballen me njė sistem pa tė meta dhe njė kompleksitet perfekt tė krijuar nga Zoti nė ēdo rrugė kėrkimi qė ata ndjekin dhe nė ēdo zbulim qė bėjnė. Si tha dhe Profeti Muhamed, i Dėrguari i Zotit, paqja qoftė mbi tė, ata veprojnė duke e ditur se "Ai qė del tė kėrkojė dije ėshtė i devotė pėr hir tė Allahut derisa tė kthehet."3
    Njė shkencėtar qė po kryen kėrkime mbi syrin, pėr shembull, zbulon, edhe duke e njohur sistemin e tij kompleks, se ai nuk do te formohej kurrė nga njė proces gradual rastėsish. Ekzaminime tė mėtejshme do ta ēojnė atė nė pėrfundimin se ēdo detaj nė strukturėn e syrit ėshtė njė krijim i mrekullueshėm. Ai sheh se syri pėrbėhet nga shumė pjesė qė punojnė bashkė nė harmoni, duke rritur kėshtu mrekullimin e tij ndaj Zotit qė e krijoi atė.
    Po njėsoj, njė shkencėtar qė vėzhgon kozmosin do ta shohė veten menjėherė pėrballė mijėra ekuilibrave tė padiskutueshėm. Ai fiton mė tej njė etje pėr dije pasi ka zbuluar se biliona galaksi dhe biliona yje brenda kėtyre galaksive vazhdojnė tė ekzistojnė nė njė harmoni tė madhe, nė njė hapsirė tė gjerė pa kufij.
    Si i tillė, njė besimtar ndėrfutet mė shumė dhe frymėzohet tė ndjekė studime shkencore pėr tė zbuluar misteret e universit. Nė njė nga artikujt e tij, Albert Ajnshtajn, gjeniu mė i madh i erės sė kaluar, i referohet frymėzimit tė derivuar nga feja, qė kanė shkencėtarėt:

    …Unė pohoj se ndjenja universale fetare ėshtė motivi mė i fortė dhe mė fisnik pėr kėrkime shkencore. Vetėm ata qė realizojnė pėrpjekjet e mėdha dhe mbi tė gjitha pėrkushtimin, pa tė cilin nuk mund tė kryhet punė nė shkencėn teorike, janė nė gjendje tė kuptojnė forcėn e emocionit pa tė cilin, kjo punė, edhe pse larg realiteteve tė drejtpėrdrejta tė jetės, nuk mund tė kryhet. Ēfarė bindjeje tė thellė mbi funksionimin e universit dhe ē'dėshirė tė fortė pėr tė kuptuar duhet tė kenė pasur Kepleri dhe Njutoni sa tė kalonin vite tė tėra pune individuale pėr tė zgjidhur parimet e mekanikės qiellore!
    Ata, njohuria e tė cilėve rreth kėrkimeve shkencore rrjedh kryesisht prej rezultateve tė tyre praktikė, zhvilllojnė lehtėsisht njė nocion komplet tė gabuar rreth mentalitetit tė atyre njerėzve, tė cilėt tė rrethuar nga njė botė skeptike, kanė udhėzuar shpirtrat e tjerė nėpėr botė, pėrgjatė shekujve . Vetėm ai qė e ka pėrkushtuar jetėn e tij ndaj qėllimeve tė ngjashme mund tė ketė njė kuptim tė gjallė rreth asaj qė i ka frymėzuar kėta njerėz dhe i ka dhėnė forcėn pėr tė mbrojtur qėllimet e tyre pavarėsisht nga dėshtimet e panumėrta. Ėshtė ndjenja universale fetare ajo qė i jep njeriut njė forcė tė tillė. Dikush ka thėnė, jo pa tė drejtė, se, nė kėtė epokė materialiste vepruesit seriozė janė vetėm njerėzit thellėsisht besimtarė.4
    Johan Kepler tregoi se ai iu fut rrugės sė shkencės pėr tė gėrmuar nė veprat e Krijuesit, ndėrsa Izak Njutoni, njė tjetėr shkencėtar i madh, tha se pėrfshirja kryesore qė qėndronte pas interesit tė tij pėr shkencėn ishte dėshira e tij pėr tė pasur njė ndjesi dhe dije mė tė plotė rreth Zotit.
    Kėto ishin shėnimet e vetėm disa shkencėtarėve mė nė zė tė historisė. Kėta dhe qindra tė tjerė tė cilėt do t'i shtjellojmė nė faqet nė vijim, arritėn tė besonin nė ekzistencėn e Zotit duke eksploruar universin dhe, tė impresionuar nga ligjet dhe fenomenet qė Zoti ka krijuar me Lavdinė e Tij, pėrpiqeshin tė zbulonin mė tepėr.
    Si do ta shohim, dėshira pėr tė mėsuar mėnyrėn si Zoti krijoi universin ka shėrbyer si faktori kryesor motivues pėr shumė shkencėtarė gjatė historisė. Kjo ndodh sepse dikush, qė percepton se universi dhe tė gjitha gjallesat janė krijuar, gjithashtu percepton se ky krijim ka njė arsye. Arsyeja pastaj ēon drejt kuptimit. Ėshtė prirja pėr tė kapur atė kuptim, pėr tė zbuluar shenjat e tij dhe pėr tė gjetur detajet e tij ajo qė lehtėson mjaft studimet shkencore.
    Nėse, sidoqoftė, mohohet fakti se universi dhe gjallesat janė krijuar, ky kuptim gjithashtu humbet. Njė shkencėtar, qė beson nė filozofinė materialiste dhe tek Darvinizmi, do supozojė se universi ėshtė i paqėllimtė dhe se ēdogjė ėshtė rezultat i rastėsisė sė verbėr. Si rrjedhim, vėzhgimi i universit dhe i gjallesave do tė bėhej pa asnjė lloj qėllimi. Pėr kėtė fakt, Ajnshtajni pohoi: "Nuk kam gjetur shprehje mė tė mirė se "fetare" pėr besimin nė natyrėn llogjike tė realitetit, pėr aq sa ėshtė e kapshme nga arsyeja njerėzore. Kurdo qė kjo ndjenjė mungon, shkenca degjeneron nė empiricizėm tė pafrymėzuar."5
    Nė njė rast tė tillė, qėllimi i vetėm i njė shkencėtari do ishte ose tė fitonte famė e tė kujtohej nė histori ose tė pasurohej. Qėllime tė tilla mund ta shmangin atė lehtėsisht nga sinqeriteti dhe integrimi i tij shkencor. Supozojmė se, nė njė ngjarje ku rezultati nė tė cilėn ai arriti me anė tė kėrkimit shkencor bie nė kundėrshtim me pikėpamjen konvencionale tė komunitetit shkencor, ai mund tė detyrohet ta mbajė atė sekret nė mėnyrė qė tė mos i ikė fama qė ka, apo tė merret nėpėr gojė, apo tė degradohet.
    Pranimi pėr njė kohė tė gjatė i teorisė sė evolucionit nė botėn shkencore ėshtė njė shembull i kėsaj mungese sinqeriteti. Shumė shkencėtarė, pėrballė fakteve shkencore, janė tė bindur se teoria e evolucionit ėshtė mjaft larg aftėsisė sė shpjegimit tė origjinės sė jetės, por ata nuk mund ta thonė kėtė haptazi thjesht nga frika e pėrballjes sė njė reagimi negativ. Nė kėtė linjė mendimi, fizikanti britanik H.S. Lipson bėri rrėfimin e mėposhtėm:

    Ne tani dimė shumė mė tepėr rreth gjallesave sesa dinte Darvini. Ne dimė si punojnė nervat dhe unė e shikoj ēdo nerv si njė kryevepėr tė inxhinjerisė elektrike. Dhe ne kemi qindra milionė syresh nė trupin tonė… "Modelim" ėshtė fjala qė mė vjen ndėr mend pėr kėtė ēėshtje. Por, kolegėt e mi biologė nuk e pėlqejnė.6
    Fjala "modelim" ėshtė prerė nga literatura shkencore thjesht se nuk pėlqehet, me shumė shkencėtarė qė dorėzohen pėrpara dogmatizmave tė tilla. Nė lidhje me kėtė Lipson thotė:

    Nė fakt, evolucioni u shndėrrua, nė njė farė mėnyre, nė njė fč shkencore; pothuajse tė gjithė shkencėtarėt e kanė pranuar atė dhe shumė janė pėrgatitur tė 'pėrthyejnė' vėzhgimet e tyre pėr tu pėrshtatur me tė.7
    Kjo situatė e padėshirueshme ėshtė rezultat i mashtrimit tė "shkencės pazot" qė mbuloi komunitetin shkencor duke filluar nga mesi i shekullit tė 19-tė. Megjithatė, ashtu si tha dhe Ajnshtajni, "shkenca pa fenė ėshtė e ēalė"8.Ky iluzion e ka ēuar shkencėn jo vetėm drejt qėllimeve tė gabuara por gjithashtu krijoi shkencėtarė tė cilėt, edhe pse i njihnin gabimet, rrinin indiferentė pėrballė tyre.
    Nė faqet nė vijim do trajtojmė temėn e lartpėrmendur.

    237 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:37 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    "Dėshira e fortė pėr tė shėrbyer" e shkencėtarėve besimtarė
    Meqė shkencėtarėt qė besojnė nė Njėshmėrinė e Zotit dhe Mbifuqinė e Tij nuk kanė dėshira pėrfitimi pėr kėtė botė si status, reputacion apo parą , pėrpjekjet e tyre pėr kėrkimet shkencore janė tė sinqerta. Ata e dinė se ēdo mister nė univers qė ata qartėsojnė do t'i rrisė mė tepėr njerėzimit kuptueshmėrinė pėr Zotin, duke ndihmuar kėshtu nė zbulimin e fuqisė dhe dijes sė pafund tė Tij. Tė konfirmosh ekzistencėn e Zotit dhe t'ia tregosh njerėzve realitetin e krijimit, ėshtė njė veprim shumė i rėndėsishėm adhurimi pėr njė besimtar.
    Tė udhėhequr nga shqetėsime kaq serioze, shkencėtarėt besimtarė kryejnė kėrkime tė gjera e tė rėndėsishme me njė entuziasėm tė madh pėr tė zbuluar ligjet e universit, sistemet mahnitės nė natyrė, mekanizmat perfektė dhe sjelljet inteligjente tė gjallesave. Ata grumbullojnė rezultate tė mėdha dhe pėrparojnė shumė. Ata nuk pengohen kurrė para problemeve qė hasin dhe as nuk mėrziten kur nuk vlerėsohen nga tė tjerėt. Kėrkojnė vetėm pėlqimin e Zotit pėr punėn qė bėjnė.
    Pėrpiqen me tėrė forcat pėr t'u shėrbyer besimtarėve tė tjerė dhe kjo vetėm pėr kėnaqėsinė e Tij. Dhe ata nuk njohin kufij gjatė endjes sė tyre tė gjatė. Mundohen tė bėjnė tė pamundurėn pėr t'i shėrbyer njerėzve dhe tė jenė sa mė tė dobishėm pėr ta. Pėr mė tepėr, pėrpjekjet e tyre tė sinqerta i bėjnė ata mjaft produktivė dhe studimet e tyre arrijnė rezultate pozitive.




    Ēdo gjallesė nė univers ka njė modelim tė pėrkryer. Pėr shembull, siē thotė dhe fizikanti Lipson, njė nerv i vogėl ėshtė njė kryevepėr e inxhinjerisė elektrike.
    Ata qė pohojnė se shkenca duhet tė jetė e ndarė nga feja padyshim qė janė nė gabim tė qartė. Mbi tė gjtha, ata qė nuk besojnė nuk mund tė pėrjetojnė dot ngritjen shpirtėrore tė besimit. Projektet shkencore tė cilat i fillojnė me mjaft zell shpejt bėhen monotone dhe jofrymėzuese. Motivimi i tyre tani bėhet pėrfitimi. Kėrkesa e pėrmbushjes sė dėshirave tė kėsaj bote si tė mirat materiale, rang shoqėror, reputacion apo famė do bėjė qė ata tė ndjekin ato kėrkime qė do tė kontribuojnė direkt nė kėto pėrfitime personale. Pėr shembull, njė shkencėtar qė mendon nė kėtė mėnyrė dhe qė motivohet nga interesa pėr karrierė do ndiqte ato kėrkime qė do ta ēonin drejt njė rritjeje nė pėrgjegjėsi. Ai nuk do tė ndėrmerrte kurrė njė kėrkim pėr njė ēėshtje qė ai e mendon si tė dobishme pėr njerėzimin por qė nuk i shėrben mė sė miri interesave tė tij. Ose, n.q.s. do t'i duhej tė zgjidhte mes dy temave kėrkimore, ai do tė zgjidhte atė qė do t'i sillte mė shumė tė mira materiale apo prestigj, edhe pse zgjedhja tjetėr mund t'i sillte pėrfitime njerėzimit. Shkurtimisht, shkencėtarė tė tillė janė shumė pak tė vlefshėm pėr njerėzimin, pasi nuk i shėrbejnė tė mirės sė pėrbashkėt, pėrveē ratėve kur ka ndonjė shpėrblim nė mes. Kur mundėsia pėr pėrfitime personale venitet, ashtu ikėn dhe dėshira pėr t'i shėrbyer njerėzimit.
    Profeti Muhamed, I Dėrguari i Zotit, paqja qoftė mbi tė, gjithashtu i pėrmendi dėmet e kėtij mentaliteti. Ai tha:

    Mos merrni njohuri me qėllim qė tė diskutoni me dijetarėt e tjerė dhe tė provoni superioritetin mbi to, apo qė tė debatoni me injorantėt, apo pėr tė tėrhequr vėmendjen e njerėzve.9
    Nga ana tjetėr, Profeti Muhammed lavdėronte pėrhapjen e dijeve tė dobishme. Njė hadith thotė:

    Zoti dėrgon mirėsitė e Tij mbi ata qė i udhėzojnė njerėzit pėr dije tė dobishme.10
    Duke u njoftuar pėr marrjen e mirėsive, entuziasmi dhe motivimi i sinqertė i provuar nga njė njeri qė beson tek Zoti hapin rrugė tė reja pėr tė, jo vetėm nė fushėn e shkencės por edhe nė shumė sfera tė tjera tė jetės si arti, kultura e me rradhė. Kėto shpirtra nuk veniten kurrė, por pėrkundrazi, bėhen gjithnjė e mė tepėr entuziastė.

