Regjistrohu qe te shikosh Gjithcka Smile

FORUMI PEQINILIVE.NET JU URON QENDRIM TE KENDSHEM NE VAZHDIM


You are not connected. Please login or register

 » Shkenca » Shkenca » Kur'ani Fisnik

Kur'ani Fisnik

Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3 ... 10, 11, 12, 13  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 11 e 13]

251 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:55 pm

shaban


operator/e
operator/e
FEJA DHE SHKENCA JANE GJITHMONE NE PERPUTHJE

Materialistėt, pėr tė mbuluar dėshtimet e tyre shkencore, shpesh fshihen pas metodave tė ndryshme propagandistike. Mė e pėrhapura prej tyre ėshtė ideja e "konfliktit mes shkencės dhe fesė", e shumėpėrfolur nė botimet materialiste. Kėto burime pėrfshijnė ngjarje artificiale, duke sugjeruar se pėrgjatė historisė feja ka qenė gjithmonė kundėr shkencės dhe se shkenca mund tė pėrparojė vetėm nėse feja lihet jashtė.
Megjithatė, njė vėshtrim i shpejtė i historisė sė shkencės do tė ishte i mjaftueshėm pėr tė nxjerrė nė pah falsitetin e kėsaj thėnieje.
Kur shikojmė historinė e Islamit, shohim se shkenca u paraqit nė Lindjen e Mesme nė tė njėjtėn kohė me Kur'anin. Arabėt paraislamikė besonin nė tė gjitha llojet e supersticioneve dhe nuk bėnin asnjė vėzhgim nė univers apo natyrė. Me ardhjen e Islamit ky komunitet u civilizua dhe duke filluar tė ngrejė lart rėndėsinė e dijes si dhe duke ndjekur urdhėrat e Kur'anit, filloi tė ekzaminojė botėn rreth tij. Jo vetėm Arabia por edhe shumė vende tė tjera si Irani, Turqia apo Afrika e Veriut u ndriēuan pasi pėrqafuan Islamin. Vėnia nė pėrdorim e arsyes dhe vėzhgimit e urdhėruar nė Kur'an, solli njė rritje tė theksuar civilizimi nė shekujt e 9-tė dhe 10-tė. Shumė shkencėtarė Muslimanė tė asaj kohe bėnė njė numėr tė madh zbulimesh nė mjaft fusha si astronomi, matematikė, gjeometri dhe mjekėsi.
Rėndėsia e dijes nė Islam ėshtė mjaft e dukshme nė hadithe tė Profetit tonė, tė Dėrguarit tė Zotit, paqja qoftė mbi tė. Ka shumė prej kėtyre haditheve qė nxisin Muslimanėt tė fitojnė dije dhe ta pėrhapin atė. Disa prej tyre janė:

Ai qė ecėn drejt kėrkimit tė dijes, Zoti e bėn tė ecė drejt Kopshteve (Parajsės) … Tė diturit janė trashėgimtarė tė Profetėve, pasi profetėt nuk lanė pas si trashėgim tė mirat materiale por dijen. Prandaj kushdo qė merr pjesė prej saj do marrė mirėsi tė bollshme.44
Njė besimtar nuk ngopet kurrė sė fituari dituri; ai e kėrkon atė deri nė vdekjen dhe hyrjen e tij nė Parajsė.45
Tregohet se Profeti (s.a.u.s.) thoshte pas faljes sė sabahut, "O Zot, tė lutem Ty pėr dije tė vlefshme, vepra tė lejuara dhe furnizime tė mira." 46
Njė rol tė rėndėsishėm nė transferimin e diturive shkencore nė Europė si dhe nė nxjerrjen e shkencėtarėve muslimanė ka luajtur Andaluzia, qė ishte pika e zbulimeve revolucionare dhe pėrparimit shkencor sidomos nė fushėn e mjeksisė. Mjekėt Muslimanė nuk u specializuan nė njė drejtim tė caktuar, por zhvilluan studime nė shumė fusha si farmakologji, kirurgji, oftalmologji (shkenca qė merret me sėmundjet e syrit), gjinekologji, fiziologji, bakteorologji dhe higjenė. Njė nga mjekėt mė tė njohur andaluzė ka qenė Ibn Xhulxhul (?-992), i cili kreu studime intensive mbi bimėt mjeksore dhe prodhoi vepra mbi historinė e mjeksisė dhe bimėve mjeksore. Njė mjek tjetėr i njohur i asaj kohe ka qenė Ebu Xha'far Ibn el-Xhezer (?-1009) nga Tunizia i cili zotėronte shkencėn e terapisė sė barnave pėr trajtimin e simptomave dhe sėmundjeve specifike dhe ėshtė autor i mbi 30 librave. Abd el-Latif el-Bagdadi (1162-1231) njihet pėr studimet e tij nė anatomi. Ai rregulloi gabimet e bėra nė tė shkuarėn mbi studimet anatomike tė shumė kockave tė trupit si ato tė nofullės dhe kraharorit. Libri i Bagdadit, El-Ifade ue'l Itibar, u ribotua nė vitin 1788 dhe u pėrkthye nė latinisht, gjermanisht dhe frengjisht. Libri tjetėr i tij, Mekeletun fi'l Hauas, fliste pėr pesė shqisat.



Zotit ia kanė frikėn nga robėrit e Tij vetėm dijetarėt; Zoti ėshtė mbi gjithēka, ėshtė mėkatfalės. (Sure Fatir: 28)



Allahu vėrtetoi se nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, e dėshmuan edhe engjėjt e dijtarėt se Ai ėshtė zbatues i drejtėsisė. Nuk ka Zot tjetėr perveē Tij, Fuqiplotit, tė Urtit. (Sure Al' Imran: 18)
Anatomistėt muslimanė pėrcaktuan saktėsisht numrin e kockave nė kafkėn e njeriut dhe zbuluan ekzistencėn e tre kockėzave nė vesh. Njė nga shkencėtarėt muslimanė kryesorė qė ka punuar pėr anatominė ishte Ibn Sina (980-1037), i njohur nė perėndim si Aviēena. I edukuar nė letėrsi, matematikė, gjeometri, fizikė, shkenca natyrore, filozofi dhe logjikė, nė rininė e tij Ibn Sinai njihej jo vetėm nė Lindje por edhe nė Perėndim. Vepra e tij mė e njohur, El Kanun fi el-Tibb, i njohur si 'Traktati' nė Perėndim, u shkrua nė arabisht dhe pas pėrkthimit tė tij nė latinisht nė shekullin e 12-tė, u bė teksti kryesor i shkollave tė Europės deri nė shekullin e 17-tė. Traktati trajton sėmundjet dhe medikamentet nė njė mėnyrė sistematike. Pėrveē kėtij ai shkroi mė shumė se 100 libra mbi filozofinė dhe shkencat natyrore. Njė pjesė e mirė e diturive mjeksore tė pėrfshira nė Traktat ende pranohet sot.
Zakarija Kazuini gjeti shumė gabime nė studimet e zemrės dhe trurit qė kanė qenė shtruar botėrisht nga koha e Aristotelit. Faktet qė ai nxorri rreth zemrės dhe trurit janė shumė tė ngjashme me ato qė ne dimė sot.
Veprat e Zakarija Kazuini mbi anatominė, Hamdullah el-Mustaufi el-Kazuini (1281-1350) dhe Ibn el-Nefis, hodhėn themelet e mjeksisė moderne. Kėta shkencėtarė treguan, nė shekujt e hershėm tė 13-tė dhe 14-tė, lidhjet midis zemrės dhe mushkėrive, se arteriet mbartin gjakun e oksigjenuar dhe venat mbartin gjakun e papastėr, se pasurimi i gjakut me oksigjen ndodh nė mushkėri dhe ky gjak i oksigjenuar qė kthehet nė zemėr i kalohet trurit dhe organeve tė tjera tė trupit nėpėrmjet aortės.
Vėllimi i parė i veprės prej tre vėllimeve tė Ali Bin Isa (?-1038) mbi sėmundjet oftalmologjike, e quajtur Tezkiratu'l Kahalin fi'l Ajn dhe Emreziha, i kushtohet totalisht anatomisė sė syrit dhe pėrfshin informacion mjaft tė detajuar. Vepra u pėrkthye nė latinisht dhe gjermanisht.




El-Biruni ishte njė shkencėtar musliman i shekullit tė 11-tė. Ai e dinte se Toka rrotullohet rreth boshtit tė saj 600 vjet mė parė se Galilei dhe pėrcaktoi perimetrin e Tokės 700 vjet pėrpara Njutonit.

252 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:57 pm

shaban


operator/e
operator/e
Muhammed ibn Zakarija er Razi (Raziu) (865-925, Burhan el-Din Nefis (?-1438), Ismail Xhurxhani (?-1136), Kutb el-Din el-Shirazi (1236-1310), Mensur ibn Muhammed, Ebu el-Kesim el-Zahraui (Albukazi) janė disa nga shkencėtarėt muslimanė tė njohur pėr studimet e tyre nė astronomi, matematikė, mjekėsi dhe anatomi.