    238 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:38 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    FEJA NDIHMON NĖ ORIENTIMIN E DREJTE TE SHKENCES

    Shkenca bėn tė mundur hetimin e botės materiale nė tė cilėn jetojmė nėpėrmjet vėzhgimeve dhe eksperimenteve. Gjatė kėtij hetimi shkenca arrin nė konkluzione tė shumta tė bazuara mbi informacionin e mbledhur nga kėto vėzhgime dhe eksperimente. Pėrveē kėsaj, ēdo degė e shkencės gjithashtu ka norma tė caktuara tė cilat merren si tė vėrteta ose pranohen pa u vėrtetuar. Nė literaturėn shkencore, kjo bashkėsi normash quhet "paradigmė".
    Tė japim njė paraqitje tė shpejtė tė "etapave" tė kėrkimit shkencor. Siē dihet, hapi i parė nė kėrkimin shkencor ėshtė formulimi i njė hipoteze. Si fillim, shkencėtarėt duhet tė formojnė njė "hipotezė, pėr temėn e kėrkimit tė tyre. Mė pas, kjo hipotezė testohet nėpėrmjet eksperimenteve shkencore. Nė qoftė sė vėzhgimet dhe eksperimentet e vėrtetojnė hipotezėn, ajo quhet njė "parim i pėrcaktuar" ose "ligj". Nė qoftė se hipoteza nuk vėrtetohet, atėherė testohen hipoteza tė tjera dhe kėshtu procesi rifillon.
    Formulimi i hipotezes, qė ėshtė hapi i parė i procesit, shpesh varet nga pikėpamja bazė e shkencėtarit. Pėr shembull, shkencėtarėt, nėn njė pikėpamje tė gabuar, mund tė bazojnė punėn e tyre mbi hipotezėn qė "lėnda ka prirje tė vetė-organizohet pa ndėrhyrjen e njė vepruesi tė ndėrgjegjshėm". Mė pas, ata do mund tė kalonin vite tė tėra kėrkimesh pėr tė verifikuar atė hipotezė. Por, meqė lėnda nuk e ka atė aftėsi, tė gjitha kėto pėrpjekje do dėshtojnė. Mė tepėr akoma, nėse shkencėtarėt janė tej mase kokėfortė rreth hipotezės sė tyre, kėrkimi mund tė zgjasė pėr vite tė tėra madje pėr breza tė tėrė. Rezultati pėrfundimtar do tė ishte njė shpenzim shumė i madh kohe dhe burimesh.
    Megjithatė, po tė ishte kjo ide "ėshtė e pamundur qė lėnda tė vetė-organizohet pa plan tė ndėrgjegjshėm" pika supozuese, ai kėrkim shkencor do tė kishte ndjekur njė rrjedhė mė produktive dhe mė tė shpejtė.
    Kjo ēėshtje, qė ėshtė pra pėrcaktimi i duhur i hipotezės, kėrkon njė burim krejt tė ndryshėm nga tė dhėnat e thjeshta shkencore. Gjetja e duhur e kėtij burimi ėshtė kritike pasi, siē e shpjeguam dhe nė shembullin e mėparshėm, njė gabim i tillė mund t'i kushtojė botės sė shkencės vite, dekada madje dhe shekuj.
    Burimi i shumėkėrkuar ėshtė zbulesa e Zotit ndaj njerėzimit. Zoti ėshtė Krijuesi i universit, botės dhe gjallesave dhe si rrjedhim, njohuria mė e saktė dhe e padiskutueshme rreth ketyre temave rrjedh prej Tij. Zoti na ka zbuluar informacione tė rėndėsishme rreth tyre nė Kuran. Mė kryesoret prej tyre janė:
    1- Zoti e krijoi universin nga asgjėja. Ēdogjė ėshtė krijuar pėr njė arsye tė caktuar. Si rrjedhim, nuk ka njė kaos ngjarjesh tė rastėsishme nė natyrė apo nė univers, por njė rregull tė pėrkryer tė krijuar me njė ndėrtim inteligjent.
    2- Universi material, pėr mė tepėr Toka nė tė cilėn jetojmė, ėshtė ndėrtuar posaēėrisht pėr tė mbajtur racėn njerėzore. Ka njė arsye tė caktuar, nė lėvizjen e yjeve dhe planeteve, nė orientimet gjeografike dhe nė vetitė e ujit apo atmosferės, qė e bėn tė mundur jetėn njerėzore.3- Zoti i krijoi tė gjitha gjallesat. Pėr mė tepėr, kėto krijesa veprojnė tė frymėzuara nga Zoti, siē citohet dhe nė Kur'an nė shembullin me bletėn nė vargun qė fillon me, "Zoti yt frymėzoi bletėn…" (Sure en-Nahl: 68).
    Kėto janė tė vėrteta absolute tė cilat na janė komunikuar nga Zoti nė Kur'an. Njė afrim drejt shkencės i bazuar nė kėto fakte do tė ēonte padyshim nė pėrparim tė dukshėm dhe do t'i shėrbente njerėzimit nė mėnyrėn mė tė dobishme. Mbi kėtė gjejmė shembuj tė shumtė nė histori. Vetėm me vendosjen e shkencės nė pikėmbėshtetjen e duhur, shkencėtarėt Muslimanė, tė cilėt atėherė po ndihmonin nė pėrparimin e qytetėrimeve mė tė mėdha nė botė, kontribuan nė arritjet kryesore tė shekujve tė 9-tė dhe 10-tė. Nė Perėndim pionerėt e tė gjitha fushave tė shkencės, nga fizika tek kimia, astronomia, biologjia apo paleontologjia, ishin njerėz tė lartė tė shkencės qė besonin nė Zot dhe tė cilėt kėrkimet e tyre i kryenin pėr tė eksploruar ēfarė Ai krijoi.

    Ajnshtajni gjithashtu pranonte se shkencėtarėt duhet tė bazohen nė burimet fetare nė zhvillimin e objektivave tė tyre: Edhe pse feja ėshtė ajo qė pėrcakton qėllimin, ajo ka mėsuar nga shkenca, nė kuptimin mė tė gjerė tė fjalės, se cilat mėnyra do kontribuonin nė arritjen e qėllimit qė ajo ka caktuar. Por shkenca mund tė krijohet vetėm nga ata qė janė tė mbushur me frymėzim drejt tė vėrtetės dhe kuptimit. Ky burim ndjenjash lind nga sfera e fesė… Nuk mund ta pėrfytyroj dot njė shkencėtar tė vėrtetė pa kėtė besim tė thellė.11
    Megjithatė, qė nga mesi i shek. tė 19-tė, komuniteti shkencor ėshtė ndarė nga ky burim hyjnor dhe ėshtė futur nėn influencėn e filozofisė materialiste.
    Materializmi, njė ide qė fillon qė nga Grekėt antikė, pranon ekzistencėn absolute tė lėndės dhe mohon ekzistencėn e Zotit. Kjo pikėpamje materialiste gradualisht u fut nė komunitetin shkencor dhe duke filluar nga mesi i shek. tė 19-tė njė pjesė e konsiderueshme e vėzhgimit shkencor filloi ta mbėshtesė atė. Nga ky shkak u formuluan dhe shumė teori si "modeli i universit tė pafund" qė sugjeronte se universi ekziston pėr njė kohė infinite, teoria e evolucionit tė Darvinit qė thotė se jeta ėshtė rezultat i rastėsive, apo pikėpamjet e Frojdit qė mendja njerėzore pėrbėhet vetėm nga truri.
    Sot, duke parė tė kaluarėn, ne shohim se pohimet e materializmit ishin vetėm njė humbje kohe pėr shkencėn. Pėr dekada, njė numėr i madh shkencėtarėsh kanė shpenzuar pėrpjekjet e tyre pėr tė provuar secilėn nga kėto pohime por rezultatet gjithmonė ishin negative. Zbulimet konfirmuan shpalljet e Kur'anit - atė qė universi ishte krijuar nga asgjėja, se ėshtė i pėrshtatshėm pėr racėn njerėzore dhe se ėshtė e pamundur qė jeta tė vijė vetė dhe tė evoluojė rastėsisht.
    Tani lė tė konsiderojmė kėto fakte njė nga njė.

    239 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:39 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    Humbjet qė i ka shkaktuar shkencės obsesioni materialist pėr "Universin e Pafund"
    Deri nė fillim tė shek. tė 20-tė, opinioni konvencional i komunitetit shkencor, i cili atė kohė ishte nėn influencėn e materialistėve, ishte se universi kishte pėrmasa tė pafundme dhe se ekzistonte dhe do tė ekzistojė nė pafundėsi. Sipas kėtij kėndvėshtrimi, i quajtur "modeli statik i universit", universi nuk kishte as fillim dhe as fund pra ishte thjesht njė konglomerat i pakufizuar lėnde. Mohimi i faktit qė universi ėshtė krijuar pėrbėnte themelet e filozofisė materialiste.



    Shkencėtarėt qė ndoqėn qėllime tė kota i shkaktuan shkencės humbje tė mėdha.

    Shumė shkencėtarė qė pėrqafuan materializmin, plotėsisht apo pjesėrisht, e vendosėn modelin e "universit infinit" si bazė e kėrkimeve tė tyre shkencore. Si rrjedhim, tė gjitha kėrkimet nė astronomi dhe fizikė vareshin nga hipoteza se lėnda ekzistonte prej njė kohe pambarimisht tė gjatė. Pėr njė kohė, shumė shkencėtarė punuan dhe u munduan mė kot, pasi shkenca shpejt e hodhi poshtė atė keqkuptim.




    Me teleskopin e tij gjigand, Habėll zbuloi se yjet po largoheshin jo vetėm nga ne por edhe nga njeri-tjetri.
    Shkencėtari belg, Zhorzh Lemčtrė ishte i pari qė dalloi pasaktėsinė e modelit tė "universit infinit" dhe postuloi njė alternativė shkencore pėr tė. Duke u bazuar nė llogaritje tė shkencėtarit rus Aleksandėr Fridman, Lemčtrė deklaroi se universi nė fakt kishte njė fillim dhe se ai po zgjerohej qė nga ai moment fillestar. Ai gjithashtu hodhi idenė se mund tė gjendeshin mbetjet e rrezatimit nga ai moment fillestar.
    Kėtu duhet theksuar se Zhorzh Lemčtrė ishte gjithashtu prift. Lemčtrė besonte fort se "universi ishte krijuar nga Zoti prej asgjėje". Prandaj, afrimi i tij me shkencėn ishte krejt i ndryshėm nga ai i materialistėve.
    Vitet qė pasuan konfirmuan saktėsinė e supozimit tė hedhur nga Lemčtrė. Sė pari, astronomi amerikan Edvin Habėll zbuloi me anė tė teleskopit tė tij gjigand se yjet po largoheshin si nga ne ashtu dhe nga njeri-tjetri. Kjo do tė thoshte se universi po zgjerohej dhe si rrjedhim nuk ishte statik siē pretendonin materialistėt.
    Nė fakt, mė herėt akoma Albert Ajnshtajn e kishte llogaritur teorikisht se universi nuk mund tė ishte statik. Megjithatė, ai e la mėnjanė teorinė thjesht sepse llogaritjet e tij nuk pėrputheshin me modelin shumė tė njohur tė universit statik tė asaj kohe. Edhe njė shkencėtar si ai, i konsideruar si gjeniu mė i madh i shekullit, frikėsohej nga dogmatizmi i pikėpamjes materialiste, duke zgjedhur kėshtu tė mos e tregonte zbulimin e tij. Mė vonė, Ajnshtajni pohoi se ajo zgjedhje ishte 'gabimi mė i madh i karrierės sė tij'.
    Kemi njė tė vėrtetė tjetėr tė rėndėsishme qė sjell fakti i zgjerimit tė universit: nėse universi bėhet mė i madh me kalimin e kohės, atėherė po tė kthehemi pas nė kohė ai do ishte mė i vogėl dhe nėse shkojmė akoma mė shumė shohim se ēdogjė do tė mblidhej dhe do tė konvergjonte nė njė pikė tė vetme. Llogaritjet treguan se kjo pikė e vetme duhet tė kishte vėllim zero. Universi jonė lindi si rezultat i shpėrthimit tė kėsaj pike, shpėrthim ky i cili quhet "Big Beng".
    Nė fakt, emėrtimi i kėsaj pike shpėrthyese me vėllim zero s'ėshtė gjė tjetėr veēse njė shprehje teorike. Shprehja e vėllimit zero thjesht tregon "asgjėnė". Krejt universi u krijua pra nga "asgjėja".
    Teoria e Big Beng-ut demonstroi qartėsisht se universi u krijua nga asgjėja. Megjithatė, nevojiteshin fakte tė tjera shkencore qė teoria tė pranohej gjerėsisht. Nė 1948, Xhorxh Gamov propozoi qė, nėse universi ishte krijuar nė njė shpėrthim tė menjėhershėm kataklizmik, si pranonte Lemčtrė, duhet tė kishte njė sasi tė caktuar rrezatimi si pasojė e atij shpėrthimi dhe se ky rrezatim duhet tė ishte uniform nė tė gjithė universin.
    Po afrohej konfirmimi shkencor i postulatės sė Gamovit. Nė 1965, dy zbulues tė quajtur Arno Penzias dhe Robert Uilson zbuluan mbetjet e atij rrezatimi. I quajtur "rrezatim i sfondit kozmik", ai nuk ishte i lokalizuar por i shpėrndarė njėtrajtėsisht nė univers. Shpejt u kuptua se ky rrezatim ishte jehona e Big Beng-ut qė akoma ushtonte nga momentet e para tė atij shpėrthimi tė madh. Penzias dhe Uilson morėn ēmimin Nobel pėr zbulimin e tyre.




    Satelitit COBE iu desh shumė pak kohė pėr tė gjetur provat qė vėrtetojnė hipotezėn e Big-Bengut.
    Nė 1989, NASA, Administrata Kombėtare e Aeronautikės dhe Hapsirės, lėshoi satelitin COBE nė hapsirė pėr arsye kėrkimore tė rrezatimit tė sfondit kozmik. Brenda pak minutave, skanerat sensitivė tė satelitit konfirmuan matjet e Penzias dhe Uilson.
    Zbulimi i fakteve qė konfirmonin krijimin e universit nga asgjėja sipas Big Bengut, bėri qė shkencėtarėt materialistė tė ngelnin gojėhapur. Ata ishin dėshmitarė tė rrėzimit tė kėrkimeve tė tyre tė gjera, hipotezave dhe teorive tė paverifikuara ende, njėra pas tjetrės. Filozofi i shquar ateist Antoni Flju dha kėto komente rreth situatės:
    Dihet, rrėfimi ėshtė qetėsim i shpirtit. Prandaj po filloj tė rrėfej se ateisti ėshtė i zėnė ngushtė nga aprovimet kozmologjike tė kohėve tė fundit. Pasi, duket se kozmologėt po arrijnė njė provė shkencore tė asaj qė, Shėn Tomasi mendoi qė nuk mund tė provohet kurrė filozofikisht; pra, se universi ka njė fillim. Pėr sa kohė qė universi mendohet si jo vetėm i pafund por gjithashtu i pafillim, atėherė mbetet se ekzistenca e tij e paarsyeshme dhe tė gjitha vetitė e tij mė kryesore duhet tė pranohen si baza shpjeguese. Edhe pse besoj se ėshtė akoma e saktė, ėshtė padyshim jo e lehtė apo e rehatshme tė mbash kėtė pozicion pėrballė historisė sė Big Bengut. 12
    Siē e qartėson dhe shembulli i mėsipėrm, nėse dikush ėshtė verbėrisht i pėrkushtuar ndaj materializmit, ai kundėrshton tė pranojė ndonjė dėshmi qė thotė tė kundėrtėn. Edhe pse ai e pranon faktin pėrsėri nuk e kompromenton pėrfshirjen e tij nė materializėm.
    Nga ana tjetėr, shumė shkencėtarė, qė nuk i zgjidhnin ēėshtjet duke mohuar Ekzistencėn e Zotit, sot pranojnė se Zoti, i Gjithėfuqishmi, krijoi universin. Njė shembull i tillė ėshtė shkencėtari amerikan Uilliam Lein Kreig, i cili njihet pėr kėrkimet e tij mbi Big Bengun:




    Universi u krijua nė sajė tė shpėrthimit tė njė mase tė vetme pikėsore me vėllim zero. Ky shpėrthim, i quajtur Big-Beng, vėrtetoi me bindje tė plotė se universi ishte krijuar nga asgjėja dhe rrėzoi pėrfundimisht pohimin e materialistėve pėr universin e pafund.

    Nė fakt, nga vėrtetėsia e parimit ex nihilo nihil fit (asgjėja lind nga asgjėja), rrjedh se teoria e Big Bengut kėrkon njė shkak mbinatyror. Meqė veēantia kozmologjike fillestare pėrfaqėson kulmin e trajektores hapsirė-kohė, nuk mund tė ketė pasur njė shkak fizik tė Big Bengut. Madje, shkaku duhet tė tejkalojė kohėn dhe hapsirėn fizike; duhet tė jetė i pavarur nga universi dhe paimagjinueshmėrisht i fuqishėm. Pėr mė tepėr, ky shkak duhet tė jetė njė qėnie vetjake, e pasur me dėshirėn e lirė… Prandaj, shkaku i origjinės sė universit duhet tė jetė njė Krijues vetjak, i cili njė kohė tė fundme mė parė mundėsoi ekzistencėn e universit me vullnetin e tij tė lirė.13
    Njė pėrfundim tjetėr i rėndėsishėm qė rrjedh nga teoria e Big Bengut ėshtė se, siē e pėrmendėm dhe mė parė, njė afrim shkencor i bazuar nė dije hyjnore do tė jetė shumė e suksesshme nė zbulimin e mistereve tė universit. Shkencėtarėt qė dolėn nga filozofia materialiste dhe vunė pėrpara modelin e "universit infinit", nuk ishin nė gjendje ta vėrtetonin atė, pavarėsisht nga pėrpjekjet e tyre maksimale. Megjithatė, teoria e Big Bengut ,qė zhvilloi Zhorzh Lemčtrė dhe qė bazohej nė burime hyjnore, ndihmoi nė pėrparimin shkencor dhe zbulimin e origjinės sė vėrtetė tė universit.
    Kur shikojmė historinė e shkencės sė shekullit tė 20-tė, shohim se ndodhi tė ngjashme ka pasur dhe nė fusha tė tjera.

    240 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:39 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    Humbjet qė i shkaktoi shkencės thėnia "Nuk ka modelim nė natyrė"
    Materialistėt jo vetėm qė propozuan se universi ekzistoi qė nga pafundėsia, por gjithashtu thanė se nuk ka modelim apo qėllim nė univers. Ata diskutonin se i gjithė ekuilibri, harmonia dhe rregulli nė univers janė tė rastėsishėm. Kjo thėnie, qė dominoi botėn e shkencės duke filluar nga gjysma e dytė tė shek. tė 19-tė, vendosi dhe rrjedhėn e mėposhtme tė vėzhgimit shkencor.
    Pėr shembull, shkencėtarė tė caktuar vunė para njė supozim tė quajtur "teoria e kaosit" pėr tė treguar se nuk ka pėrcaktim nė univers. Sipas kėsaj teorie, rregulli mund tė formohej spontanisht nga kaosi dhe u kryen njė numėr i konsiderueshėm studimesh shkencore pėr tė mbėshtetur kėtė thėnie. Llogaritjet matematike, studimet nė fizikėn teorike, provat fizike dhe eksperimentet kimike, tė gjitha kėto u kryen pėr t'i dhėnė njė pėrgjigje pyetjes: "si mund tė tregojmė se universi ėshtė produkt i njė kaosi?"

    Ēdo zbulim i ri mė pas mohonte kaosin dhe teorinė e rastėsive, duke treguar se ka njė projektim vigan nė univers. Kėrkimet e kryera qė nga viti 1960 provuan se tė gjithė ekuilibrat fizikė nė univers janė planifikuar nė mėnyrė tė tillė qė tė bėhet e mundur jeta. Me vazhdimin e kėrkimeve u zbulua se secili pre ligjeve tė fizikės, kimisė dhe bioligjisė, rreth forcave fondamentale si graviteti dhe elektromagnetizmi, rreth detajeve tė strukturės sė atomit dhe elementeve tė universit, ishin vendosur nė mėnyrė tė saktė pėr tė bėrė tė mundur ekzistencėn e jetės njerėzore. Shkencėtarėt i referohen kėtij pėrcaktimi tė mahnitshėm si "Parimi Njerėzor". Ky ėshtė parimi me anė tė sė cilit ēdo detaj nė univers ėshtė rregulluar nė mėnyrė tė kujdesshme pėr tė mundėsuar jetėn njerėzore.







    Vetėm njė person shumė inteligjent mund tė rindėrtojė pjesėzat e shpėrndara tė figurės sė Albert Ajnshtajn tė parė kėtu. Atėherė ėshtė e sigurtė se, sisteme shumė mė tė sofistikuar dhe tė pėrsosur se ky nė univers, janė modeluar nga Zoti, i Cili ka dije dhe urtėsi tė pafund.
    Me kėto zbulime, thėnia formale e imponuar nė komunitetin shkencor nga filozofia materialiste, ku "universi ėshtė njė grumbull lėnde pa kuptim dhe arsye qė punon nė pėrputhje me rastėsinė", u shfaq si njė falsitet joshkencor. Biologu i shquar molekular Majkėll Denton bėn komentet e mėposhtme nė librin e tij , Fati i Natyrės:Si Ligjet e Biologjisė Zbulojnė Qėllimin nė Univers:




    Ashtu si ideologjia raciste i solli shkatėrrim njerėzimit duke e ēuar drejt Luftės II Botėrore, ashtu dhe ideologjia materialiste e zvarriti botėn e shkencės nė errėsirė.

    Pamja e re qė ėshtė shfaqur nė astronominė e shek tė 20-tė paraqet njė sfidė dramatike ndaj supozimit qė mbijetoi brenda qarqeve shkencore gjatė pjesės mė tė madhe tė katėr shekujve tė fundit: se jeta ėshtė njė fenomen tėrėsisht periferik dhe aksidental nė skenėn kozmike… Prova e ofruar nga kozmologjia dhe fizika moderne ėshtė saktėsisht lloji i provės qė teologėt natyralė po kėrkonin nė shekullin e 17-tė por qė nuk e gjetėn nė shkencėn e kohės sė tyre.14
    "Teologėt natyralė" tė pėrmendur mė lart janė shkencėtarėt besimtarė tė devotė tė shekullit tė 17-tė dhe 18-tė, qė u pėrpoqėn pėr tė rrėzuar ateizmin mbi baza shkencore, dhe si rrjedhim tė provonin ekzistencėn e Zotit. Megjithatė, siē thuhet mė lart, grada e ulėt e njohurisė shkencore nė atė kohė nuk i lejonte tė provonin ato tė vėrteta qė perceptonin dhe materializmi, duke qenė i mbėshtetur nga i njėjti nivel primitiv i shkencės, u bė mė autoritativ nė botėn shkencore. Shkenca e shekullit tė 20-tė e ka kaluar atė etapė dhe ka nė dorė provat pėrfundimtare se universi u krijua nga Zoti.
    Kėtu, pika kryesore pėr tu konsideruar ėshtė sasia e jashtėzakonshme e kohės qė kaloi mbi studime pėr tė provuar zhgėnjimin e materialistėve sipas tė cilėve "nuk ka arsye dhe pėrcaktim nė univers". Tė gjitha kėto teori, formula, studime nė fizikėn teorike, ekuacione matematike, etj, provuan se ishin pėrpjekje tė pavlera tė ēuara dėm. Ashtu si shkatėrrimet e ideologjisė raciste e ēuan njerėzimin drejt Luftės sė Dytė Botėrore, ashtu edhe ideologjia materialiste e tėrhoqi pa qenė nevoja botėn e shkencės nė errėsirė.
    N.q.s komuniteti shkencor i bazon pėrpjekjet e tij, jo mbi moskuptimin e materializmit por mbi realitetin se universi u krijua nga Zoti, kėrkimet shkencore do tė kishin marrė rrjedhėn e duhur.

    241 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:40 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    Humbjet qė i kanė shkaktuar shkencės pėrpjekjet e pashpresa pėr tė provuar Teorinė e Evolucionit
    Shembulli mė i spikatur i orientimit jo tė duhur tė shkencės ėshtė teoria evolucionare e Darvinit. E vendosur nė kalendarin e studimeve shkencore 140 vjet mė parė, kjo teori ėshtė aktualisht falsiteti mė i madh i kryer nė historinė e shkencės.
    Teoria e evoluconit shpjegon se jeta erdhi si rezultat i konfigurimit tė rashtėsishėm tė lėndės sė pajetė. Po kjo teori mė tutje thotė se organizmat e krijuar rastėsisht evoluan pėrsėri duke dhėnė kėshtu krijesa tė tjera. Pėr njė shekull e gjysėm, nė qendėr tė vėmendjes ishte pėrpjekja pėr tė gjetur justifikim shkencor pėr kėtė skenar, rezultatet e tė cilit pėr ironi, provuan vetėm tė kundėrtėn. Provat shkencore treguan se evolucioni nuk ndodhi kurrė, se mundėsia e transformimit gradual nga njė specie tek tjetra ėshtė jashtė diskutimit dhe se tė gjitha gjallesat u krijuan veē e veē dhe nė formėn qė kanė.
    Pavarėsisht, evolucionistėt vazhdojnė tė kryejnė studime dhe eksperimente tė pafundme, shkruajnė vėllime tė tėrė librash tė mbushura me asgjė tjetėr veēse me falsitete dhe gabime, ngrejnė institucione, mbajnė konferenca dhe transmėtojnė programe televizivė pėr tė provuar evolucionin. Eksplorimi i qindra shkencėtarėve dhe sasitė e pallogaritshme tė parave dhe burimeve pėr njė ēėshtje tė paprovuar ka qenė padyshim njė dėmtim serioz pėr njerėzimin. Sikur kėto burime tė drejtoheshin nė mėnyrėn e duhur, nuk do tė ndodhnin humbje tė tilla, por do mund tė bėheshin hapa tė mėdhenj pėrpara dhe do fitoheshin rezultate pozitive nė shumė fusha tė studimit shkencor.
    Nga ana tjetėr, shumė shkencėtarė dhe mendimtarė kanė kuptuar se ē'moskuptim i rėndė ka qenė teoria e evolucionit. Filozofi britanik Malkolm Magerixh, pėr shembull, komenton kėshtu:

    Personalisht jam bindur se teoria e evolucionit, sidomos zgjerimi qė ajo ka pėsuar, do tė jetė njė nga shakatė mė tė mėdha nė librat e historisė nė tė ardhmen. Pasardhėsit tanė do mrekullohen se si njė hipotezė aq e dyshimtė dhe e paqėndrueshme tė jetė pranuar me njė besnikėri aq tė habitshme.15
    Shkencėtari skandinav Soren Lovtrup nė shėnimet e tij nė librin Darvinizmi, Refuzimi i njė Miti: shkruan:

    Supozoj se askush nuk e mohon qė ėshtė fatkeqėsi e madhe nėse njė degė e tėrė e shkencės tė jetė e varur nga njė teori e rremė. Por kjo ka ndodhur me biologjinė: ka kohė tashmė qė njerėzit diskutojnė problemet evolucionare me njė fjalor tė veēantė 'Darvinian' si 'pėrshtatje', 'presion i seleksionimit', 'seleksionim natyror', etj, duke besuar se ndihmojnė nė shpjegimin e ngjarjeve natyrore. E kanė gabim… Unė besoj se njė ditė miti Darvinian do renditet ndėr mashtrimet mė tė mėdha tė historisė sė shkencės.16
    Edhe shumė shkencėtarė e kanė kuptuar se teoria qė ata mbrojnė nuk pėrballet dot me faktet dhe nuk janė tė qetė mbi kėtė. "Pėrjetėsia e teorisė sė sotme tė evolucionit si dogmė nuk e ndihmon progresin tė shkojė drejt shpjegimeve mė tė kėnaqshme tė fenomeneve tė vėzhguara" 17), thotė shkencėtari evolucionist Paul R. Erlih nė njė intervistė tek Shkenca, ku ai edhe pse indirekt, pranon dėmin, qė pėrkushtimi i verbėr i teorisė sė evolucionit i ka bėrė shkencės.
    Tani le tė shohim tė gjitha pėrpjekjet e bėra pėr tė mbėshtetur thėniet joshkencore tė teorisė sė evolucionit, qė i kushtuan shkencės asgjė veē humbjes sė madhe tė kohės dhe tė tė mirave materiale.