Ali Kushēu, njė shkencėtar i shekullit tė 15-tė, ishte i pari qė bėri njė hartė tė Hėnės dhe njė rajon i saj mori emrin e tij.
Ka gjithashtu dhe shumė shkencėtarė tė tjerė qė dhanė kontributet e tyre nė fusha tė tjera pėrveē mjeksisė dhe anatomisė. Pėr shembull, el-Biruni e dinte se Toka rrotullohej rreth boshtit tė saj rreth 600 vjet pėrpara Galileut dhe pėrcaktoi perimetrin e saj rreth 700 vjet para Njutonit. Ali Kushēu, shkencėtar i shekullit tė 15-tė, ishte i pari qė bėri njė hartė tė Hėnės dhe njė rajoni tė Hėnės iu dha emri i tij. Thebit ibn Kurrah (Tebiti), qė jetoi nė shekullin e 9-tė, shpiku llogaritjet diferenciale shekuj pėrpara Njutonit. Batani, shkencėtar i shekullit tė 10-tė, ėshtė zhvilluesi i parė i trigonometrisė. Abdul Uafa Muhammed el-Bazxheni prezantoi pėr herė tė parė nė trigonometri funksionet "sekant-kosekant". El-Huarizmi shkroi librin e parė mbi algjebrėn nė shekullin e 9-tė. El-Maghribi shpiku ekuacionin e njohur sot si trekėndėshi i Paskalit, gati 600 vjet para Paskalit. Ibn el-Kejtem (Alhazen), i cili jetoi nė shek. e 11-tė, ishte themeluesi i optikės. Roxher Beikon dhe Kepleri pėrdorėn veprat e tij dhe Galilei ndėrtoi teleskopin duke iu referuar atyre. El-Kindi (Alkindus) prezantoi fizikėn relative dhe teorinė e relativitetit rreth 1100 vjet pėrpara Ajnshtajnit. Shems el-din, qė jetoi 400 vjet pėrpara Pastėrit, ishte i pari qė zbuloi ekzistencėn e baktereve. Ali ibn el-Abas jetoi nė shek. e 10 dhe ishte i pari qė kreu ndėrhyrje kirurgjikale ndaj kancerit. Nė po kėtė shekull, Ibn el-Xhesar paraqiti arsyet dhe metodat e trajtimit tė lebrozes. Kėta shkencėtarė muslimanė, ku vetėm disa janė pėrmendur kėtu, kanė bėrė zbulime tė rėndėsishme tė cilat hodhėn themelet e shkencės moderne.
Kur shikojmė qytetėrimin perėndimor, shohim se shkenca moderne erdhi sė bashku me besimin tek Zoti. Shekulli i 17-tė, i njohur si "Epoka e Revolucionit Shkencor", ėshtė e mbushur me shkencėtarė qėllimi kryesor i tė cilėve ishte eksplorimi i universit dhe natyrės tė krijuara prej Zotit. Tė gjitha institutet shkencore tė ngritura nė vende tė ndryshme si Britania dhe Franca, kishin si synim tė tyrin "afrimin me Zotin duke zbuluar ligjet e Tij". Kjo frymė vazhdoi edhe nė shekullin e 18-tė. Disa nga shkencėtarėt e njohur pėr pėrkushtimin e tyre ndaj Zotit dhe qė i dhanė kontribute tė veēanta botės sė shkencės ishin Njutoni, Kepleri, Koperniku, Bekoni, Galilei, Paskali, Bojli, Peili dhe Kuvič. (Pėr detaje tė mėtejshme, ju lutem shikoni kapitullin "Shkencėtarė tė fesė").
Kėta shkencėtarė besonin nė Zot dhe praktikonin kėrkimin shkencor me njė frymėzim qė rridhte pikėrisht nga ky besim. Njė nga treguesit mė tė mirė tė kėsaj ishin "Traktatet Brixhuoter" njė seri botimesh e nxjerrė nė Britani nė shekullin e 19-tė. Njė numėr shkencėtarėsh kryen kėrkime nė fusha tė ndryshme dhe pėrcaktuan objektin e studimit tė tyre si "shenjat e harmonisė dhe rregullit qė Zoti krijoi nė univers dhe natyrė". Metoda e praktikuar nga kėta shkencėtarė njihet si "Teologjia Natyrale", qė do tė thotė "tė njohėsh Zotin nėpėrmjet natyrės".
Ishte vepra Teologjia Natyrale: Evidenca tė Ekzistencės dhe Vetive tė Zotit, mbledhur nga Shfaqjet e Natyrės, botuar nė vitin 1802 e Uilliam Peili, ajo qė i hapi rrugėn Traktateve Brixhuoter. Nė kėtė libėr Peili dha shembuj tė modelimit nė natyrė duke shpalosur njohuri tė qarta mbi anatominė.
Duke marrė si model veprėn e Paleit, iu bė njė thirrje anėtarėve tė Shoqėrisė Mbretėrore tė Londrės. Mė pas u udhėzua qė kėta tė zgjedhur duhet tė shkruanin, shtypnin dhe botonin njė mijė kopje tė njė vepre: "Mbi Fuqinė, Urtėsinė dhe Mirėsinė e Zotit tė shfaqur nė Krijimin" duke e ilustruar kėtė vepėr me tė gjithė argumentet e arsyeshėm si pėr shembull shumėllojshmėria dhe formimi i krijesave tė Zotit nė botėn bimore, shtazore dhe minerale; efekti i tretjes dhe i kalimit, ndėrtimi i dorės sė njeriut dhe njė pafundėsi tė tjera argumentesh; dhe gjithashtu zbulime nė artet antike dhe moderne, shkencė si dhe shtrirje nė tė gjithė letėrsinė moderne."
Kjo thirrje nė kėrkim tė shenjave tė ekzistencės sė Zotit u pėrgjigj nga shumė shkencėtarė qė nxorrėn studime mjaft tė vlefshme. Si pasojė e kėsaj u prodhuan kėto vepra:(1) "Pėrshtatja e Natyrės sė Jashtme ndaj Ndėrtimit Moral dhe Intelektual tė Njeriut", nga Tomas Ēalmers (1833).
(2) "Kimia, Meteorologjia dhe Tretja", nga Uilliam Prut, (1834)
(3) "Historia, Zakonet dhe Instiktet e Kafshėve", nga Uilliam Kirbi (1835)
(4) "Dora, modelim i dukshėm", nga Sėr Ēarls Bell (1837)
(5) "Gjeologjia dhe Mineralogjia", nga Din Baklend (1837)
(6) "Pėrshtatja e Natyrės ndaj Kushteve Fizike tė Njeriut", nga J. Kid, (1837)
(7) "Astronomia dhe Fizika e Pėrgjithshme", nga Dr. Uilliam Uivėll (1839)
(Cool "Fiziologjia Shtazore dhe Bimore", nga P. M. Roxhet, (1840)
Traktatet Brixhuoter janė vetėm njė shembull i takimit mes fesė dhe shkencės. Ndėrhyrja mė e madhe qė qėndronte pas shumė studimeve shkencore tė kryera si pėrpara ashtu dhe pas kėtyre veprave ishte pranimi i universit tė krijuar nga Zoti dhe perceptimi i gjithėfuqisė sė Tij.
Devijimi i komunitetit shkencor nga kjo rrjedhė fillestare doli si pasojė e mbizotėrimit tė filozofisė materialiste nė kulturėn Perėndimore tė shekullit tė 19-tė, si rezultat kjo i disa rrethanave tė caktuara sociale e politike. Ky proces shfaqet plotėsisht nė teorinė e evolucionit tė Darvinit dhe arrin kulmin, nė kundėrshtim direkt me pikėpamjen e mėparshme, duke e paraqitur shkencėn dhe fenė si dy burime diturie kundėrshtuese.
Nė bazė tė kėsaj, zbuluesit britanikė Majkėll Beixhėnt, Riēard Lei dhe Henri Linkoln bėjnė kėto komente:

Pėr Izak Njutonin, njė shekull e gjysėm para Darvinit, shkenca nuk ishte e veēuar nga feja, por pėrkundrazi, njė pjesė e fesė dhe padyshim njė mjet shėrbyes i saj. …Kurse shkenca e kohės sė Darvinit u kthye nė njė depo tė vėrtetė, duke u ndarė nga konteksti nė tė cilin ekzistonte mė parė dhe duke u vetėquajtur njė rivale absolute. Si rezultat, feja dhe shkenca nuk po punonin mė nė harmoni por ndaluan pėrballė njera-tjetrės dhe njerėzimi vazhdimisht detyrohej tė zgjidhte njėrėn prej tyre.47




Majkėll Denton
Sot ky konflikt mes fesė dhe skencės duket se bie nė kundėrshtim me vetė zbulimet shkencore. Feja deklaron se universi u krijua nga asgjėja dhe shkenca ka gjetur provat pėr kėtė. Feja na mėson se gjallesat u krijuan nga Zoti dhe shkenca na ka ofruar evidenca tė kėsaj nė modelimin e zbuluar tek gjallesat. Nė librin e tij, Fati i Natyrės, Majkėll Denton shkruan: "Mė nė fund shkenca, qė pėr shekuj ka qenė shkrirja e madhe mes ateizmit dhe skepticizmit, ėshtė bėrė, nė kėto ditė tė fundit tė mijėvjecarit tė dytė, ajo qė Njutoni dhe ndjekėsit e tij dėshironin me aq entuziazėm - 'mbrojtėsja e besimit antropocentrik.'" 48




Amerikani Shkencor
Shtator 1999

Ky pėrfundim i arritur nga shkenca ka ndihmuar nė rritjen e numrit tė shkencėtarėve qė kanė besim tė fortė tek Zoti. Biokimisti i njohur Majkėll Behe thotė pėr kėtė fakt, "Rastėsisht, shkencėtarėt qė besojnė nė Zot apo nė njė realitet pėrtej natyrės janė shumė mė tė pėrhapur se ē'thonė historitė e zakonshme tė mediave. Nuk ka arsye tė mendosh se shifra prej 90 pėr qind e popullatės sė pėrgjithshme qė beson nė Zot tė jetė shumė e ndryshme mes shkencėtarėve." 49
Nė krahasim me pėrfundimet e vendosura nga shkenca, gjithēka qė mund tė bėjnė materialistėt ėshtė vėnia nė veprim e disa presioneve dhe pėrpjekja pėr tė frikėsuar pjesėn tjetėr tė komunitetit shkencor. Nė Perėndim njė shkencėtar duhet tė bjerė dakord me disa parashtrime pėr t'u ngritur nė pozitė, pėr tė fituar gradė shkencore apo pėr tė botuar artikujt e tyre nė revista shkencore. Kushti numėr njė i kėrkuar ėshtė pranimi i teorisė sė evolucionit pa kundėrshtime. Pėr kėtė arsye shumė shkencėtarė janė tė detyruar tė mbajnė lart mitin e Darvinit duke mohuar shenjat e krijimit, edhe pse mund tė jenė kundėr kėsaj. Nė njė artikull tė revistės Amerikani shkencor, nė numrin e shtatorit tė 1999, tė titulluar "Shkencėtarėt dhe feja nė Amerikė", sociologu i Universitetit tė Uashingtonit, Rodnei Stark tregon presionet e ushtruara tek shkencėtarėt:

Ka 200 vjet qė, nėse do tė jesh njė shkencėtar, duhet tė lirosh mendjen nga prangat e besimit. …Nėpėr universitetet kėrkimore njerėzit fetarė e mbyllin gojėn, kurse jofetarėt diskriminojnė. Nė shkallėt mė tė larta, ka njė sistem shpėrblimi nė tė qenėt jofetar.50
Njė faqe tjetėr e luftės sė materialistėve kundėr shkencės ėshtė metoda propagandistike qė pėrmendėm mė parė. Nė qendėr tė kėtyre metodave qėndrojnė moto tė tilla si "feja ėshtė kundėr shkencės" ose "shkenca duhet tė jetė materialiste". Le tė shikojmė tani pse kėto thėnie janė jologjike dhe tė pavėrtetueshme.