    242 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:40 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    Humbjet qė i shkaktoi shkencės thėnia "Lėnda jo e gjallė mund tė formojė jetėn"






    Nė botėkuptimin shkencor tė Mesjetės, njerėzit supozonin se organizmat e gjallė mund tė shfaqeshin prej materiale jo tė gjallė. Pėr shembull, mendohej se larvat qė dukeshin nė mishin e prishur, shfaqeshin spontanisht.

    Cila ėshtė origjina e jetės? Ēfarė e dallon njė zog apo njė xhirafė nga guri, uji, toka apo ēdolloj lėnde tjetėr jo tė gjallė?
    Pėrgjigja e kėsaj pyetjeje ka qenė njė kuriozitet qė nga lashtėsia. Pikėpamjet kryesore janė dy. Ideja e parė ėshtė se ekziston njė vijė e hollė ndėrmjet lėndės sė gjallė dhe jo tė gjallė, qė mund tė shėnohet lehtėsisht dhe se jeta mund tė lindė spontanisht nga lėnda jo e gjallė. Kjo nė gjuhėn shkencore quhet "abiogjenezė".
    Ideja e dytė pohon se ekziston njė kufi i pakalueshėm ndėrmjet lėndės jo tė gjallė dhe tė gjallė. Sipas kėsaj, ėshtė e pamundur qė organizmat e gjallė tė zhvillohen nga materiale jo jetėsorė dhe gjithashtu njė formė jete lind vetėm nga njė tjetėr formė jete. Kjo ide, e pėrmbledhur si "jeta vjen vetėm nga jeta", quhet "biogjenezė".
    Ėshtė interesante fakti se ideja e "abiogjenezės" lidhet me filozofinė materialiste ndėrsa "biogjeneza" del nga burime fetare. Filozofia materialiste ka pranuar gjithmonė se materialet pa jetė mund tė nxjerrin organizma tė gjallė. Filozofėt grekė besonin se forma tė thjeshta jete lindnin vazhdimisht nga lėnda jo e gjallė.




    Luis Pastėr
    Nė tė kundėrt, burimet hyjnore pohojnė se fuqia e vetme qė mund t'i japė jetė lėndės jo tė gjallė ėshtė fuqia krijuese e Zotit. Ajetet e Kur'anit na tregojnė:


    S'ka dyshim, Allahu ėshtė zbėrthyes i farės dhe i bėrthamės. Ai nxjerr tė gjallin nga i vdekuri dhe ai ėshtė nxjerrės i tė vdekurit nga i gjalli. Ky ėshtė Allahu, e si atėherė shmangeni nga e vėrteta? (Sure el-En'am: 95)

    I Tij ėshtė pushteti nė qiej e nė tokė, Ai jep jetė dhe Ai jep vdekje dhe ai ka fuqi pėr ēdo send. (Sure el-Hadid: 2)
    Nė Mesjetė, kur njerėzit kishin njė njohuri shumė tė kufizuar tė natyrės, mbizotėronte abiogjeneza pėr shkak tė disa vėzhgimeve tė gabuara. Ata qė shikonin larvat qė zhvilloheshin tek mishi i prishur mendonin se kjo ndodhte "spontanisht". Ata gjithashtu supozuan se minjtė shfaqeshin po spontanisht nė qilarėt e drithėrave. Kjo bestytni, e quajtur edhe "gjenerim spontan", pranohej gjerėsisht deri nė shekullin e 17-tė.
    Megjithatė, eksperimentet e kryera nga dy shkencėtarė tė njohur, e groposėn njėherė e mirė idenė e gjenerimit spontan. I pari prej tyre ishte Francisko Redi. Redi tregoi, me anė tė eksperimenteve tė kryera nė 1668, se larvat, qė shfaqeshin tek mishi, nuk formoheshin vetė por vinin nga mizat tė cilat shėrbenin si bartėse tė vezėve tė tyre. Para kėtij zbulimi mbrojtėsit e abiogjenezės u tėrhoqėn duke thėnė se nuk prodhoheshin organizma tė mėdhenj nga lėnda jo e gjallė si larvat apo bretkosat, por disa mikrobe tė padukshme. Debati zgjati edhe pėr dy shekuj tė tjerė. Mė sė fundmi, biologu francez Luģ Pastėr zbuloi nga njė seri eksperimentesh se as mikrobet nuk mund tė zhvilloheshin nga materialet jo tė gjallė. Pastėr i pėrmblodhi konkluzionet e tij nė komentin e mėposhtėm:

    A mundet lėnda tė vetėorganizohet? Me fjalė tė tjera, a mundet qė organizmat tė vijnė nė kėtė botė pa prindėr, pa paraardhės? Kjo ėshtė ēėshtja qė duhet zgjidhur… Nuk ka asnjė rrethanė tė njohur sot nė tė cilėn ndokush tė mund tė pohojė se mikroorganizmat janė zhvilluar pa njė embrion.18
    Redi dhe Pastėr kishin njė gjė tė pėrbashkėt: tė dy shkencėtarė qė besonin nė ekzistencėn e Zotit dhe se jeta ėshtė krijuar prej Tij. Besimi i tyre luajti njė rol kritik nė gjetjen e absurditetit tė idesė sė abiogjenezės. Nė fakt, ndėrsa njė numėr i madh shkencėtarėsh, nėn influencėn e materializmit (evolucionistėve si Darvin, Hekel, etj), iu nėnshtruan idesė sė abiogjenezės, tė tjerė, qė iu afruan shkencės me frymėn e duhur, kuptuan faktin e "biogjenezės".




    Shkencėtarėt evolucionistė i rezistuan kėtij realiteti tė dukshėm. Pėrkushtimi i tyre i verbėr ndaj filozofisė materialiste i ngatėrroi ata nė njė luftė tė kotė qė do zgjaste njė shekull. Dy shkencėtarė materialistė, Aleksandėr Oparin dhe J.B. Haldan, prezantuan nocionin e "evolucionit kimik". Sipas Oparin dhe Haldan abiogjeneza nuk ndodhte pėr njė kohė tė shkurtėr por zgjaste pėr njė periudhė kohe tė gjatė. Nė kundėrshtim me disa ligje tė caktuara shkencore, ndėrmjet tė cilėve dhe Ligji i Dytė i Termodinamikės, kjo thėnie e la botėn shkencore pezull, duke shkaktuar kėshtu njė humbje tė madhe kohe.
    Pėrgjatė shekullit njė numėr shkencėtarėsh bėnė mjaft eksperimente nė favor tė hipotezės sė evolucionit kimik si dhe ushtruan pėrpjekje tė mėdha pėr tė mbėshtetur thėnien me teori tė reja. U mobilizuan laboratorė gjigandė, institucione tė larta dhe degė tė universiteteve. Megjithatė, tė gjitha kėto pėrpjekje, dėshtuan. Evolucionisti i shquar Prof. Klaus Douz, Drejtor i Institutit tė Biokimisė nė Universitetin Johanes-Gutenberg, rrėfeu se tė gjitha pėrpjekjet, pėr vėrtetimin e thėnies se materialet jo tė gjallė prodhojnė lėndė tė gjallė, ishin pa rezultat:

    Mė tepėr se 30 vjet eksperimentimesh mbi origjinėn e jetės nė fushat e evolucionit kimik dhe molekular na kanė bėrė tė kuptojmė mė mirė madhėsinė e jashtėzakonshme tė problemit tė origjinės sė jetės mbi Tokė sesa zgjidhjen e tij. Tani pėr tani tė gjitha diskutimet mbi teoritė dhe eksperimentet kryesore nė kėtė fushė, ose kanė mbetur pezull, ose janė pėrfundime tė gabuara.19




    Today the scientific community has demonstrated that non-living materials cannot self-organize through random events, and then join with other non-living materials to form a perfect and highly complex living thing. God, the Lord of all worlds, created all things, and He alone has the power to give life.

    N.q.s. bota e shkencės nuk do tė fiksohej me idenė e "abiogjenezės" (njė falsitet materialist), tė gjitha kėto pėrpjekje tė bėra nė emėr tė "evolucionit kimik" mund tė ishin kanalizuar drejt fushave mė produktive. Komuniteti shkencor po tė kishte filluar punėn duke njohur faktin se jeta ėshtė krijuar nga Zoti dhe se vetėm Ai, Zoti ynė ka fuqinė pėr tė dhėnė jetė, i gjithė shpenzimi i kohės, parave dhe burimeve humane do mund tė evitohej. Pėr kėtė arsye, shkenca do tė pėrqėndrohej nė zbulimet dhe kėrkimet e reja tė dobishme pėr njerėzimin dhe jo tė kėrkonte tė vėrtetonte mitet e Grekėve tė Lashtė.
    Sot komuniteti shkencor ka treguar se materialet jo tė gjallė nuk mund tė vetėorganizohen nėpėrmjet ngjarjeve tė rastėsishme dhe pastaj tė bashkohen me materiale tė tjerė jo tė gjallė pėr tė formuar qeliza perfekte dhe mjaft komplekse. Ėshtė bėrė gjithashtu e ditur se milionat e formave tė jetės qė ne shohim pėrreth nuk janė formuar nga bashkimi i rastėsishėm e qelizave, siē thonė evolucionistėt. Pa dyshim qė as trėndafili, palloi, tigri, milingona, me fjalė tė tjera asnjė gjallesė nuk ka mundur tė fillojė ekzistencėn e saj nga vullneti i qelizave tė pandėrgjegjshme tė pėrbėra nga kombinimi i atomeve tė pandėrgjegjshėm.
    Njė shkencėtar qė kryen studime tė zgjeruara mbi kėto tema, pa dyshim, nuk ėshtė produkt i vendimeve tė pėrbashkėta tė atomeve tė pandėrgjegjshėm. Ėshtė padyshim e pamundur qė atome tė tilla tė zhvillojnė njė qenie njerėzore plotėsisht tė ndėrgjegjshme.
    Pėrkundėr kėsaj, qindra vjet mė parė ishte pėrmendur nė Kur'an se jeta ėshtė krijuar nga Zoti nga "asgjėja", se vetėm Zoti jep jetėn dhe se asnjė qenie tjetėr pėrvec Atij ka fuqinė pėr "tė dhėnė jetė". Nėse shkenca do tė pėrmbledhte rrjedhimet e fakteve tė transmetuara nga Zoti pėr njerėzimin, nuk do tė rendte drejt kėrkimeve tė pakonkluduara pėr njė periudhė kaq tė gjatė kohe.

    243 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:42 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    Humbjet qė i shkaktuan shkencės pėrpjekjet pėr tė provuar "Evolucionin e Specieve"

    Ka miliona gjallesa qė jetojnė nė Tokė tė cilat ndryshojnė nga njėra-tjetra nė mėnyra tė ndryshme. Marrim pėr shembull kuajt, zogjtė, gjarpėrinjtė, fluturat, peshqit, macet, lakuriqi i natės, krimbat, milingonat, elefantėt, mushkonjat, bletėt, delfinėt, yllin e detit, gamiljet… Tė gjitha kėto forma jete ndryshojnė shumė nga karakteristikat e tyre fizike, mjedisi ku jetojnė, teknikat e gjuajtjes, taktikat mbrojtėse, mėnyrat e ushqimit, riprodhimit, etj.
    Por, si u krijuan kėto gjallesa?
    Ēdokush qė reflekton mbi kėtė pyetje, duke pėrdorur arsyen e tij, do shikojė se tė gjitha gjallesat janė modeluar, pra krijuar. Ēdo modelim provon ekzistencėn e njė projektuesi inteligjent qė i ka prodhuar ato. Gjallesat, ashtu si tė gjithė shembujt e tjerė tė projektimit nė natyrė, provojnė ekzistencėn e Zotit.




    Allahu krijoi secilėn gjallesė nga uji, e prej tyre ka disa qė ecin rrėshqitas nė barkun e vet, disa qė ecin me tė dy kėmbėt e disa me katėr kėmbėt. Allahu krijon ēfarė tė dojė, pasi vėrtet Allahu ka mundėsi pėr ēdogjė. (Sure en-Nur: 45)








    Pėr besimtarėt ekzistojnė argumente nė qiej dhe nė tokė. Pėr njė popull qė sinqerisht ėshtė i bindur ka argumente edhe nė krijimin tuaj dhe nė kafshėt e shpėrndara (nėpėr tokė). (Sure el-Xhathijeh: 3-4)





    Kjo e vėrtetė na ėshtė zbuluar nėpėrmjet Islamit. Nė Kur'an jemi informuar se si u krijuan gjallesat. Tė gjitha gjallesat janė krijuar nga Zoti nė mėnyrė tė dallueshme. Zoti, me fuqinė e tij krijuese, tė vetme, dhe me dije tė pakufizuar, i veshi krijesat me veēori tė ndryshme dhe i komunikoi kėshtu fuqinė, urtėsinė dhe dijen e Tij tė pafundme njerėzimit. Disa nga ajetet qė tregojnė krijimin e gjallesave janė:


    Nga argumentet e Tij ėshtė krijimi i qiejve dhe i tokės dhe shpėrndarja e gjallesave nė to dhe Ai me fuqinė e Tij mund t'i bashkojė kurdo qė tė dėshirojė. (Sure esh-Shura:29)

    Allahu krijoi secilėn gjallesė nga uji, e prej tyre ka disa qė ecin rrėshqitas nė barkun e vet, disa qė ecin me tė dy kėmbėt e disa me katėr kėmbėt. Allahu krijon ēfarė tė dojė, pasi vėrtet Allahu ka mundėsi pėr ēdogjė. (Sure en-Nur: 45)

    Ai i krijoi qiejt pa shtylla qė i shihni, e nė tokė vendosi male tė rėnda qė tė mos luajė vendi bashkė me ju e nėpėr tė shpėrndau nga tė gjitha gjallesat, dhe nga qielli Nė kemi lėshuar shi e kemi bėrė tė mbijnė nė tokė nga tė gjitha llojet mė tė dobishme. Kjo ėshė vepėr e krijimit tė Allahut, e mė tregoni pra Mua se ē'krijuan tė tjerėt pėrveē Tij. Jo asgjė pra, mohuesit janė nė humbje tė pafund.(Sure Lukman: 10-11)

    Pėr besimtarėt ekzistojnė argumente nė qiej dhe nė tokė. Pėr njė popull qė sinqerisht ėshtė i bindur ka argumente edhe nė krijimin tuaj dhe nė kafshėt e shpėrndara (nėpėr tokė). (Sure el-Xhathijeh: 3-4)
    Duke njohur realitetin e krijimit, shkencėtarėt vendosėn disiplina tė ndryshme si biologji, anatomi dhe paleontologji. Shkencėtarė tė njohur si Karl Lineus, i cili e kategorizoi botėn e gjallė duke e ndarė atė nė klasa dhe qė ėshtė i njohur si "themeluesi i taksonomisė"; Zhorzh Kuvič, themeluesi i shkencės sė fosileve dhe anatomisė krahasuese; Gregor Mendel, themelues i gjenetikės i cili zbuloi ligjet e trashėgimisė; apo Luis Agasis qė ėshtė konsideruar biologu mė i madh amerikan i shekullit tė 19-tė, tė gjithė kėta e praktikuan shkencėn me pėrkujdesin se tė gjitha gjallesat ishin krijuar nga Zoti.




    Karl Lineus




    Karl Lineus, i cili besonte se Zoti i krijoi tė gjitha gjallesat, pėr herė tė parė kategorizoi format e jetės nėn klasa tė ndryshme dhe ishte themelues i taksonomisė.
    Pastaj me prezantimin e teorisė sė evolucionit tė Darvinit, bota e shkencės u zhyt nė pėrpjekjet pėr tė gjetur se "speciet evoluojnė nga njėra-tjetra". Kjo endje bėri qė shkencėtarėt tė futin veten nė shumė vėzhgime tė pafrytshme. Nė gėrmimet e fosileve tė kryera nė tė gjithė botėn shkencėtarėt, kėrkuan pėr fosile tė formave tė ndėrmjetme qė nuk patėn ekzistuar ndonjėherė nė histori. Pėr mė tepėr, u ndėrtuan skenarė imagjinarė pėr tė shpjeguar se si specie tė ndryshme mund tė evoluojnė njėra nga tjetra. Botimet shkencore i ofruan kėto skenarė dhe detyrimisht iu mėsuan studentėve nė shkollė.




    Thėnia se zvarranikėt evoluan nė gjitarė ėshtė nė kundėrshtim tė plotė me zbulimet shkencore. Provat pėrfshijnė ndryshimet e qarta ndėrmjet luspave tė zvarranikėve dhe gėzofit tė gjitarėve.
    Do tė ishte mirė tė shikonim disa nga kėto skenarė pėr tė treguar se si evolucionistėt pėrdorin shkencėn pėr fantazitė e tyre. Pėr shembull, historia e mėposhtme u botua nė njė artikull ku flitej pėr shndėrrimin e zvarranikėve nė gjitarė:
    Disa nga zvarranikėt e zonave mė tė ftohta filluan tė zhvillojnė njė metodė pėr tė mbajtur trupat e tyre ngrohtė. Dalja e nxehtėsisė sė tyre rritej kur ishte ftohtė dhe kjo humbje nxehtėsie u zvogėlua kur luspat u bėnė tė vogla dhe me majė duke u shnėrruar kėshtu nė gėzof. Djersitja ishte gjithashtu njė pėrshtatje pėr tė rregulluar temperaturėn e trupit, njė mjet pėr tė ftohur trupin me anė tė avullimit tė ujit, kur kjo ishte e nevojshme. Por aksidentalisht, tė rinjtė e kėtyre zvarranikėve filluan tė lėpijnė djersėn e nėnės sė tyre pėr t'u ushqyer. Disa gjendra tė djersės filluan tė nxjerrin njė sekrecion gjithnjė e mė tė pasur i cili eventualisht u kthye nė qumėsht. Pra, tė rinjtė e kėtyre gjitarėve tė hershėm kishin njė fillim mė tė mirė jete.20





    Puplat e zogjve, qė janė krejtėsisht tė ndryshme nga luspat e zvarranikėve, janė tė pajisura me veti shumė komplekse qė bėjnė tė mundur fluturimin e zogjve. Pėr tė vėrtetuar kėtė hipotezė evolucionare ishte e nevojshme tė vėrtetoje shkencėrisht ngjarjet e pamundura si shndėrrimi i djersės nė qumėsht apo i luspave nė gėzof. Realisht, asnjė nga kėto shndėrime mund tė vėrtetohet. Sė pari, ėshtė e pamundur qė qumėshti i nėnės, i cili pėrmban ēdogjė qė ka nevojė njė foshnje, tė ketė prejardhur nga "djersa", siē citohet mė sipėr. Qumėshti i nėnės ėshtė njė substancė e rregullueshme posaēėrisht sipas nevojave tė fėmijės dhe ndryshon nė ēdo fazė sipas njė plani tė caktuar. Ēdogjė qė ka nevojė fėmija gjendet nė qumėshtin e nėnės nė momentin kur ajo gjė nevojitet. Pėr shembull, dita qė fėmija ka nevojė pėr kalium ėshtė e njėjtė me ditėn kur qumėshti i nėnės ėshtė i pasur me kalium. Kjo vlen pėr tė gjitha materialet e tjera qė fėmija ka nevojė gjatė zhvillimit tė tij. Ėshtė padyshim e pamundur qė njė ushqim i tillė tė jetė formuar nga rastėsi tė pandėrgjegjshme.
    Sipas tė njėjtės logjikė, pėrbėrėsja tjetėr e thėnies sė mėsipėrme, historia e "evolucionit tė luspave tė zvarranikėve nė gėzof", ėshtė nė kundėrshtim tė plotė e tė qartė me faktet shkencore. Luspat dhe gėzofi kanė struktura krejtėsisht tė ndryshme:1. Gėzofi ėshtė folikular, qė do tė thotė se ai del nga njė qeskė. Luspat, nga ana tjetėr, janė struktura tė sheshta tė futura nė lėkurė. Pėrveē kėsaj luspat zhvillohen, rriten dhe bien nė njė mėnyrė krejt tė ndryshme nga gėzofi. Pėrfundimisht, ato s'kanė asgjė tė pėrbashkėt.
    2. Nuk ka asnjė provė shkencore qė sugjeron se gėzofi evoluoi nga luspat. Evolucionistėt nuk kanė provė fosilesh qė vėrteton kėtė prandaj edhe nuk mund tė paraqesin njė mekanizėm logjik pėr tė argumentuar kėtė transformim.




    Alan Feduēa
    Transformimi imagjinar i zvarranikėve nė gjitarė nuk ėshtė "pėrralla" e vetme joshkencore. Ēdo evolucionist ka njė "variant" tė tijin. Njėsoj, janė ndėrtuar shumė skenarė qė tregojnė se si dinozaurėt evoluan nė zogj. Njė nga kėto skenarė tregon se si disa dinozaurė filluan tė fluturojnė ndėrsa pėrpiqeshin tė kapnin miza. Njė tjetėr parashtron se dinozaurėt i zhvilluan krahėt kur kėrcenin nga njė pemė nė tjetrėn. Pra, shkenca "u mėsua sė provuari" kėto skenarė qė dilnin nga imagjinata e evolucionistėve. Kėshtu njė numėr i madh shkencėtarėsh kreu kėrkime se si dinozaurėt filluan tė fluturonin ndėrsa ata vraponin apo kėrcenin nė degėt e pemėve dhe gjithashtu kaluan vite tė tėra pėr tė treguar se si luspat u shndėrruan nė pupla. Evolucionisti dhe ornitologu i shquar Alan Feduēa ėshtė njė nga kėta shkencėtarė, i cili kaloi jetėn e tij duke punuar mbi kėtė temė. Ndėrsa shpenzoi 25 vjet pėr tė kėrkuar njė lidhje ndėrmjet dinozaurėve dhe zogjve, Feduēa na ofron rrėfimin e mėposhtėm:

    Epo, unė studiova kafkat e zogjve pėr 25 vjet dhe nuk shoh asnjė lloj ngjashmėrie. Thjesht nuk e shoh… Origjina teropode e zogjve, sipas meje, do tė jetė zhgėnjimi mė i madh i paleontologjisė sė shekullit tė 20-tė .21
    Skenarėt evolucionistė nuk mbarojnė kėtu. Ashtu siē e pranon dhe paleontologu evolucionist Dr. Kolin Petėrson, "Ka pasur njė morģ tė pahijshme tregimesh, njėra mė fantazioze se tjetra, se kush ėshtė nė tė vėrtetė natyra e asaj historie [e jetės]"22 Evolucionistėt gjithashtu vunė pėrpara thėnien fantastike se gjitarėt detarė si balenat dhe delfinat evoluan nga arinjtė qė pėlqenin tė notonin. Pėr mė tepėr, pėr tė pasur njė bazė pėr kėtė skenar, ata kanė prodhuar teori rreth krijesave gjysėm-ari/gjysėm-balenė, madje edhe kanė fabrikuar histori pėr "balena qė ecin".




    Evolucionistėt pohojnė se kėmbėt e pėrparme tė disa dinozaurve u transformuan nė krahė ndėrsa ata kapnin insekte. Evolucionistėt nuk hezitojnė tė nxjerrin teori tė tilla imagjinare dhe sidomos absurde.
    Evolucionistėt janė tė lirė tė ėndėrrojnė dhe tė besojnė ēfarėdolloj skenari qė tė duan. Problemi i vėrtetė ėshtė se ata harxhojnė burimet dhe kohėn e botės shkencore nė shpresėn pėr tė provuar kėta skenarė. Pėr kėta skenarė evolutivė u shpreh dhe njė tjetėr shkencėtar evolucionist i njohur, Pier Pol Grasč, "Nuk ka ndonjė ligj qė flet kundėr ėndėrrimit me sy hapur, por shkenca nuk duhet tė jepet pas tij."23
    Shkenca do vazhdojė tė kapet mė kot pas kėtyre miteve pėrsa kohė shkencėtarėt i bazojnė studimet e tyre mbi hipoteza tė pasakta si Darvinizmi. Njohja e realitetit tė krijimit, nga ana tjetėr, do t'i japė fund tė gjithė kėtyre endjeve tė kota tė cilat pengojnė pėrparimin e shkencės. Siē e kemi pėrmendur dhe mė parė, tė gjitha krijesat u krijuan nga Zoti individualisht. Karakteristikat e tyre fizike, mėnyrat e tė ushqyerit, teknikat e tė gjuajturit, taktikat mbrojtėse, mbrojtja e tė vegjėlve tė tyre, etj, tė gjitha kėto reflektojnė harmoni perfekte. Nuk ka arsye tė thuash dhe tė pėrpiqesh tė provosh se kėto harmoni mund tė kenė ardhur rastėsisht. Kjo pėrsosshmėri nuk mund tė jetė krijuar kėshtu; ajo ka lindur vetėm nga fuqia dhe kontrolli i Zotit tonė, Krijuesit tė Gjithpushtetshėm. Prandaj do tė ishte shumė mė e vlefshme tė hetoje realitete tė vėrtetueshme dhe detajet e tyre, sesa tė prodhosh skenarė tėrėsisht imagjinarė. Ē'ėshtė mė e rėndėsishme, kėrkime tė tilla do tė na ndihmonin tė njihnim mė mirė Zotin, tė Gjithfuqishmin, i Cili krijoi njerėzit dhe gjithė universin nga asgjėja.