253 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:58 pm

shaban


operator/e
operator/e
Reagimi i Kishės Mesjetare Kundėr Shkencėtarėve
Qarqe tė ndryshme anti-fetare zakonisht pėrdorin veprimet dhe reaksionet e gabuara tė Kishės Mesjetare si njė armė kundėr fesė. Thuhet se Kisha ndikoi nė prapambetjen e Europės dhe i dha asaj shumė varfėri. Nė kėto pėrpjekje ėshtė i nėnkuptueshėm qėllimi pėr tė shoqėruar bashkė Kishėn Mesjetare me fenė dhe pėr tė pėrhapur mesazhin qė "nėse mbizotėron feja, ne do pėrfundojmė nė errėsirėn e Mesjetės". Megjithatė, feja e vėrtetė nuk reflektohet nė veprimet dhe reagimet e Kishės Katolike.




Kisha Katolike, duke braktisur zbulesat e sjella nga Profeti Jezus, adoptoi disa pratike jofetare. Edhe shkencėtarėt si Galilei u pėrballėn me njė kundėrveprim tė ashpėr nga Kisha. Kjo pikturė pėrshkruan gjykimin e Galileos gjatė Inkuizicionit.
Kisha Katolike, duke braktisur zbulesat e vėrteta tė sjella nga profeti Jezus, praktikoi disa veprime jofetare. Padyshim qė shkenca vuajti shumė nga duart e Kishės, e cila udhėhiqej nga klerikė qė i shėrbenin interesave tė pak njerėzve duke hequr kėshtu dorė nga burimet e saj hyjnore. Ky zhvillim historik, sidoqoftė, nuk mund t'i mvishet fesė Islame. Islami nuk bazohet mbi supersticionet e "klerikėve" tė tij por vetėm mbi Kur'anin, qė ėshtė fjala e Zotit.
Njė shembull kuptimplotė, qė tregon se jotoleranca e Kishės Katolike nuk ka tė bėjė aspak me fenė, ėshtė se shkencėtarė si Galilei, tė persekutuar nga Kisha, ishin nė fakt njerėz tė devotė. (Besimet e kėtyre njerėzve do tė shtjellohen mė gjerė nė pjesėn e dytė tė librit). Ky shembull tregon edhe njėherė se presionet qė institucionet fetare ushtruan mbi shkencėn nuk janė pasojė e besimit por e shtrembėrimit fetar.

254 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:58 pm

shaban


operator/e
operator/e
Kriticizmi mbi Ungjillin dhe Teuratin
Shumė materialistė, qė duan tė paraqesin fenė dhe shkencėn si jomiqėsore, jo vetėm citojnė shembuj tė praktikave tė Kishės Katolike por gjithashtu tregojnė pjesė tė veēanta nga Teurati (Testamenti i Vjetėr) apo Ungjillin, pėr tė treguar se si ato bien nė kundėrshtim me zbulimet shkencore. Megjithatė ekziston njė e vėrtetė qė ata nuk e marrin nė konsideratė ose pretendojnė se nuk e dinė: Ungjilli dhe Teurati janė tekste tė modifikuara. Tė dy pėrmbajnė shumė supersticione tė shkruara nga njerėzit. Si rrjedhim do ishte e gabuar tė merrje kėto libra si burime referimi tė fesė.
Kur'ani, nga ana tjetėr, ėshtė shpallje e Zotit. Ai nuk ėshtė modifikuar aspak; as edhe njė shkronjė e tij ėshtė ndryshuar. Pėr kėtė arsye, nuk ka kundėrshtime apo gabime nė Kur'an. Tė gjitha faktet e pėrmendura nga Kur'ani ecin paralel me gjetjet shkencore. Pėr mė tepėr, shumė fakte shkencore, qė do mund tė zbuloheshin vetėm nė ditėt tona, i janė treguar njerėzve nė Kur'an 1400 vjet mė parė. Kjo ėshtė njė mrekulli e rėndėsishme e Kur'anit dhe ėshtė njė nga provat mė tė forta se ai ėshtė fjala e Zotit. (Disa nga faktet shkencore tė treguara nė Kur'an do tė paraqiten nė kapitujt nė vijim).
Duke e ditur kėtė, materialistėt, tė paaftė tė pėrmendin ndonjė vers tė Kur'anit pėr qėllimet e tyre, citojnė vetėm Ungjillin apo Teuratin pėr tė shprehur pikėpamjet e tyre anti-fetare.

255 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 5:59 pm

shaban


operator/e
operator/e
Thėnia se "Shkenca duhet tė jetė Materialiste"
Njė mjet tjetėr propagandistik i pėrdorur nga shkencėtarėt ėshtė shprehja "Shkenca studion vetėm materien, prandaj ajo duhet tė jetė materialiste".
Faktikisht kjo ėshtė vetėm njė lojė fjalėsh, siē mund ta vėrejė ēdokush qė mendon pak. Ėshtė e vėrtetė se shkenca studion materien por kjo nuk do tė thotė qė ajo duhet tė jetė materialiste; pasi "tė studiosh materien" dhe "tė jesh materialist" janė dy gjėra shumė tė ndryshme.




Nėse, kur hyjmė nė njė shpellė, shohim piktura mahnitėse e tė rralla nė muret e saj, atėherė arrijmė nė pėrfundimin se "duhet tė ketė qenė njė veprues inteligjent kėtu pėrpara nesh, i cili padyshim prodhoi kėto vepra tė shumta". Edhe pse ndoshta nuk do ta shohim kurrė kėtė veprues inteligjent, ne dimė se ai ekziston pikėrisht nga punėt e tij.
Kur ne studiojmė materien, ne arrijmė nė pėrfundimin se kjo materie pėrmban nė vetvete dituri dhe modelim shumė tė madh pėr tė qenė krijuar vetė. Mund tė vlerėsojmė qė kjo dituri dhe modelim janė krijuar nga njė veprues i jashtėm inteligjent, edhe pse nuk mund ta shohim atė. Le tė konsiderojmė pėr shembull njė shpellė, tė cilėn nuk dimė nėse e ka vizituar njeri tjetėr para nesh. Nėse, kur hyjmė brenda, shohim vizatime mahnitėse dhe madhėshtore nė muret e saj, ne arrijmė nė pėrfundimin se "duhet tė ketė qenė njė veprues inteligjent para nesh i cili padyshim ka realizuar kėto vepra". Ne mund tė mos e shohim kurrė kėtė veprues inteligjent, por e njohim ekzistencėn nga punėt e tij.
Pikėrisht nė kėtė mėnyrė shkenca studion natyrėn, zbulon se ka njė rregull nė tė, i cili nuk mund tė shpjegohet nė asnjė mėnyrė me anė tė faktorėve materialė, dhe se ky modelim ka filluar sė ekzistuari vetėm nga Urtėsia mbi-materiale. Me fjalė tė tjera, bota materiale ėshtė e tejmbushur me shenjat evidente tė Fuqisė Krijuese tė Zotit.

256 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:00 pm

shaban


operator/e
operator/e
Pėrafrimi jotolerant dhe dogmatik i materialistėve
Dikush qė pranon njė pikėpamje tė caktuar ėshtė i lirė tė provojė nėse ajo mund tė verifikohet shkencėrish apo tė kryejė kėrkime shkencore pėr atė fakt. Pėr shembull, njė person mund tė thotė se toka ėshtė e sheshtė dhe tė mundohet ta mbėshtesė pohimin e tij. Ajo qė ka rėndėsi ėshtė se si ky person i rregullon tė dhėnat shkencore qė ka mbledhur. Njė shkencėtar duke vlerėsuar rezultatet shkencore objektivisht nuk do jetė nė gjendje tė gjejė ndonjė provė qė toka ėshtė e sheshtė, pėrkundrazi do gjejė prova tė shumta qė ajo ėshtė eliptike. Nė kėtė rast, ky person duhet tė pranojė tė vėrtetėn pa shumė paragjykime dhe tė heqė dorė nga ajo qė besonte nė fillim.
E njėjta gjė qėndron dhe pėr materialistėt. Shkenca ka provuar se materia nuk ėshtė njė qenie absolute, por ajo ka pasur njė fillim. Pėr mė tepėr ajo ka treguar se ka njė modelim marramendės nė natyrė. Gjithashtu, shkencėtarėt materialistė studiues tė natyrės kanė parė qė teoria e tyre ėshtė e paaplikueshme dhe se e vėrteta ėshtė krejt e kundėrta e thėnies sė tyre.
Ėshtė mjaft interesante si kėta persona, me njė pėrkushtim aq tė verbėr ndaj materializmit, shfaqin njė kėmbėngulje habitėse ndaj "besimit" tė tyre. Njė gjenetist i Harvardit, evolucionisti dhe materialisti i njohur Riēard Leuontin, shfajėson kėshtu materializmin e tij dogmatik:

Nuk ėshtė se metodat dhe institucionet e shkencės na detyrojnė tė pranojmė njė shpjegim material tė fenomeneve tė botės, por pėrkundrazi ne vetėdetyrojmė njė pėrkrahje a priori tė shkaqeve materiale pėr tė krijuar njė aparat investigimi dhe njė bashkėsi konceptesh qė prodhojnė shpjegime materiale, pavarėsisht se janė kundėr intuitės apo habitėse. Pėr mė tepėr, ky materializėm ėshtė absolut, prandaj nuk mund tė lejojmė Hyjnoren tė na trokasė nė derė.51
Kėtu Leuontin pėrshkruan mendimin e tė gjithė materialistėve. Materialistėt sė pari pranojnė ideologjinė materialiste mbi gjithė tė tjerat dhe pastaj kėrkojnė prova nė mbėshtetje tė ideologjisė sė tyre. Kjo do tė thotė se materializmi nuk ka ardhur si rezultat i kėrkimeve shkencore tė materialistėve, por ėshtė njė paragjykim qė ata imponojnė mbi shkencėn.
E njėjta idč mishėrohet dhe nė fjalėt e njė evolucionisti tjetėr. Nė librin e tij tė quajtur Origjinat: Udhėzuesi i Krijimit tė Jetės nė Tokė i njė Skeptiku, evolucionisti i shquar Robert Shapiro pėrmend kėshtu nėnshtrimin e tij ndaj teorisė sė evolucionit:

Mund tė vijė njė ditė nė tė ardhmen ku tė gjitha eksperimentet kimike tė kryera pėr zbulimin e njė origjine tė mundshme tė jetės tė kenė dėshtuar. Akoma, provat e reja gjeologjike mund tė tregojnė njė shfaqje tė papritur tė jetės mbi tokė. Sė fundmi, ne mund tė kemi eksploruar universin dhe tė mos kemi gjetur shenja jete, apo proces qė ēon drejt jetės, gjėkundi tjetėr. Nė kėtė rast shumė shkencėtarė mund tė zgjedhin fenė pėr pėrgjigjet e tyre. Kurse disa tė tjerė, pėrfshrė dhe mua, do zgjedhin dhe shpjegimet e mbijetuara shkencore me probabilitet mė tė ulėt, me shpresėn e zgjedhjes sė atij qė ėshtė mė i mundshėm se tė tjerėt.52




Robert Shapiro
Kėtu, ajo qė Shapiro nėnkupton kur thotė "shpjegime shkencore", ėshtė aktualisht "shpjegime materialiste". Ky pėrkushtim i verbėr ndaj materializmit e ka ēuar Shapiron dhe mijėra tė tjerė si ai t'i nėnshtrohen njė mosbesimi fanatik. Ēfarė ata thonė nė tė vėrtetė ėshtė, "nuk ka rėndėsi ēfarė provash paraqiten, ne nuk do tė besojmė nė Zot".
Ē'ėshtė mė interesante, ky obsesion nuk ėshtė specifik vetėm pėr materialistėt e tanishėm. Nė Kur'an Zoti shpalos fakte tė rėndėsishme pėr kėta njerėz tė cilėt kanė zgjedhur tė mbeten mosbesimtarė. Pėr shembull, egjiptianėt, qė i thonin profetit Moisi, i cili i tregoi atyre shumė mrekulli, "nuk ka rėndėsi ēfarė Shenjash na sjell ti pėr tė na magjepsur, ne nuk do tė tė besojmė" (Sure el-A'raf: 132), kishin tė njėjtat prirje si materialistėt sot. Zoti i referohet kėtyre njerėzve si:


Ka prej atyre qė tė dėgjojnė ty. Po Ne kemi krijuar mbulesė mbi zemrat e tyre qė tė mos e kuptojnė atė dhe shurdhim nė veshėt e tyre. Edhe sikur t'i shohin tė gjitha Shenjat, ata nuk besojnė, kėshtu kur vijnė tek ti e polemizojnė, ata qė mohuan thonė: "Ky nuk ėshtė tjetėr vetėm se mit i hershėm". (Sure En'am: 25)

Ata u betuan me njė betim tė fortė nė Allahun, se nėse u vjen atyre ndonjė mrekulli, do ta besojnė. Thuaj:"Ēėshtja e atyre mrekullive ėshtė te Allahu". E ku e dini ju, se ndoshta kur t'u vijė njė mrekulli, akoma nuk do t'u besojnė. (Sure En'am: 109)











Ēdo krijesė u krijua nga Zoti me harmoni tė madhe dhe modelim perfekt. Nė ekzaminimin e modelimit tė puplave tė njė bufi apo nė vėzhgimin e fluturimit tė tij madhėshtor gjatė natės, njė njeri qė pėrdor arsyen dhe ndjek ndėrgjegjen e tij do arrijė tė shohė dhe tė nderojė fuqinė dhe dijen e pėrjetshme tė Zotit.

257 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:00 pm

shaban


operator/e
operator/e
MREKULLITE SHKENCORE TĖ KUR'ANIT

Katėrmbėdhjetė shekuj mė parė, Zoti zbriti Kur'anin pėr njerėzimin si udhėzues. Ai thėrriste njerėzit tė drejtoheshin drejt tė vėrtetės duke u mbėshtetur tek ky libėr. Qė nga dita e zbritjes sė tij e deri nė ditėn e Gjykimit, ky Libėr i fundit Hyjnor dhe Praktika e Profetit tonė, paqja qoftė mbi tė, do tė mbeten udhėzuesit e njerėzimit.
Stili i pakrahasueshėm i Kur'anit dhe urtėsia superiore e tij janė prova tė qarta se ai ėshtė fjala e Zotit. Pėr mė tepėr, Kur'ani ka shumė veēori mrekulluese qė provojnė se ai ėshtė zbritur nga Zoti. Njė nga kėto veēori ėshtė fakti se njė numėr tė vėrtetash shkencore, qė ne kemi mundur tė zbulojmė me teknologjinė e shekullit tė 20-tė, janė cituar nė Kur'an 1400 vjet mė parė.
Sigurisht qė Kur'ani nuk ėshtė libėr shkencor. Megjithatė shumė fakte shkencore, qė janė shprehur nė njė mėnyrė shumė tė saktė dhe tė detajuar nė vargjet e tij, janė zbuluar vetėm nė ditėt tona. Kėto fakte nuk kanė mundur tė njihen nė kohėn e zbritjes sė Kuranit dhe kjo ėshtė njė provė tjetėr se ai ėshtė fjala e Zotit.
Pėr tė kuptuar mrekullinė shkencore tė Kur'anit, sė pari duhet tė shikojmė nivelin e shkencės sė kohės kur ky Libėr i Shenjtė zbriti.
Nė shekullin e 7-tė, kur u zbrit Kur'ani, shoqėria arabe kishte shumė bestytni supersticioze dhe tė pabazuara. Nė mungesė tė teknologjisė pėr tė vrojtuar universin dhe natyrėn, kėta arabė tė hershėm besonin nė legjenda tė trashėguara nga brezat e mėparshėm. Ata supozonin, pėr shembėll, se malet mbanin qiejt lart. Ata besonin se toka ishte e sheshtė dhe se ajo kishte male tė lartė nė tė dy fundet e saj. Mendohej se kėto male ishin shtylla qė mbanin lart kupolėn e qiellit.
Megjithatė, tė gjitha kėto bestytni tė shoqėrisė arabe u eliminuan nga Kur'ani. Nė vargun e 2-tė tė Sures Er-Rrad thuhet: "Allahu ėshtė Ai qė ngriti qiejt pa ndonjė shtyllė..." (Sure Er-Rrad: 2). Ky varg zbuloi se mendimi qė qiejt rrinin lart pėr shkak tė maleve ishte i gabuar. Nė shumė tema tė tjera, u zbuluan gradualisht fakte tė rėndėsishme kur askush nuk mund t'i dinte ato. Kur'ani, i cili erdhi nė njė kohė kur njerėzit dinin shumė pak pėr astronominė, fizikėn apo biologjinė, pėrmban fakte kyēe mbi njė morģ temash si krijimi i universit, krijimi i njeriut, struktura e atmosferės dhe ekuilibrat delikatė qė e bėjnė tė mundur jetėn nė tokė.
Tani le tė shohim sė bashku disa nga kėto mrekulli shkencore tė zbuluara nė Kur'an.

258 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:01 pm

shaban


operator/e
operator/e
Ardhja nė Ekzistencė e Universit
Origjina e universit pėrshkruhet nė Kur'an nė vargun e mėposhtėm:

Ai ėshtė qė krijoi qiejt dhe tokėn nga asgjėja. (Sure En'am: 101)
Ky informacion i dhėnė nė Kur'an ėshtė nė pėrputhje tė plotė me gjetjet e shkencės bashkėkohore. Pėrfundimi qė kanė arritur sot astrofizikantėt ėshtė se i gjithė universi bashkė me dimensionet e materies dhe kohės, ka nisur sė ekzistuari si rezultat i njė shpėrthimi qė ndodhi nė kohėn zero. Kjo ngjarje e njohur si Big Beng-u provoi se universi ėshtė krijuar nga asgjėja si rezultat i shpėrthimit tė njė pike tė vetme. Qarqe tė shkencės moderne janė tė mendimit se Big Beng-u ėshtė shpjegim racional dhe i provueshėm i fillimit tė universit dhe si universi u krijua.
Pėrpara Big Beng-ut nuk kishte lėndė. Nga njė gjendje joekzistence, ku as lėnda, as energjia, madje as koha nuk ekzistonin dhe qė mund tė pėrshkruhet vetėm metafizikisht, u krijuan tė gjitha bashkė lėnda, energjia dhe koha. Ky fakt, i zbuluar kohėt e fundit nga fizika moderne, na ėshtė njoftuar nga Kur'ani 1400 vjet mė parė.




Sensorėt nė bord tė satelitit hapsiror COBE, i cili u lėshua nga NASA nė 1992, kapėn mbetje tė qarta tė Big-Bengut. Ky zbulim shėrbeu si provė e Big-Bengut, qė ėshtė shpjegimi shkencor i faktit se universi u krijua nga asgjėja.