    244 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:43 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    Rruga pa krye e teorisė sė mutacionit
    Njė rrjedhim tjetėr i teorisė sė evolucionit, e cila ka shpenzuar kohėn e shkencės, ishte ndjekja e kotė pas "mutacioneve tė dobishme". Mutacionet janė ndryshime qė ndodhin nė kodin gjenetik tė njė organizmi si efekt i rrezatimit apo kimikateve. Edhe pse evolucionistėt pohojnė se gjallesat evoluan nga mutacionet, mutacionet janė pothuajse gjithmonė tė dėmshme dhe nuk kanė efekt tjetėr pėrveē shkaktimit tė ērregullimeve nė organizėm. Rrjedhja radioaktive nė Ēernobil ėshtė njė tregues i efekteve tė dėmshme tė mutacionit. Si pasojė e kėsaj katastrofe, shumė njerėz vuajnė nga sėmundje tė tilla si leuēemia apo jonormalitete nė lindje.
    Pavarėsisht nga efektet negative tė mutacionit, neo-Darvinizmi ka parashtruar dy "mekanizma evolucionarė" njė prej tė cilėve ėshtė mutacioni. Prandaj shkencėtarėt u pėrpoqėn tė provojnė se mutacionet mund tė krijojnė efekte tė dobishme tek gjallesat. Megjithatė, siē e kemi shpjeguar mė lart, mutacionet janė gjithnjė tė dėmshme dhe nuk ėshtė parė kurrė tė ketė pasur ndonjė efekt evolutiv.
    Evolucionistėt ndėrtuan modele artificialė mutacioni dhe punuan pėr dekada pėr tė vėzhguar njė mutacion tė dobishėm. Pėr shembull, mizat e frutave iu nėnshtruan disa herė mutacionit me shpresėn se ato mund tė jepnin njė "mutacion qė pėrmirėsonte kodin gjenetik". Rezultati ishte njė dėshtim total. Evolucionisti Majkėll Pitman bėri shėnimet e mėposhtme rreth eksperimenteve tė gjera, por pa rezultat, mbi mutacionet:






    Eksperimentet mbi mutacionin e kryera nė mizat e frutave pėr dekada, nuk nxorrėn as edhe njė mutacion dobiprurės. Kjo ėshtė vetėm njė nga pėrpjekjet e pashpresa tė evolucionistėve nė kėrkim tė mutacioneve tė dobishme.





    Ky ērregullim fizik ėshtė njė shembull i efekteve tė dėmshme tė mutacionit. Mutacioni i rastėsishėm shkakton vetėm dėm nė njė strukturė perfekte.
    Morgan, Goldshmit, Myler dhe gjenetistė tė tjerė i kanė trajtuar mizat e frutave nė kushte ekstreme tė tė nxehtit, tė ftohtit, dritės, errėsirės dhe trajtime tė tjera me kimikate dhe rrezatim. U prodhuan praktikisht tė gjitha llojet e mutacioneve. Evolucion i bėrė nga njeriu? Nė tė vėrtetė, jo: Pak nga pėrbindėshat e gjenetistėve mundėn tė mbijetonin jashtė enėve ku kishin ardhur nė jetė. Praktikisht, mutantėt ngordhin, janė sterilė ose priren tė egėrsohen.24

    Evolucionisti i famshėm Gordon Teilor gjithashtu citoi se 50 vjet u humbėn pėr eksperimentet e mutacioneve.

    Nė tė gjitha qindra eksperimentet mbi mizat tė kryera nė mbarė botėn pėr mė shumė se 50 vjet, nuk ėshtė parė tė zhvillohet asnjė specie e re…. madje as edhe njė enzimė e re.25
    Diskutimet evolucionare nė fusha tė tjera tė shkencės nuk kanė qenė ndryshe nga ky. Pavarėsisht, evolucionistėt mbrojnė Darvinin dhe pastaj i paraqesin kėmbėnguljet e tyre si "kėmėbėngulje shkencore". Por ajo qė ata praktikojnė nuk ėshtė kėmbėngulje shkencore, por rezistencė ndaj shkencės.

    245 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:44 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    Pengesa prej mbetjeve fosile




    Riēard Likei dhe Alan Uolker. Dy shkencėtarė tė cilėt kanė kėrkuar shenjat e evolucionit nė fushėn e paleontologjisė me vite tė tėrė pothuajse gjatė gjithė jetės sė tyre. Tė dy kėta shkencėtarė nuk kanė mundur tė gjejnė atė qė po kėrkonin.
    Njė shembull tjetėr i humbjes sė kohės qė teoria e evolucionit i shkaktoi shkencės ėshtė qorrsokaku ku u fut paleontologjia. Nuk ka dyshim se studimet paleontologe janė esenciale nė sqarimin tonė rreth historisė sė jetės nė tokė. Por konceptet e gabuara tė teorisė sė evolucionit patėn njė efekt negativ nė kėrkimet e fosileve dhe i ēuan nė rrugė tė shtrembėr shkencėtarėt. Veēanėrisht, disa paleontologė hasėn mjaft vėshtirėsi nė investigimin e "origjinės sė njeriut": tė gjitha kėrkimet pėr tė zbuluar njė krijesė gjysėm-majmun/gjysėm-njeri kanė qenė njė harxhim kohe i vėrtetė.
    Duhet tė pėrmendet se gėrmimet e fosileve kryhen nė kushte shumė tė vėshtira dhe nevojitin buxhet tė madh. Gėrmimet e bėra nė njė shekull e gjysėm nė rajone tė tilla si shkretėtira afrikane nga skuadra tė mėdha kėrkuesish, duke i mbajtur kampet pėr muaj tė tėrė nėn diellin pėrvėlues dhe me buxhet qė shkonte nė biliona dollarė, nuk kanė paraqitur rezultate konkrete. Kėrkuesi i njohur i fosileve Riēard Likei dhe shkrimtari i famshėm i shkencės Roxher Ljuin bėnė komentet e mėposhtme rreth mosrezultateve tė studimeve tė tyre:

    Nėse dikush do vendoste nė njė dhomė tė gjitha mbetjet fosile tė zbuluara deri tani tė paraardhėsve tanė qė jetuan le tė themi nga njė deri nė pesė milion vjet mė parė, atij do t'i duheshin afėrsisht dy tavolina mbi tė cilat t'i shpėrndajė ato. Madje, nėse nuk do bėhej dot kjo, njė kuti e gjėrė kėpucėsh do ishte mėse e mjaftueshme pėr tė mbartur tė gjitha gjetjet fosile tė hominidėve tė periudhės ndėrmjet 6 deri 15 milion vjet mė parė!26




    "Gėrmimet e kryera pėr tė gjetur shenjat e evolucionit" nė shkretėtirat Afrikane nėn diellin pėrvėlues, me buxhete prej miliona dollarėsh, kanė dalė tė tėra pa rezultate dhe sidomos tė kota. Evolucionistėt, tė cilėt nuk donin tė shihnin pėrpjekjet e tyre tė iknin dėm, nė dėshpėrim, iu dorėzuan "mashtrimit".
    Tė gjitha kėto ishin njė shpenzim i kohės, njohurive, punės, parave dhe burimeve, gabimisht tė kryera nėn emrin e "shkencės". Nė mbarė botėn, qindra universitete, institucione dhe organizata shkencore, miliona shkencėtarė, instruktorė e studentė, laboratorė, teknikė, pajisje teknike dhe burime tė panumėrta janė sakrifikuar nė shėrbim tė njė thėnieje tė rremė. Rezultati i fundit ėshtė me pak fjalė asgjė dhe pėr mė tepėr zbulime tė reja vazhdojnė tė shfaqin falsitetin e hipotezės sė evolucionit. Shkencėtari evolucionist S. J. Xhons shpjegon nė njė artikull tė publikuar nė revistėn Natyra studimin e kėrkimeve fosile rreth origjinės sė njeriut:

    Paleoantropologjistėt duket se po kompensojnė mungesėn e fosileve me njė furi tė tepruar dhe kjo duhet tė jetė shkenca e vetme nė tė cilėn ėshtė akoma e mundur tė bėhesh i famshėm vetėm duke dhėnė njė opinion. Siē mund tė thoshte njė cinik, nė paleontologjinė njerėzore konsensusi varet nga ai qė bėrtet mė shumė.27

    246 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:45 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    Humbjet qė i shkaktuan shkencės ata qė mohojnė "Modelimin Perfekt nė natyrė"
    Tė mohosh faktin e krijimit, pra "modelimin" nė natyrė, aktualisht do tė thotė tė pengosh kėrkimin shkencor. Njė shkencėtar, qė ėshtė i kujdesshėm ndaj ekzistencės sė njė pėrcaktimi nė natyrė, i merr pėrsipėr studimet e tij me qėllimin e vėzhgimit tė kėtij projektimi dhe shkaqet e tij. Kurse njė evolucionist nuk do mund tė ketė kėtė qėllim pasi ai e konsideron natyrėn si njė grumbull i paqėllimshėm lėnde.
    Fizikanti dhe filozofi amerikan Uilliam Dembski ėshtė njė shkencėtar tjetėr qė pranon se ka njė "modelim" nė natyrė. Dembski citon se kėndvėshtrimi evolucionar, duke mohuar ekzistencėn e njė qėllimi nė natyrė, e lė prapa pėrparimin shkencor. Si shembull pėr kėtė ai i referohet termit "ADN e pavlefshme" tė evolucionistėve. (Sipas njė hipoteze tė shkencėtarėve evolucionistė nė kėtė pėrfshihen pjesė tė ADN-sė qė nuk pėrmbajnė ndonjė informacion gjenetik dhe si rrjedhim nuk ka ndonjė funksion tė dukshėm gjenetik). Dembski komenton:


    … Modelimi nuk ėshtė njė frenues i shkencės. Nė tė vėrtetė modelimi mund tė nxisė kėrkimet ku pėrafrimet tradicionale evolucioniste i pengojnė ato. Konsideroni termin "ADN e pavlefshme". Kuptohet se nė kėtė term ėshtė idea se, meqė bashkėsia e gjeneve tė njė organizmi ėshtė krijuar nėpėrmjet njė procesi tė gjatė, jodirekt, evolucionar, atehėrė kėto gjene janė njė bashkim pjesėsh nga e cila vetėm njė pjesė e kufizuar ėshtė e rėndėsishme pėr organizmin. Pra nga pikėpamja evolucioniste duhet tė presim njė sasi ADN-je tė padobishme. N.q.s., nga ana tjetėr, organizmat modelohen, ne duhet tė presim sa mė shumė ADN funksionante. Dhe vėrtetė, gjetjet e fundit pohojnė se ta pėrcaktosh ADN-nė si tė pavlefshme kjo thjesht mbulon mangėsinė e njohurive tona rreth funksionimit tė saj. Pėr shembull, nė njė artikull tė kohėve tė fundit tė Gazetės sė Biologjisė Teorike, Xhon Bodnar pėrshkruan se si "AND-ja jokoduese nė gjenet eukariote kodon njė gjuhė qė programon rritjen dhe zhvillimin e organizmit." Modelimi i nxit shkencėtarėt tė kėrkojnė funksionin ndėrsa evolucioni bėn tė kundėrtėn…
    Tė pranosh modelimin brenda shkencės, kjo vetėm mund tė pasurojė iniciativėn shkencore. Tė gjitha mjetet e vėrteta dhe tė provuara tė shkencės do mbeteshin tė pacėnuara. Por modelimi shton edhe njė mjet tjetėr nė shportėn e mjeteve shpjeguese tė shkencėtarit. Pėr mė tepėr, modelimi zhvillon njė bashkėsi tė tėrė pyetjesh mbi kėrkimin shkencor. Sapo tė pranojmė se diēka ėshtė modeluar, ne do duam tė dimė si ėshtė prodhuar ajo, nė ē'shtrirje ky projekt ėshtė mė optimal dhe kush ėshtė qėllimi i tij..28




    Pėrbėrja komplekse e ADN-sė, ku secila veēori e saj ka njė qėllim specifik, tregon se ADN-ja ėshtė krijuar.
    Padyshim, pranimi i faktit se gjallesat janė krijuar nga Zoti hap horizonte tė reja tė shkencės si dhe ndihmon tė kuptosh mė mirė natyrėn.




    Vetitė komportamentale tė bletėve janė aq komplekse saqė shkencėtarėt i kanė zbuluar arsyet e kėsaj sjelljeje vetėm kohėt e fundit.
    Megjithatė, shkencėtarėt materialistė duke mohuar fuqinė krijuese tė Zotit thonė se tė gjitha format e jetės nė natyrė erdhėn si rezultat i ngjarjeve tė rastėsishme. Sipas tyre ekzistenca e "modelimeve jonormale" apo i "produkteve tė panevojshme" ėshtė mėse normale nė njė univers qė ėshtė rezultat i rastėsive. Gjatė viteve kjo pikėpamje ka shkaktuar njė interpretim jo tė duhur tė shumė tė dhėnave shkencore dhe parandaloi zbulimin e shumė fakteve tė reja. Pėr shembull, njė shkencėtar materialist duke ekzaminuar njė pupėl, qė ka gjetur nė natyrė, dhe duke parė strukturėn asimetrike tė puplės, vendos se ajo ka njė formė tė shtrembėr pasi ajo u krijua rastėsisht. Si rrjedhim ai nuk e ndjen tė nevojshme tė studiojė natyrėn asimetrike tė puplės. Pėr njė shkencėtar qė beson se Zoti krijoi ēdo formė jete pėr njė shkak tė caktuar dhe me njė modelim perfekt, vetia e asimetrisė tė puplave tė zogjve ėshtė njė trajtim i rėndėsishėm qė ia vlen tė ekzaminohet. Njė shkencėtar qė fillon punėn e tij me kėto prirje do zbulojė se forma asimetrike e puplave tė zogjve ėshtė e nevojshme pėr fluturimin dhe se zogjtė me pupla simetrike nuk janė nė gjendje tė fluturojnė.
    Shembuj tė tillė janė tė zakonshėm nė botėn e shkencės. Shkencėtarėt qė studiuan bletėt patėn njė eksperiencė tė ngjashme. Disa shkencėtarė, pasi llogaritėn kėndet e hojeve tė koshereve, panė se kėndet e dy dhomėzave ngjitur ndryshonin nga kėndi optimal me 0.020. (Matjet treguan se kėndet e formuara nga bletėt janė 109.28 dhe 70.32 gradė. Nga llogaritje shumė tė ndėrlikuara, u pėrcaktua nga matematicieni Kėnig se kėndet optimalė pėr kėtė qėllim duhet tė ishin 109.26 dhe 70.34 gradė.) Shkencėtarėt qė punuan mbi kėtė temė arritėn nė pėrfundimin se bletėt gabonin me kėtė fraksion tė minutit. Matematicieni skocez Kolin Meklorin (1698-1746), i pakėnaqur nga ky shpjegim, vendosi tė kryente vetė njė vėzhgim tė ri dhe tė detajuar mbi ēėshtjen. Ai tregoi se, si pasojė e njė gabimi tė lehtė shtypi tė tabelave logaritmike, rezultati i pėrftuar mė parė ndryshonte me saktėsisht dy minuta tė kėndit.29 Kėshtu u zbulua se bletėt e kishin llogaritur kėndin optimal saktėsisht, dhe jo shkencėtarėt!
    Njė person qė njeh faktin se Zoti i krijoi tė gjitha gjallesat nė njė formė perfekte nuk supozon kurrė se ka njė jonormalitet nė modelimin e njė objekti nė natyrė. Ai di se ēdo detaj ėshtė krijuar nga Zoti pėr njė arsye tė caktuar.
    Njė keqkuptim tjetėr, pasojė e shkencėtarėve qė nuk besojnė nė krijimin e Zotit, ka tė bėjė pėrsėri me bletėt. Numri i 12 tetorit 1996 tė revistės Shkencėtari i Ri pėrmban njė fragment nga Ben Kristėll ku ai aprovon se bletėt i rrahin flatrat e tyre mė tepėr se ē'duhet dhe kėshtu fluturimi i tyre ėshtė jorendimentar. Sipas kėtij artikulli bletėt i rrahin flatrat herė shpejt e herė mė ngadalė por duke fluturuar me tė njėjtėn shpejtėsi, dhe kėshtu ato harxhojnė energji kur i rrahin mė shpejt. Sipas autorit, ky ishte njė gabim nė modelim.
    Njė skuadėr e Universitetit tė shtetit tė Arizonės e udhėhequr nga Xhon Herrison, ka botuar tek Shkenca (1996, vėll. 274, f. 88) gjetjet kėrkimore qė sugjerojnė se ka arsye tė vlefshme nė ndryshimin e frekuencave tė rrahjes sė flatrave tė bletėve. U matėn temperatura e trupit tė bletės, shpejtėsia e rrahjes sė flatrave dhe shpejtėsia e ndryshimit tė metabolizmit tė saj duke ndryshuar temperaturėn e ambjentit. Me rritjen e temperaturės nga 20°C nė 40°C, frekuenca e rrahjes zvogėlohej. Kėrkimet zbuluan se bletėt i rrahin flatrat e tyre mė ngadalė nė mot tė ngrohtė ndėrsa mė shpejt nė mot tė ftohtė. Por, nuk kishte ndryshim nė shpejtėsinė e tyre tė fluturimit. Ato e mbanin ngrohtė trupin e tyre duke pėrdor energjinė e ēliruar nga rrahja mė frekuente e flatrave. Si pėrfundim u zbulua se flatrat e bletėve kishin njė funksion tė dyfishtė: fluturimin dhe gjenerimin e nxehtėsisė.
    Njė shtrembėrim tjetėr i parashtruar nga shkencėtarėt evolucionistė, qė nuk besojnė se Zoti krijoi gjallesat pėrsosmėrisht nė formėn e tyre, ėshtė falsiteti i "organeve rudimentare". Evolucionistėt, sipas tė cilėve tė gjitha gjallesat evoluan rastėsisht nga njė paraardhės, besojnė se ekziston njė numėr "organesh jo-funksionale" nė trupin e njeriut, tė trashėguar nga paraardhėsit, tė cilėt janė bėrė rudimentare me kalimin e kohės meqė nuk pėrdoreshin mė. Shkencėtarėt qė nuk besojnė nė aftėsinė krijuese tė Zotit, i shkaktuan njė hutim tė dėmshėm studimit tė kėtyre organeve, qė ata i konsideruan si mosfunksionalė. Me pėrparimin e shkencės u kuptua se kėto organe, nė fakt janė vitale pėr trupin e njeriut. Pakėsimi gradual i listės sė gjatė tė organeve rudimentare tė evolucionistėve ishte treguesi mė i mirė se sa e metė ishte kjo premisė, e cila pengoi pėrparimin e shkencės. Vetė njė evolucionist, S. R. Skading, e diskutoi kėtė fakt nė artikullin e tij tė titulluar "Mund tė jenė organet rudimentare provė e evolucionit?", i botuar nė revistėn Teoria Evolucionare:

    Meqė ėshtė e pamundur tė identifikosh qartėsisht struktura tė padobishme dhe meqė struktura e argumentit nė fjalė nuk ėshtė e vlefshme shkencėrisht, unė arrij nė pėrfundimin se "organet rudimentare" nuk paraqesin provė specifike pėr teorinė e evolucionit.30
    Lista e organeve rudimentare e kompiluar nga anatomisti gjerman R. Viders'haim nė vitin 1895 pėrbėhej nga afėrsisht 100 organe, pėrfshirė apandesitin dhe kėrbishtin. Me zhvillimin e shkencės numri i organeve nė kėtė listė u zvogėlua gradualisht dhe u zbulua se kėto organe nė fakt kishin funksione shumė tė rėndėsishme nė trupin e njeriut. Pėr shembull, u zbulua se apandesiti, qė supozohej tė ishte "organ rudimentar", nė tė vėrtetė ishte njė organ limfoid qė parandalonte infeksionet nė trup. Gjithashtu u zbulua se bajamet nė fyt, tė pėrfshira edhe kėto nė listė, kishin njė rol mbrojtės tė fytit kundėr infeksioneve, sidomos deri nė adoleshencė. U gjet se kėrbishti, i ndodhur nė fund tė kollonės vertebrale, mban kockat rreth komblikut dhe ėshtė pika mbajtėse e disa muskujve tė vegjėl. Nė vitet nė vijim u kuptua se timusi nxit sistemin imunitar nė trupin e njeriut duke aktivizuar qelizat T, gjendra e epifizės ėshtė e nevojshme pėr sekretimin e disa hormoneve tė rėndėsishme dhe u zbuluan dhe funksionet e shumė organeve tė tjera tė supozuara jo-funksionante. Pala gjysėm-hėnore e syrit, qė konsiderohej si rudimentare nga Darvini, nė fakt shėrben pėr pastrimin dhe lubrifikimin e vetullave.
    Tė gjitha kėto shembuj ēojnė tek njė fakt: qė kėrkimi shkencor tė jetė efektiv dhe i shpejtė, duhet qė ai tė bazohet mbi njė kusht paraprak. Zoti krijoi ēdogjė pėr njė arsye tė caktuar me njė modelim tė pametė dhe tė paimitueshėm. Prandaj, qėllimi i vėzhgimit tė natyrės nga njė shkencėtar duhet tė jetė zbulimi i detajeve nė kėtė pėrsosmėri tek tė gjitha gjėrat dhe eksplorimi i arsyeve tė fshehura nė ēdo fenomen me tė cilin ndeshet.

    247 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:45 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    Efekti negativ mbi shkencėtarėt evolucionistė dhe ateistė i njohjes sė faktit se pėrpjekjet e tyre ishin tė kota
    Nė fakt, kryerja e kėrkimeve dhe studimeve tė zgjeruara tė hipotezave falso dhe jorezultative, ėshtė gjithashtu njė humbje emocionale pėr shkencėtarėt evolucionistė. Kur ata arritėn nė pėrfundimin se shumica e kėrkimeve tek tė cilat ata pėrkushtuan jetėt e tyre ishin tė kota dhe tė padobishme, u dėshpėruan shumė..




    Tė kryesh kėrkime shkencore nevojitet disiplinė e madhe dhe vetėsakrifikim. Tė bėjnė eksperimente dhe vėzhgime nė laborator pėr njė premisė qė e dinė se nuk do t'i ēojė gjėkundi dhe tė zbulosh se ėshtė e vėrtetė krejt e kundėrta e hipotezės qė duan tė provojnė, ėshtė padyshim mėrzi e madhe pėr shkencėtarė tė tillė.
    Nė librin e tij, Kutia e Zezė e Darvinit, ku shpjegohet mosvlershmėria shkencore e Darvinizmit, biokimisti i njohur amerikan Majkėll Behe pėrshkruan psikologjinė e shkencėtarėve evolucionistė pėrballė realitetit tė dukshėm tė "modelimit" nė qelizat e gjalla:
    Nė katėr dekadat e fundit biokimia moderne ka zbuluar sekretet e qelizės. Pėrparimi u arrit me vėshtirėsi. U deshėn dhjetra mijėra njerėz qė t'i pėrkushtonin pjesėn mė tė mirė tė jetės sė tyre punės sė vazhdueshme nė laborator… Rezultati i kėtyre pėrpjekjeve tė pėrbashkėta pėr tė hetuar mbi qelizėn - tė vėzhgosh jetėn nė nivel molekular - ėshtė njė thėrritje e qartė e me zė tė lartė e "modelimit!" Ky rezultat ėshtė aq i pastėr dhe i kuptimtė saqė mund tė renditet ndėr ngjarjet mė tė mėdha tė historisė sė shkencės. Ky triumf i shkencės duhet tė provokojė britmėn "Eureka!" nga dhjetė mijė zėra.


    Por kjo nuk ndodhi, madje as duartrokitje nuk u dėgjuan. Pėrkundrazi, njė heshtje e ēuditshme, e ndrojtur, rrethon tė gjithė kompleksitetin e qelizės. Kur hapet kjo temė nė publik, kėmbėt fillojnė disi tė dridhen dhe frymėmarrja shtohet. Veēmas, njerėzit janė mė tė qetė; shumė prej tyre e pranojnė ēfarė ėshtė evidente por pastaj ulin shikimin, tundin kokėn dhe e anashkalojnė. Pse komuniteti shkencor nuk e pėrqafon me zell zbulimin e tij shokues? Pse vėzhgimi i modelimit mbahet me doreza intelektuale? Dilema ėshtė se ndėrsa njėra anė e ēėshtjes emėrtohet modelim inteligjent, ana tjetėr duhet tė emėrtohet Zot.31
    Disa evolucionistė nė komunitetin shkencor e kanė pranuar se vuajnė prej kėtij dėshpėrimi. Pėr shembull, paleontologu evolucionist, Dr. Kolin Petėrson, paleontologu kryesor i Muzeut Britanik tė Historisė Natyrore dhe autor i librit Evolucioni, bėri komentet e mėposhtme tė famshme me rastin e hapjes sė Muzeut tė Historisė Natyrore tė Nju Jorkut:


    Pyetja ėshtė: A mund tė mė thuash ndonjė gjė qė di rreth evolucionit, ndonjė gjė qė tė jetė e vėrtetė? E kam bėrė kėtė pyetje para stafit tė gjeologjisė tė Muzeut Mineral tė Historisė Natyrore dhe gjithēka mora si pėrgjigje ishte heshtje… Pastaj u pėrmenda dhe kuptova se gjatė gjithė jetės time jam mashtruar duke e marrė evolucionizmin si njė tė vėrtetė tė mirėqenė. 32
    Nė tė njėjtin fjalim, Petėrson gjithashtu citoi:


    Njė nga arsyet qė kam filluar tė kem kėtė qėndrim anti-evolucionar, ose mė mirė ta quajmė njė qėndrim jo-evolucionar, ishte kur vitin e kaluar kuptova papritmas se kisha mbi njėzet vjet qė mendoja se punoja pėr evolucionin, nė njėfarė mėnyre. U zgjova njė mėngjes, diēka kish ndodhur natėn dhe mė shokoi fakti se kisha punuar mbi njėzet vjet dhe nuk kishte asgjė pėr tė cilėn tė kisha dijeni. Ėshtė tronditje e vėrtetė tė mėsosh qė dikush mund tė jetė pėr njė kohė kaq tė gjatė i ēorientuar. 33
    Evolucionisti, Dr. N. Heribert Nilson, Drejtor i Institutit Botanik i Universitetit Lund, Suedi, pranoi se kish harxhuar mbi 40 vjet pėr asgjė, duke shtuar: "Pėrpjekjet e mia 40 vjeēare pėr tė treguar evolucionin nėpėrmjet njė eksperimenti dėshtuan plotėsisht."34




    Shumė prej pėrpjekjeve tė gjera tė shkencėtarėve evolucionistė kanė qenė tė pavlera. Ky pėrfundim padyshim ka bėrė qė shumė shkencėtarė tė humbin entuziasmin e tyre pėr kėrkime.
    Kėta shembuj individualė tregojnė si ka vuajtur shkenca duke ndjekur njė teori false. Pėr dekada njohuritė, koha, energjia, puna, laboratorėt, asistentėt dhe burimet financiare tė mijėra shkencėtarėve kanė humbur nė njė pėrpjekje tė shtirur pėr tė mbėshtetur mitin e evolucionit.
    Ē'ėshtė mė interesante, jo vetėm evolucionistėt e ditėve tona por edhe vetė Ēarls Darvin, themeluesi i teorisė, shpesh shqetėsohej se mos "shpenzonte kot kohėn e tij" dhe se "nė fund do zhgėnjehej". Darvini fliste shpesh pėr shqetėsimet e tij mbi kėtė pikė nė letrat qė i dėrgonte miqve tė tij ose nė artikujt e tij. Nė njė prej tyre ai pohoi se nuk ka prova nė natyrė qė tė mbėshtesin teorinė ė tij:


    E gjithė natyra ėshtė kapriēoze dhe nuk do bėjė atė qė do doja unė.35
    Mungesa e vetėbesimit tė Darvinit manifestohet edhe nė fjalėt e tij tė mėposhtme:


    Sidoqoftė, dyshoj nėse puna ime (shkrimi i Origjina e specieve) ia vlente harxhimin e gjithė asaj kohe.36