259 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:01 pm

shaban


operator/e
operator/e
Zgjerimi i Universit
Nė Kur'an, i cili u zbulua 14 shekuj mė parė nė njė kohė kur shkenca e astronomisė ishte ende primitive, zgjerimi i universi pėrshkruhet kėshtu:

Ne me forcėn tonė e ngritėm qiellin dhe vėrtetė Ne e zgjerojmė atė. (Sure Edh-Dharijat: 47)
Fjala "qielli", e pėrmendur nė kėtė varg, pėrdoret nė shumė vende nė Kur'an me kuptimin e hapsirės dhe universit. Edhe kėtu kjo fjalė pėrdoret me kėtė kuptim. Pra, nė Kur'an thuhet se universi "zgjerohet". Dhe ky ėshtė i njėjti rezultat qė ka arritur shkenca sot.
Deri nė fillim tė shekullit tė 20-tė, e vetmja pikėpamje qė mbizotėronte nė botėn e shkencės ishte se "universi kishte njė natyrė konstante dhe se ai ka ekzistuar pėrjetėsisht". Kėrkimet, vrojtimet dhe llogaritjet e bėra me mjete tė teknologjisė moderne, zbuluan se universi nė tė vėrtetė kishte njė fillim dhe se ai zgjerohet nė mėnyrė konstante.
Nė fillim tė shek. tė 20-tė fizikanti rus Aleksandėr Fridman dhe kozmologu belg Zhorzh Lemčtrė llogaritėn teorikisht se universi ėshtė nė lėvizje konstante dhe se ai po zgjerohet.
Ky fakt u provua dhe nga tė dhėna vrojtuese tė vitit 1929. Ndėrsa vėzhgonte qiellin me njė telesokp, Edvin Habėll, astronom amerikan, zbuloi se yjet dhe galaktikat po largoheshin nė mėnyrė konstante nga njėra-tjetra. Njė univers ku ēdogjė largohet nė mėnyrė konstante nga ēdogjė tjetėr nėnkupton njė univers qė zgjerohet nė mėnyrė konstante. Vrojtimet e viteve tė fundit e verfikuan se universi po zgjerohej nė mėnyrė konstante. Ky fakt u shpjegua nė Kur'an kur askush nuk e dinte. Kjo sepse Kur'ani ėshtė fjala e Zotit, Krijuesit dhe Rregulluesit tė tė gjithė universit.

260 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:02 pm

shaban


operator/e
operator/e
Orbitat
Njė nga arsyet mė kryesore tė ekuilibrit nė univers ėshtė fakti se trupat qiellorė ndjekin rrugėkalime specifike. Yjet, planetet dhe satelitėt rrotullohen rreth boshteve tė tyre dhe gjithashtu rrotullohen bashkė me sistemin nė tė cilin bėjnė pjesė dhe kėshtu universi funksionon me njė rregull tė mirėpėrcaktuar.
Ka rreth 200 bilion galaksi nė univers tė pėrbėra nga afėrsisht 200 bilion yje secila. Shumica e kėtyre yjeve kanė planete dhe shumica e kėtyre planeteve kan satelitė. Tė gjithė kėta trupa qiellorė lėvizin nė orbita tė pėrcaktuara saktė. Pėr miliona vjet secili ka "notuar" nė orbitėn e vet nė harmoni dhe rregull tė plotė me gjithė tė tjerėt. Edhe shumė kometa lėvizin nė orbitat e pėrcaktuara pėr to.
Orbitat nė univers nuk i pėrkasin vetėm disa trupave qiellorė. Sistemi Diellor dhe gjithashtu edhe galaksi tė tjera shfaqin lėvizje tė konsiderueshme rreth qendrave tė tjera. Ēdo vit Toka dhe Sistemi Diellor me tė, lėvizin rreth 500 km nga pozicioni ku ishin vitin e kaluar. Ėshtė llogaritur se edhe devijimi mė i vogėl nga rrugėkalimet e trupave qiellorė mund tė ketė pasoja drastike qė mund tė sjellin dhe fundin e komplet sistemit. Pėr shembull, pasojat e devijimit tė tokės nga drejtimi i saj me thjesht 3 mm janė pėrshkruar nga njė burim si mė poshtė:

Njė karakterisikė tjetėr e trupave qiellorė ėshtė se ato rrotullohen githashtu rreth boshteve tė tyre. Kjo mund tė jetė njė nga nėnkuptimet e vargut "Pasha Qiellin qė herė pas herė kthehet." (Sure et-Tarik: 11).
[url=][/url]Ndėrsa rrotullohet rreth diellit, toka ndjek njė orbitė tė tillė qė ēdo 18 milje devijon vetėm 2.8 mm nga drejtimi drejt. Orbita e ndjekur nga toka nuk ndryshon kurrė, pasi edhe njė devijim prej 3 milimetrash do tė shkaktonte shkatėrrime katastrofike: n.q.s. devijimi do tė ishte 2.5 mm nė vend tė 2.8 mm, atėherė orbita do tė ishte shumė e madhe dhe ne tė gjithė do ngrinim. Nėse devijimi do ishte 3.1 mm ne do ishim pėrcėlluar pėr vdekje.53

Padyshim qė nė kohėn e zbritjes sė Kur'anit, njerėzimi nuk zotėronte teleskopėt apo teknologjitė vrojtuese tė avancuara tė ditėve tė sotme pėr tė vėzhguar miliona kilometra hapsirė, as diturinė mbi fizikėn moderne apo astronominė. Prandaj, nė atė kohė ishte e pamundur tė pėrcaktohej shkencėrisht qė hapsira ėshtė "e mbushur me rrugė dhe orbita" siē thuhet dhe nė vargun (Sure edh-Dharijat: 7). Megjithatė, kjo na u deklarua hapur nė Kur'an i cili zbriti nė atė kohė; sepse Kur'ani ėshtė fjala e Zotit.

261 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:19 pm

shaban


operator/e
operator/e
Trajektorja e Diellit
Theksohet nė Kur'an se Dielli dhe Hėna ndjekin drejtime specifike.

Ai ėshtė qė krijoi natėn e ditėn, diellin e hėnėn dhe secili prej tyre noton nė njė orbitė. (Sure el-Enbija: 33)
Fjala "noton" nė vargun e mėsipėrm shprehet nė Arabisht nga fjala sabaha dhe pėrdoret pėr tė pėrshkruar lėvizjen e Diellit nė hapsirė. Fjala do tė thotė qė Dielli nuk lėviz nė mėnyrė tė ēfardoshme nėpėr hapsirė por se ai rrotullohet rreth boshtit tė tij dhe ndėrkohė ndjek njė drejtim. Fakti qė Dielli nuk ėshtė statik por lėviz nė njė orbitė tė pėrcaktuar pėrmendet edhe nė njė varg tjetėr.

Edhe dielli udhėton pėr nė kufirin e vet. Ai ėshtė pėrcaktim i Ngadhėnjuesit, tė Dijshmit. (Sure Ja Sin: 38)
Kėto fakte tė pėrcjella nė Kur'an janė zbuluar nga vrojtime astronomike nė kohėn tonė. Sipas llogaritjeve tė ekspertėve tė astronomisė, Dielli ecėn me shpejtėsinė e jashtėzakonshme prej 720.000 kilometėr nė orė nė drejtim tė pėrgjithshėm drejt yllit Vega i cili ndodhet afėr "Kulmit Diellor" - drejtimi i vetėm i diellit nė galaksinė tonė. Me terma tė pėrafėrt, kjo do tė thotė se Dielli udhėton afėrsisht 17.28 milion kilometėr nė ditė. Bashkė me Diellin edhe tė gjithė planetėt dhe satelitėt brenda sistemit gravitacional tė Diellit, gjithashtu bėjnė tė njėjtėn distancė.

262 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:20 pm

shaban


operator/e
operator/e
Kulmi Mbrojtės
Nė Kur'an, Zoti na tėrheq vėmendjen rreth njė veēorie shumė tė rėndėsishme tė qiellit:

Qiellin ua kemi bėrė kulm tė sigurt, por ata zbrapsen prej kėtyre argumenteve. (Sure El-Enbija: 32)
Kjo veti e qiellit ėshtė vėrtetuar nga kėrkimet shkencore tė kryera nė shekullin e 20-tė. Atmosfera rrethuese e tokės ėshtė mėse e domosdoshme pėr vazhdimėsinė e jetės. Ndėrsa shkatėrron shumė meteorė tė vegjėl apo tė mėdhenj nė afėrsi tė tokės, ajo gjithashtu parandalon rėnien e tyre nė tokė dhe kėshtu dėmtimin e gjallesave.
Pėrveē kėsaj, atmosfera filtron rrezet e dėmshme tė dritės qė vijnė nga hapsira. Ēuditėrisht atmosfera lejon vetėm rrezet e dobishme dhe tė padėmshme - drita e dukshme, rrezet afėr ultravjollcės dhe radiovalėt mund tė kalojnė. I gjithė ky rrezatim ėshtė i nevojshėm pėr jetėn. Rrezet e ndodhura afėr zonės sė ultravjollcės, tė cilat pjesėrisht lejohen nga atmosfera, janė shumė tė rėndėsishme pėr fotosintezėn e bimėve dhe pėr mbijetesėn e tė gjithė gjallesave. Shumica e intensitetit tė rrezeve ultravjollcė tė emetuar nga dielli filtrohet nga shtresa e ozonit tė atmosferės dhe vetėm njė pjesė e kufizuar - dhe esenciale - e spektrit ultravjollcė arrin Tokėn.
Funksioni mbrojtės i atmosferės nuk mbaron kėtu. Atmosfera e mbron gjithashtu Tokėn edhe nga i ftohti ngrirės i hapsirės, i cili ėshtė afėrsisht minus 270 gradė Celsius.




Siē ilustrohet kėtu, trupat qiellorė qė enden nė hapsirė, mund tė pėrbėnin njė problem serioz pėr Tokėn. Por Zoti, Ai qė krijon ēdogjė pėrsosmėrisht, e ka bėrė atmosferėn njė ēati mbrojtėse.
Por jo vetėm atmosfera e mbron Tokėn nga efektet e dėmshme. Pėrveē saj, Brezi Van Alen, njė shtresė e pėrftuar nga fusha magnetike e Tokės, gjithashtu shėrben si njė mbrojtje kundėr rrezatimit tė dėmshėm qė kėrcėnon planetin tonė. Ky rrezatim, qė emetohet nė mėnyrė konstante nga Dielli dhe yjet e tjerė, ėshtė vdekjeprurės pėr gjallesat. Nėse brezi Van Alen nuk do tė ekzistonte, shpėrthimet masive tė energjisė tė quajtura shpėrthime diellore tė cilat ndodhin shpesh nė Diell, do ta shkatėrronin tė gjithė jetėn nė Tokė.
Dr. Hjug Ros shprehet kėshtu mbi rėndėsinė e Brezave tė Van Alen pėr jetėn tonė.
[url=][/url]Nė fakt Toka ka dendėsinė mė tė madhe nga tė gjithė planetet nė Sistemin tonė Doellor. Korja e gjerė prej nikel-hekuri ėshtė pėrgjegjėse e fushės sonė tė fuqishme magnetike. Kjo fushė magnetike prodhon mburojen e rrezatimit Van Alen e cila e mbron Tokėn nga bombardimet rrezatuese. Nėse kjo mburojė nuk do tė ishte e pranishme, nuk do tė ishte e mundur jeta nė Tokė. I vetmi planet tjetėr shkėmbor qė ka fushė magnetike ėshtė Mėrkuri - por fuqia e fushės sė tij ėshtė 100 herė mė e vogėl se e Tokės. Edhe Afėrdita, planeti jonė i ngjashėm, nuk ka fushė magnetike. Mburoja e rrezatimit tė Van Alen ėshtė njė model unik pėr Tokėn.54




Brezi i Van Alen, njė shtresė e shkaktuar nga fusha magnetike e Tokės, gjithashtu shėrben si mburojė kundėr rrezatimit tė dėmshėm qė kėrcėnon planetin tonė.
Energjia e transmetuar nga vetėm njė shpėrthim tė tillė tė parė vitet e fundit u llogarit tė ishte ekuivalente me 100 bilion bomba atomike tė ngjashme me atė tė hedhur nė Hiroshimė. Pesėdhjetė e tetė orė pas shpėrthimit, u vėzhgua se gjilpėrat magnetike tė busullave shfaqnin lėvizje tė pazakonta dhe 250 kilometra mbi atmosferėn e Tokės temperatura u rrit papritur nė 2.500 gradė Celsius.
Shkurtimisht, njė sistem i pėrkryer funksionon lart mbi Tokė. Ai rrethon botėn tonė dhe e mbron atė ndaj kėrcėnimeve tė jashtme. Shkencėtarėt e mėsuan kėtė vetėm kohėt e fundit, ndėrsa shekuj mė parė Zoti na njoftonte nė Kur'an pėr funksionin mbrojtės tė atmosferės sė Tokės.

263 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:21 pm

shaban


operator/e
operator/e
Rikthimi i qiellit
Vargu i 11-tė i Sures Et-Tarik nė Kur'an pėrmend funksionin "kthyes" tė qiellit:


Pasha qiellin qė kohė pas kohe kthehet (me shi). (Sure Et-Tarik: 11)
Siē dihet atmosfera rreth Tokės pėrbėhet nga shumė shtresa. Ēdo shtresė ka njė detyrė tė caktuar nė dobi tė jetės. Kėrkimet kanė zbuluar se kėto shtresa kanė si funksion tė kthejnė mbrapsht nė hapsirė ose nė Tokė materiale ose rreze ndaj tė cilave janė tė ekspozuara. Le tė shtjellojmė me disa shembuj kėtė funksion "qarkullues" tė shtresave qė mbėshtjellin Tokėn.
Troposfera, 13 deri 15 kilometra nga Toka, mundėson avujt e ujit tė ngrihen nga sipėrfaqja e Tokės, tė kondensohen dhe tė kthehen pėrsėri nė formė shiu.




Shtresa e jonosferės pasqyron radiovalėt nga njė qendėr e caktuar pėrsėri nė Tokė, duke mundėsuar kėshtu qė lidhja tė kryhet nė distanca tė largėta.


Ozonosfera kthen nė hapsirė rrezet e dėmshme kozmike si ato ultravjollcė, duke ndaluar mbėrritjen e tyre nė Tokė dhe dėmtimin e jetės.



Shtresa e troposferės lejon avujt e ujit qė ngrihen nga sipėrfaqja e Tokės tė kondensohen dhe tė kthehen nė Tokė nė formė shiu.

Shtresa e ozonit, e cila shtrihet nė Stratosferė nė lartėsinė 25 kilometra, pasqyron rrezatimet e dėmshme dhe rrezet ultravjollcė nga hapsira dhe i kthen ato pėrsėri nė hapsirė.
Jonosfera pasqyron radiovalėt tė shpėrndara nga Toka nė pjesė tė ndryshme tė botės, tamam si njė satelit pasiv komunikimi dhe nė kėtė mėnyrė mundėson pėrhapjen nė distancė tė transmetimeve televizive apo radio.
Shtresa e magnetosferės pengon thėrrmijat e dėmshme radioaktive tė emetuara nga Dielli dhe yjet e tjera dhe i kthen ato nė hapsirė pėrpara se ato tė arrijnė Tokėn.
Fakti se kjo veti e shtresave tė atmosferės, e vėrtetuar vetėm para pak kohėsh, qė u tregua nė Kuran shekuj mė parė, provon pėrsėri se Kur'ani ėshtė fjalė e Zotit.

264 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:21 pm

shaban


operator/e
operator/e
Shtresat e Atmosferės
Njė fakt tjetėr i zbuluar nė vargjet e Kur'anit rreth universit ėshtė se qielli ėshtė i pėrbėrė nga shtatė shtresa:


Ai ėshtė qė pėr juve krijoi gjithēka ka nė tokė, pastaj vullnetin e vet ia drejtoi qiellit dhe i pėrsosi ata shtatė qiej. Ai ėshtė i Gjithėdijshmi pėr ēdo gjė. (Sure Bekare: 29)

Pastaj Ai iu kthye qiellit kur ai ishte tym... Dhe i krijoi ata shtatė qiej brenda dy ditėve dhe secilit qiell i caktoi atė qė i nevojitej. (Sure Fusilet: 11-12)
Fjala "qiejt", e shfaqur nė shumė vargje tė Kur'anit, pėrdoret nė referim tė qiellit mbi Tokė dhe po ashtu tė gjithė universit. Me kėtė kuptim tė fjalės shihet se qielli i Tokės, ose atmosfera, pėrbėhet nga shtatė shtresa.
[url=][/url][url=][/url]Me tė vėrtetė, sot dihet se atmosfera e Tokės konsiston nė shtresa tė ndryshme tė shtrira mbi njėra-tjetrėn.55 Pėrkufizimet e bėra nė bazė tė kriterit tė pėrbėrjes kimike apo temperaturės sė ajrit kanė pėrcaktuar atmosferėn e tokės si prej shtatė shtresash.56 Sipas "Modelit tė kufizuar me rrjetė" (Limited Fine Mesh Model: LFMII), qė ėshtė njė model i atmosferės i pėrdorur pėr tė parashikuar kushtet klimaterike brenda 48 orėve, atmosfera pėrsėri pėrbėhet prej shtatė shtresash. Sipas pėrkufizimeve gjeologjike tė kohės sė fundit, shtresat e atmosferės janė si mė poshtė:
1. Troposfera
2. Stratosfera
3. Mezosfera
4. Termosfera
5. Ekzosfera
6. Jonosfera7. Magnetosfera
Njė mrekulli tjetėr e kėsaj ēėshtjeje pėrmendet nė vargun e 12-tė tė Sures Fusilet "(Ai) secilit qiell i caktoi atė qė i nevojitej". Me fjalė tė tjera, nė kėtė varg Zoti thotė se Ai i pėrcaktoi secilit qiell detyrėn e tij. Vėrtetė, siē e pamė nė seksionin e mėparshėm, secila nga kėto shtresa ka detyra vitale pėr njerėzimin dhe tė gjitha gjallesat mbi Tokė. Secila shtresė ka njė funksion tė veēantė, duke filluar qė nga formimi i shiut deri tek parandalimi i rrezeve tė dėmshme, nga pasqyrimi i radiovalėve deri tek shmangia e efekteve tė dėmshme tė meteorėve.
Vargjet e mėposhtme na informojnė rreth shfaqjes sė tė shtatė shtresave nė Kur'an.








Sot, ėshtė fakt i mirėpėrcaktuar qė atmosfera pėrbėhet nga shtresa tė ndryshme tė vendosura mbi njėra-tjetrėn. Ashtu siē pėrshkruhet nė Kur'an, atmosfera pėrbėhet prej saktėsisht 7 shtresash.



A nuk e keni parė se si Allahu krijoi shtatė qiej (nė shtresa)? (Sure Nuh: 15)

Ai ėshtė qė krijoi shtatė qiej palė mbi palė... (Sure el-Mulk: 3)
Fjala arabe "tibakan" nė kėto vargje e pėrkthyer si "shtresė" d.m.th. "shtresė, mbulesė e duhur apo mbulim pėr diēka" dhe theksohet se si shtresa mė lart pėrputhet mirė me atė mė poshtė. Kjo fjalė kėtu pėrdoret gjithashtu edhe nė shumės, duke i dhėnė kuptimin "shtresat". Qielli i pėrshkruar nė varg si i pėrbėrė prej shtresash ėshtė padyshim shprehja mė e mirė pėr atmosferėn.
Ėshtė njė mrekulli e madhe qė kėto fakte, tė cilat nuk do tė mund tė zbuloheshin kurrė pa teknologjinė e shekullit tė 20-tė, shpaloseshin nė mėnyrė tė shtjellur nė Kur'an 1400 vjet mė parė.

265 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:22 pm

shaban


operator/e
operator/e
Funksioni i Maleve

Kur'ani i kushton vėmendje tė veēantė funksionit gjeologjik tė maleve.

Dhe nė tokė kemi krijuar male tė ngulura fort qė ajo tė mos lėvizė nėn to... (Sure El-Enbija: 31)
Siē vihet re nė kėtė varg, pohohet se malet kanė si funksion tė parandalojnė tronditjet e Tokės.
Ky fakt nuk dihej nga askush nė kohėn e zbritjes sė Kur'anit. Ai u zbulua vetėm kohėt e fundit si rezultat i gjetjeve tė gjeologjisė moderne.
Mė parė mendohej se malet ishin thjesht ngritje mbi sipėrfaqen e tokės.
[url=][/url]Shkencėtarėt tani kanė kuptuar se malet nuk janė thjesht ngritje, por se ato zgjerohen 10-15 herė tė lartėsisė sė tyre nėn tokė, zgjerime kėto qė quhen rrėnjė e malit. Me kėto veēori, malet luajnė tė njėjtin rol me atė tė njė gozhde apo shtylle tė ngulur nė tokė. Pėr shembull, njė majė mali si Mali i Everestit qė ngrihet rreth 9 km mbi sipėrfaqen e tokės, ka njė rrėnjė qė zgjerohet poshtė pėr mė shumė se 125 km.57
Malet dalin si rezultat i lėvizjeve dhe pėrplasjeve tė pllakave masive qė formojnė koren e Tokės. Kur dy pllaka ndeshen, mė e forta rrėshket poshtė tjetrės dhe ajo qė ndodhet sipėr pėrkulet dhe formon malet. Shtresa poshtė vazhdon nėn tokė dhe formon njė zgjerim tė thellė poshtė. Kjo do tė thotė, si u sqarua dhe mė lart, se malet kanė njė pjesė qė shkon poshtė po aq tė madhe sa pjesa e dukshme mbi Tokė.
Nė njė tekst shkencor, struktura e maleve pėrshkruhet si mė poshtė:
[url=][/url]Aty ku kontinentet janė mė tė trasha, si edhe nė vargmalet, korja zhytet edhe mė shumė nė mantel.58
Profesor Siaveda, njė gjeolog detar me famė botėrore, dha komentin e mėposhtėm rreth mėnyrės se si malet ngjeshen nė tokė si rrėnjėt:
[url=][/url]Ndryshimi kryesor mes maleve kontinentalė dhe maleve oqeanikė vjen nga materiali i tyre... Por emėruesi i pėrbashkėt i tė dyve ėshtė se ata kanė rrėnjė qė i mbajnė. Nė rastin e maleve kontinentalė, ėshtė materiali me dendėsi disi tė ulėt nga mali, ai qė zgjerohet poshtė nėn tokė si rrėnjė. Nė rastin e maleve oqeanikė, ka gjithashtu njė material tė lehtė si rrėnjė e malit... Funksioni i rrėnjėve ėshtė tė mbajė malin nė bazė tė ligjit tė Arkimedit.59

[url=][/url]Pėr mė tepėr, Frenk Pres, ish-President i Akademisė Kombėtare tė Shkencave tė Sh.B.A, thotė nė librin e tij Toka, i cili pėrdoret ende si tekst universitar nė mbarė botėn, se malet ngjajnė me shtyllat dhe ato ngulen nė thellėsitė e tokės.60

Nė njė varg, ky aspekt i maleve tregohet kėshtu:

A nuk e bėmė Ne tokėn tė pėrshtatshme, ndėrsa malet shtylla tė saj? (Sure Nebč: 6-7)








Malet i kanė rrėnjėt thellė nėn sipėrfaqen e Tokės (Toka, Press and Siever, f. 413)


Seksion skematik. Malet, si shtyllat, kanė rrėnjė thellė tė ngulura nė Tokė (Anatomia e Tokės, Cailleux, f. 220)


Njė ilustrim tjetėr tregon se si malet janė nė formė shtylle, pėr shkak tė rrėnjėve tė tyre tė thella. (Shkenca e Tokės, Tarbuck and Lutgens, f. 158)
Nė njė varg tjetėr Zoti ka zbuluar se Ai i ka pėrforcuar malet. (Sure en-Naziat: 32) Fjala arabe ersaha nė kėtė varg do tė thotė "i ka rrėnjosur, i ka fiksuar, ngulitur nė tokė". Nė sajė tė kėtyre veēorive, malet zgjerohen mbi dhe nėn tokė nė pikat ku takohen shtresat e tokės dhe i mbėrthejnė kėto shtresa bashkė. Kėshtu ato stabilizojnė koren e tokės dhe parandalojnė rrėshkitjen e saj mbi shtresėn magmatike. Shkurtimisht, mund tė krahasojmė malet me gozhdėt qė bashkojnė copat e drurit.
Sot ne dimė se shtresa e jashtme shkėmbore e tokės ėshtė e ndarė nė pllaka qė notojnė mbi magmė. Duke ditur shpejtėsinė e lartė me tė cilėn rrotullohet toka rreth boshtit tė saj, kėto pllaka notuese do vinin rrotull po tė mos ishte pėr efektin fiksues tė maleve. Nė kėtė rast nuk do tė formohej toka, nuk do tė grumbullohej ujė, nuk do tė rriteshin bimė dhe nuk do tė ndėrtoheshin rrugė e ndėrtesa; shkurt, jeta nė Tokė do ishte e pamundur. Sidoqoftė, me mėshirėn e Zotit, malet parandalojnė shumė lėvizjet mbi sipėrfaqen e Tokės duke funksionuar tamam si gozhdė.
Ky rol vital i maleve, qė u zbulua nga gjeologjia moderne dhe kėrkimet sizmike, u zbulua nė Kur'an shekuj mė parė si njė shembull i urtėsisė gjithėpėrfshirėse nė krijimin e Zotit. Nė njė varg tjetėr thuhet pėrsėri:

Ėshtė Zoti Ai qė vendosi male tė rėnda qė tė mos luajė vendi bashkė me ju... (Sure Lukman: 10)

266 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:23 pm

shaban


operator/e
operator/e
Identifikimi i Shenjave tė Gishtėrinjve
Ndėrsa nė Kur'an pėrmendet se ėshtė e lehtė pėr Zotin ta risjellė njeriun pas vdekjes, theksohen nė mėnyrė tė veēantė shenjat e gishtėrinjve:

Ne jemi tė zotėt t'ia rikrijojmė si kanė qenė edhe majat e gishtave tė tij. (Sure El-Kijama: 3-4)
Theksimi i majave tė gishtėrinjve ka njė kuptim tė veēantė. Kjo sepse kėto shenja janė unike pėr ēdokush. Ēdo person i gjallė apo qė ka jetuar nė kėtė botė ka njė bashkėsi tė vetėn tė shenjave tė gishtave.
Kjo ėshtė dhe arsyeja qė ato pėrdoren si provė e fortė identifikimi dhe pėrdoren pėr kėtė qėllim nė mbarė botėn.





Siē pėrshkruhet kėtu, maja e gishtėrinjve, qė ėshtė e ndryshme pėr ēdo njeri, rrjedh nga e njėjta strukturė tek tė gjithė njerėzit.
Por ajo qė ėshtė e rėndėsishme ėshtė se kjo veēori e majave tė gishtave ėshtė zbuluar vetėm nė shekullin e 19-tė. Mė parė njerėzit i konsideronin shenjat e gishtėrinjve si vija tė zakonshme pa ndonjė rėndėsi apo kuptim tė veēantė. Megjithatė nė Kur'an, Zoti i pėrmend kėto shenja, tė cilat nė atė kohė nuk tėrhoqėn vėmendjen e ndokujt, dhe na tėrheq vėmendjen mbi rėndėsinė e tyre - njė rėndėsi qė u kuptua mė nė fund nė ditėt tona.

267 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:26 pm

shaban


operator/e
operator/e
Lėvizja e maleve
Nė njė varg informohemi se malet nuk janė tė palėvizshėm siē duken, por janė nė nė lėvizje tė vazhdueshme:

E i sheh malet e mendon se ato janė tė palėvizshme, ndėrsa ato lėvizin si retė. (Sure En-Neml: 88)
Kjo lėvizje e maleve shkaktohet nga lėvizjet e kores sė Tokės mbi tė cilėn ato qėndrojnė. Korja e Tokės 'lundron' mbi shtresėn e mantelit , e cila ėshtė mė e dendur. Ishte fillimi i shekullit tė 20-tė, kur pėr herė tė parė nė histori njė shkencėtar gjerman i quajtur Alfred Vegener propozoi qė kontinentet e Tokės kanė qenė tė bashkuar kur u krijua Toka nė fillim, por pastaj u copėtuan dhe kėshtu u ndanė ndėrsa largoheshin nga njėri-tjetri nė drejtime tė ndryshme.
Gjeologėt kuptuan se Vegener kishte tė drejtė vetėm nė vitin 1980, 50 vjet pas vdekjes sė tij. Siē pohonte dhe Vegener nė njė artikull tė botuar nė 1915, masat tokėsore kanė qenė tė bashkuara rreth 500 milion vjet mė parė dhe kjo masė e madhe e quajtur Pangea ndodhej e lokalizuar nė Polin e Jugut. Rreth 180 milion vjet mė parė, Pangea u nda nė dy pjesė qė ecėn nė drejtime tė ndryshme. Njė nga kėto kontinente gjigande ishte Gonduana, i cili pėrfshinte Afrikėn, Australinė, Antarktikėn dhe Indinė. Tjetri ishte Laurazia i cili pėrfshinte Europėn, Amerikėn e Veriut dhe Azinė pėrveē Indisė. Nė 150 milionė vjetėt e ardhshėm Gonduana dhe Laurazia u ndanė nė pjesė mė tė vogla.
Kėto kontinente qė u shfaqėn pas copėtimit tė Pangeas janė duke lėvizur vazhdueshmėrisht mbi Tokė me disa centimetra nė vit, duke ndryshuar njėkohėsisht dhe raportet tokė/det tė Tokės.
E zbuluar si rezultat i kėrkimeve gjeologjike tė kryera nė fillimet e shekullit tė 20-tė, kjo lėvizje e kores sė Tokės shpjegohet kėshtu nga shkencėtarėt:
[url=][/url]Korja dhe pjesa e sipėrme tė mantelit me njė trashėsi prej rreth 100 km, ndahen nė segmente tė quajtura pllaka. Ka 6 pllaka kryesore dhe disa tė tjera tė vogla. Sipas teorisė sė quajtur tektonika e pllakave, kėto pllaka lėvizin nė Tokė duke mbartur me vete kontinentet dhe fundet e oqeaneve… Lėvizja kontinentale ėshtė matur tė jetė 1-5 cm nė vit. Kjo lėvizje e pllakave do krijojė njė ndryshim tė ngadalshėm tė gjeografisė sė Tokės. Pėr shembull, ēdo vit Oqeani Atlantik bėhet lehtėsisht mė i gjerė.61
[url=][/url]Kėtu duhet tė theksohet njė pikė shumė e rėndėsishme: Zoti pėrmend lėvizjen e maleve si njė veprim rrjedhės. Sot shkencėtarėt e kohės tonė pėrdorin gjithashtu termin "rrjedhje kontinentale" pėr kėtė lėvizje. 62
Continental drift is something which could not be observed at the time of the revelation of the Qur'an, and in the words, "You will see the mountains you reckoned to be solid" God revealed in advance the way in which people were to approach the subject. He then revealed another truth, saying that the mountains went past like clouds. As we have seen, attention is drawn in the verse to the mobility of the stratum in which mountains stand.
Unquestionably, it is one of the miracles of the Qur'an that this scientific fact, which has recently been discovered by science, was announced in the Qur'an.

268 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:27 pm

shaban


operator/e
operator/e
Mrekullia tek Hekuri
Hekuri ėshtė njė nga elementet e theksuar fort nė Kur'an. Nė Suren el-Hadid, qė d.m.th. Hekur, ne informohemi:

…Dhe Ne e kemi zbritur edhe hekurin nė tė cilin ka forcė tė madhe dhe dobi pėr njerėzit… (Sure el-Hadid: 25)

[url=][/url]Fjala enzelna e pėrkthyer si "zbritur" dhe e pėrdorur pėr hekurin nė kėtė varg, mund tė mendohet se ka kuptim metaforik pėr tė shpjeguar se hekuri ėshtė sjellė pėr tė mirėn e njerėzve. Por, nėse marrim nė konsideratė kuptimin konkret tė fjalės, qė ėshtė "i zbritur fizikisht nga qielli", si nė rastin e shiut apo tė rrezeve tė Diellit, kuptojmė se ky varg sjell njė mrekulli shkencore shumė tė rėndėsishme. Kjo sepse gjetjet moderne astronomike kanė nxjerrė nė pah se hekuri i ndodhur nė botėn tonė ka ardhur nga yjet gjigandė nga hapsira e jashtme.63
[url=][/url]Jo vetėm hekuri nė tokė por edhe hekuri nė tė gjithė Sistemin Diellor vjen nga hapsira e jashtme, meqėnėse temperatura nė diell ėshtė e papėrshtatshme pėr formimin e elementit hekur. Dielli ka nė sipėrfaqe njė temperaturė prej 6000 gradė Celsius dhe nė kore afėrsisht 20 milion gradė. Hekuri mund tė prodhohet vetėm nė yje shumė mė tė mėdhenj se Dielli, ku temperatura arrin disa qindra milion gradė. Kur sasia e hekurit tejkalon njė masė tė caktuar tek njė yll, ai nuk mund ta mbajė mė dhe pėrfundimisht shpėrthen nė atė qė quhet "nova" ose "supernova". Kėto shpėrthime bėjnė qė hekuri tė shpėrndahet nė hapsirė.64
Njė burim shkencor na jep informacionin e mėposhtėm mbi kėtė temė:
[url=][/url]Ka gjithashtu prova pėr ngjarje mė tė vjetra supernovash: Nivelet e pėrforcuara tė hekurit-60 nė sedimentet e thellėsive tė detit janė interpretuar si tregues se njė shpėrthim supernova ka ndodhur brenda 90 vite-dritė tė diellit rreth 5 milion vjet mė parė. Hekuri-60 ėshtė njė izotop radioaktiv i hekurit i formuar nė shpėrthime supernova, i cili zbėrthehet me njė periudhė gjysėm-zbėrthimi prej 1,5 milion vjetėsh. Njė prani e madhe e kėtij izotopi nė njė shtresė gjeologjike tregon sintezėn e re bėrthamore tė elementėve afėr nė hapsirė dhe transportimin e tyre nė tokė (ndoshta si pjesė e thėrrmijave tė pluhurit)65
Gjithė kjo tregon se hekuri nuk u formua nė Tokė, por u mbart nga supernovat dhe "zbriti" nė tė njėjtėn mėnyrė siē pėrmendet nė vargun e mėparshėm . Ėshtė e qartė se ky fakt nuk mund tė njihej shkencėrisht nė shekullin e 7-tė, kur u shpall Kur'ani. Megjithatė ky fakt ėshtė pėrmendur nė Kur'an, fjala e Zotit I Cili rrethon ēdogjė me dijen e Tij tė pafund.
Astronomia ka zbuluar gjithashtu se edhe elementėt e tjerė janė formuar jashtė Tokės. Nė shprehjen "Ne dėrguam edhe hekurin", fjala "edhe" i referohet mjaft mirė kėtij fakti. Megjithatė, fakti qė vargu pėrmend nė mėnyrė tė veēantė hekurin ėshtė tej mase ngacmuese nė dritėn e zbulimeve tė bėra nė fund tė shekullit tė 20-tė. Nė librin e tij Fati i Nayrės, Majkėll Denton thekson rėndėsinė e hekurit:
Nga tė gjithė metalet askush nuk ėshtė mė i domosdoshėm pėr jetėn se hekuri. Ėshtė grumbullimi i hekurit nė qendėr tė njė ylli qė shkakton njė shpėrthim supernova dhe shpėrndarjen mė pas tė atomeve jetikė nėpėr kozmos. Ishte rėnia e atomeve tė hekurit pėr shkak tė gravitetit nė qendėr tė Tokės primitive ajo qė gjeneroi nxehtėsinė qė shkaktoi diferencimin kimik fillestar tė tokės, ēlirimin e atmosferės sė hershme dhe sė fundmi formimin e hidrosferės. Ėshtė hekuri i shkrirė nė qendėr tė tokės, i cili duke vepruar si njė dinamo gjigande, gjeneron fushėn magnetike tė tokės, e cila nga ana tjetėr krijon brezat e rrezatimit Van Alen qė mbrojėn sipėrfaqen e tokės nga rrezatimet kozmike penetruese me energji tė lartė dhe ruajnė shtresėn e ozonit nga shkatėrrimi i rrezeve kozmoke…
Pa atomin e hekurit nuk do tė kishte jetė tė bazuar mbi karbonin nė kozmos; as supernova, as ngrohje tė tokės primitive, as atmosferė apo hidrosferė. Nuk do tė kishte fushė mbrojtėse magnetike, as breza rrezatimi Van Alen, as shtresė ozoni, as metale pėr tė bėrė hemoglobinėn (nė gjakun e njeriut), as metale pėr tė mbajtur nėn kontroll reaktivitetin e oksigjenit dhe as metabolizėm oksidues.
[url=][/url]Marrėdhėnia intriguese dhe e ngushtė ndėrmjet jetės dhe hekurit, ndėrmjet ngjyrės sė kuqe tė gjakut dhe shuarjes sė ndonjė ylli tė largėt, jo vetėm tregon pėrshtatjen e metaleve me biologjinė por gjithashtu biocentrizmin e kozmosit…66
Rėndėsia e hekurit mund tė shihet qartė nga kėto fjalė. Fakti se i kushtohet rėndėsi e veēantė hekurit nė Kur'an thekson rėndėsinė e kėtij elementi. Pėrveē kėsaj ka njė sekret tjetėr nė Kur'an qė tėrheq vėmendjen pėr rėndėsinė e hekurit: Vargu i 25-tė i Sures el-Hadid, qė i referohet hekurit, pėrfshin dy kode matematikė interesantė:




El-Hadid ėshtė surja e 57-tė e Kur'anit. Vlera numerike e fjalės "el-hadid" nė Arabisht ėshtė pėrsėri 57. Vlera numerike e fjalės "hadid" vetėm ėshtė 26. Gjithashtu, siē shikohet nė tabelėn periodike tė mėsipėrme, 26 ėshtė numri atomik i hekurit.
El-Hadid ėshtė Surja e 57-tė nė Kur'an. Vlera numerike e fjalės "El-Hadid" nė Arabisht kur vlerat e tij numerike mblidhen, ėshtė gjithashtu 57.
Vlera numerike e fjalės vetėm "Hadid" ėshtė 26 dhe 26 ėshtė numri atomik i hekurit.

269 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:27 pm

shaban


operator/e
operator/e
Erėrat Mbarėsuese
Nė njė varg tė Kur'anit ėshtė pėrmendur karakteristika "mbarėsuese" e erėrave dhe formimi i shiut si rezultat i kėsaj:

Ne i lėshojmė erėrat mbarėsuese e nga qielli lėshojmė shi dhe atė ju japim ta pini… (Sure El-Hixhr: 22)
Nė kėtė varg tregohet se faza e parė nė formimin e shiut ėshtė era. Deri nė fillim tė shekullit tė 20-tė, lidhja e vetme e njohur mes erės dhe shiut ishte se era lėvizte retė. Megjithatė, gjetjet meteorologjike tė kohėve tė fundit kanė treguar rolin "mbarėsues" tė erės nė formimin e shiut.
Ky funksion mbarėsues i erės shpjegohet kėshtu:
Mbi sipėrfaqen e detėrave dhe oqeaneve, pėr shkak tė veprimit shkumėzues tė ujit, formohen flluska tė panumėrta ajri. Nė momentin qė kėto flluska plasin, nė ajėr shpėrndahen mijėra thėrrmija tė vogla me diametėr sa njė tė qindtėn e milimetrit. Kėto thėrrmija tė njohura si "aerosole" pėrzihen me pluhurin e sjellė nga toka me anė tė erės dhe ēohen nė shtresat e sipėrme tė atmosferės. Thėrrmijat e mbartura nė lartėsitė e mėdha nga era vijnė nė kontakt me avujt e ujit. Avulli i ujit kondenson rrotull kėtyre thėrrmijave dhe kthehet nė pika uji. Kėto pika uji nė fillim mblidhen dhe formojnė retė, pastaj bien nė Tokė nė formė shiu.
Siē shihet, erėrat "mbarsin" avujt e ujit tė ndodhur nė ajėr me thėrrmijat qė ato marrin nga deti dhe ndihmojnė kėshtu nė formimin e reve tė shiut.
Nėse erėrat nuk do ta kishin kėtė veti, nuk do tė formoheshin kurrė pikat e ujit lart nė atmosferė dhe nuk do tė ekzistonte shiu.
Pika mė e rėndėsishme kėtu ėshtė se ky rol kyē i erės nė formimin e shiut pėrmendej shekuj mė parė nė Kur'an nė njė kohė kur njerėzit dinin shumė pak rreth fenomeneve natyrore…
Njė informacion tjetėr rreth efektit mbarėsues tė erėrave ėshtė roli qė ato luajnė nė fertilizimin e bimėve. Shumė bimė mbi Tokė sigurojnė mbijetesėn e tyre duke shpėrndarė polenin me anė tė erės. Era merr polenin nga bimėt dhe ndihmon nė fertilizimin duke mbartur polenin nė bimėt e tjera tė tė njėjtit lloj.
Ky efekt i erės tek bimėt ishte i panjohur deri para pak kohėsh. Megjithatė, kur