    Qarte nese nje teori false mbrohet vetem per arsye ideologjike,ajo shkakton edhe mjerim dhe deshperim mes propozuesve te saj.Te tilla jane pasojat e paevitueshme te vendosjes te shkences drejt rrjedhjes se gabuar

    248 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:51 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    Humbjet qė i shkaktuan shkencės mashtrimet e evolucionistėve
    Meqė evolucionistėt nuk ishin nė gjendje tė gjenin prova pėr tė mbėshtetur teorinė e tyre, ata herė pas here mashtronin njerėzimin duke shtrembėruar gjetjet e tyre shkencore. Nga mashtrimet mė tė famshme ka qenė skandali i "Njeriut tė Piltdaun-it". Nė pamundėsi tė zbulimit tė fosileve tė krijesave tė supozuara gjysėm-majmun/gjysėm-njeri, qė sipas tyre ekzistonin, evolucionistėt vendosėn mė nė fund tė prodhojnė njė vetė. Duke montuar nofullėn e njė orangutani me njė kafkė njeriu dhe duke i dhėnė atij njė pamje tė datuar duke e trajtuar me lloje kimikatesh, pėr vite mė rradhė ata e prezantuan kėtė kafkė nė muzeumin mė tė famshėm tė botės, si "paraardhėsi i njeriut". F. Klark Hauell, vetė evolucionist, pėrshkruan kėshtu pengesat qė i solli shkencės ky mashtrim:

    U zbulua nė vitin 1953 se Piltdaun nuk ishte asgjė mė shumė se njė nofull majmuni e ngjitur pas njė kafke njeriu. Ishte njė mashtrim i qėllimtė. Ata nuk e dalluan as nofullėn qė ishte e njė majmuni e as kafkėn tė ishte njerėzore. Pėr mė tepėr ata e deklaruan ēdo pjesė tė tij si njė ndėrmjetės mes majmunit dhe njeriut. E datuan si tė ishte 500.000 vjeēar, i dhanė njė emėr (Eoantropus Dausan ose 'Njeriu i agimit') dhe shkruan rreth 500 libra mbi tė. 'Zbulimi' i gėnjeu paleontologėt pėr 45 vjet.37




    Kafka e rremė e pėrdorur nė mashtrimin e njeriut tė Piltdaunit.
    Fjalėt e kėtij shkencėtari janė vėrtetė mbresėlėnėse. Njė pjesė e "tė ashtuquajturės provė", "gėnjeu" komunitetin shkencor pėr 40 vjet. Fakti se 500 libra u shkruan pėr njė kafkė tė rremė ėshtė njė tregues i shkėlqyer i pėrpjekjeve tė bėra pėr kapriēio.
    Fajtori i njė mashtrimi tjetėr, Ernest Hekel, jo vetėm qė rrėfeu falsifikimet e tij, por gjithashtu pėrmendi dhe shtrembėrimet e kryera nga kolegėt e tij me qėllim pėr tė fajėsuar ideologjitė e tyre tė ndryshme:
    Pas kėtij rrėfimi kompromentues pėr "falsifikim", detyrohem ta konsideroja veten tė dėnuar dhe tė shkatėrruar nėse nuk do ngushėllohesha tė shikoja pranė meje nė bankėn e tė akuzuarve qindra kolegė fajtorė, ndėrmjet tė cilėve dhe vėzhguesit mė besnikė dhe biologėt mė tė vlerėsuar. Pjesa mė e madhe e tė gjitha diagramave nėpėr librat mė tė mirė tė biologjisė, shkrimet dhe gazetat do tė akuzoheshin me tė njėjtėn shkallė akuze pėr "falsifikim", pasi tė gjitha ato janė tė pasakta dhe pak a shumė janė meremetuar, skematizuar dhe ndėrtuar.38
    Pėrpjekjet pėr tė pėrputhur vėzhgimet, eksperimentet dhe kėrkimet me evolucionin, mbulimin e tė vėrtetave apo paraqitjen e shtrembėr e tyre kanė qenė njė pengesė serioze pėr pėrparimin e shkencės. Shkrimtari evolucionist, U. R. Tomson e pranoi kėtė fakt me kėto fjalė, edhe pse jo drejtpėrsėdrejti:

    Kjo situatė, ku shkencėtarėt garojnė nė mbrojtje tė njė doktrine tė cilėn ata nuk janė nė gjendje ta pėrcaktojnė shkencėrisht, e mė pak akoma ta vėrtetojnė rigorozisht, duke u pėrpjekur tė ruajnė vlerat e saj para publikut me anė tė shtypjes sė kriticizmit dhe eliminimit tė vėshtirėsive, ėshtė jonormale dhe e padėshirueshme pėr shkencėn.39
    Ē'ėshtė mė interesante, tė gjitha studimet dhe eksperimentet e kryera prej evolucionistėve me qėllim vėrtetimin e evolucionit, pėrfundimisht japin prova qė mbėshtesin faktin e krijimit.

    249 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:51 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    Arritjet Shkencore Gjithmonė Vėrtetojnė Faktin e Krijimin Edhe Pse Evolucionistėt Nuk e Pranojnė
    Siē e pėrmendėm dhe nė fillim tė kėtij kapitulli, kur shkenca udhėhiqet nga ideologji tė gabuara, shpenzohen mė kot kohė, para dhe punė. Qė nga shekulli i 18-tė, shkenca ka qenė nėn influencėn e materialistėve dhe pothuajse tė gjitha kėrkimet synonin gjetjen e provave shkencore pėr filozofinė materialiste. Kėshtu, provat shkencore kundėr kėsaj filozofie fshiheshin ose paraqiteshin nė njė mėnyrė tė devijuar.
    Pėr mė tepėr, ēdo studim apo eksperiment i kryer nga evolucionistėt pėr tė vėrtetuar evolucionin, nxirrte prova tė mėtejshme nė mbėshtetje tė krijimit. Shkenca ėshtė relativisht e thjeshtė dhe pa probleme pėr ata qė besojnė nė ekzistencėn e Zotit. Tė hetosh mbi njė fenomen qė e di se ekziston dhe tė kėrkosh prova pėr kėtė, nuk duhet tė jetė shqetėsuese pėr shkencėtarėt. Pėrkundrazi, tė kėrkosh prova jo-ekzistente ėshtė "e lodhshme" dhe "e mėrzitshme", siē e pohojnė ata vetė.




    Sado qė evolucionistėt pėrpiqen tė provojnė tė kundėrtėn, ēdo zbulim shkencor tregon ekzistencėn e Zotit dhe tė detajeve tė krijimit tė Tij. Format komplekse, qė u shfaqėn papritur nė epokėn Kambriane, janė provė e kėtij krijimi.
    Njė nga shembujt mė tė bujshėm pėr kėtė, janė gjetjet paleontologjike tė Erės Kambriane. Ky ėshtė emri i dhėnė kėsaj periudhe qė ėshtė vlerėsuar tė ketė filluar 550 milionė vjet mė parė dhe nė tė cilėn janė vėzhguar shenjat e para tė jetės. Tė gjitha format e jetės qė ekzistonin nė kėtė periudhė ishin gjallesa plotėsisht tė zhvilluara qė zotėronin sisteme mjaft komplekse. Pėr shembull, njė krijesė e veēantė e quajtur trilobit, zotėronte njė strukturė tė komplikuar syri tė pėrbėrė. E formuar nga 100 lente, kjo strukturė syri ėshtė e njėjtė me atė tė disa insetkeve tė sotėm si pilivesa. Ē'ėshtė "shqetėsuese" pėr evolucionistėt, ėshtė fakti se kėto krijesa, me struktura kaq komplekse, shfaqen pėrnjėherėsh nė kėtė kohė dhe pa ndonjė paraardhės. Kėto fakte shkencore tregojnė qartė Krijimin.
    Zoologu i njohur britanik Riēard Dokins, tregon kėshtu se si zbulimet shkencore janė vazhdimisht nė mbrojtje tė faktit tė krijimit:

    Pėr shembull, shtresat Kambriane tė shkėmbinjve, rreth 600 milion vjet mė parė, janė shtresat mė tė vjetrat nė tė cilat ne gjejmė pjesėn mė tė madhe tė grupeve tė jovertebrorėve. Dhe shumicėn prej tyre, herėn e parė qė shfaqen, e gjejmė nė njė gjendje tė avancuar evolucioni. Ėshtė sikur ato tė kishin mbirė aty, pa ndonjė histori evolucionare. Ėshtė e panevojshme tė thuhet por kjo shfaqje e papritur i ka kėnaqur pa masė ata qė besojnė nė Krijimin.40







    Fosili Kambrian i trilobitit dhe veēoritė e ndėrlikuara tė syrit tė tij tė pėrbėrė janė shenja tė krijimit.
    Kjo gjendje "mosrezultatshmėrie" nė fushėn e paleontologjisė, ėshtė njė nga pengesat mė tė rėnda qė has teoria e evolucionit. Siē e kemi pohuar vazhdimisht, shkencėtarėt evolucionistė janė pėrpjekur pėr dekada tė tėra nė kėrkim tė formave tė ndėrmjetme (njė kafshė e supozuar ndėrmjet dy llojeve tė ndryshme), pėr tė provuar evolucionin. Por ata nuk kanė pasur kurrė njė rezultat konkret, pasi krijesa tė tilla nuk kanė ekzistuar ndonjėherė mbi Tokė. Paleontologu evolucionist Mark Xarneski komenton kėshtu dėshtimin e evolucionistėve nė gjetjen e fosileve tė formave tė ndėrmjetme:

    Njė nga problemet kryesore nė vėrtetimin e teorisė kanė qenė mbetjet fosile; gjurmė speciesh tė zhdukura tė ruajtura nė formacionet gjeologjike tė Tokės. Kėto ruajtje nuk kanė zbuluar kurrė gjurmė tė varianteve tė ndėrmjetme hipotetike tė Darvinit - nė fakt speciet shfaqen dhe zhduken papritur dhe kjo anomali ka ndezur argumentin e besimtarėve se ēdo specie ėshtė krijuar nga Zoti. 41




    Struktura e syrit tė trilobitit ėshtė po aq komplekse sa ajo e pilivesės sė ditėve tona..
    Tė lexosh ndėrmjet thėnieve tė disa evolucionistėve shihet se ēdo ecejake nė kėrkim tė justifikimit shkencor pėr evolucionin ka pėrfunduar pa sukses dhe jo nė ndonjė rezultat tė caktuar. Pėrkundrazi, ēdo studim i prirė nga shkencėtarė evolucionistė pėr tė konfirmuar nocionin qė ēdogjė u krijua rastėsisht, ēon drejt njė tė vėrtete tė qartė: e vėrteta se tė gjitha gjallesat janė krijuar pa tė meta nga Zoti, Zotėruesi i qiejve dhe i tokės.

    250 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:52 pm

    shaban


    operator/e
    operator/e
    Pėrfundime
    Mjedisi qė na rrethon dhe universi nė tė cilin jetojmė na japin shenja tė shumta tė faktit tė krijimit. Sistemi mahnitės i njė mushkonje, arti madhėshtor nė pendėt e palloit, njė organ funksional i pėrkryer dhe komleks si syri dhe miliona forma tė tjera jete janė shenja tė ekzistencės sė Zotit dhe dijes e urtėsisė sė Tij supreme pėr njerėsit qė besojnė. Njė shkencėtar qė pranon krijimin si fakt e shikon natyrėn nga ky kėndvėshtrim dhe pėrfiton mjaft kėnaqėsi nė ēdo vėzhgim qė bėn apo eksperiment, duke u frymėzuar kėshtu pėr studime tė mėtejshme.
    Nga ana tjetėr, tė besosh nė njė mit si evolucioni dhe tė mbėshtetėsh atė pavarėsisht nga gjetjet shkencore, ēon nė njė gjendje emocionale tė dėshpėruar. Harmonia e universit dhe modelimi i gjallesave bėhet burim i madh shqetėsimesh pėr ta. Fjalėt e mėposhtme tė Darvinit na ofrojnė njė vėshtrim tė shpejtė brenda ndjenjave tė shumė evolucionistėve:

    Mė kujtohet mirė koha kur mendimi i strukturės sė syrit mė drithėronte, por e mposhta atė fazė ankimesh…megjithatė tani hollėsi tė vogla tė kėsaj strukture shpesh mė bėjnė tė ndjehem jo rehat. Pamja e njė pende tė bishtit tė palloit, sa herė qė e fiksoj, mė sėmur! 42
    Pendėt e palloit, si dhe shenja tė tjera tė panumėrta tė krijimit nė natyrė, vazhdojnė t'i mundin evolucionistėt. Duke bėrė njė sy qorr para kėtyre mrekullive tė qarta, ata bien nė kundėrshtim para kėtyre tė vėrtetave, tė shoqėruar me njė gjendje mohimi mendor. Njė rast i mirė nė kėtė pikė ėshtė evolucionisti Riēard Dokins qė shkon aq larg sa u thėrret tė krishterėve tė mos e pranojnė se kanė qenė dėshmitarė tė njė mrekullie edhe sikur tė shikonin statujėn e Virgjėreshės Maria duke i pėrshėndetur me dorė. Sipas Dokins, "Ndoshta tė gjitha atomet e krahut tė statujės ndodhėn tė lėviznin bashkė nė tė njėjtin drejtim - njė ngjarje me probabilitet tė ulėt pėr tė qenė i sigurt, por e mundshme." 43
    Qė shkenca tė bėjė pėrpara, kėta personazhe tė shekullit tė 19-tė duhet tė lihen mėnjanė dhe vendin e tyre ta marrin shkencėtarė me mendime tė lira, tė gatshėm pėr tė pranuar faktet qė ata kuptojnė.




    Arsyeja pse puplat e palloit e kanė "bezdisur" Darvinin ishte se ato qartėsisht tregojnė ekzistencėn e njė Krijuesi superior.




    Sponsored content


    Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 10 e 13]

    Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3 ... 9, 10, 11, 12, 13  Next

    Drejtat e ktij Forumit:
    Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi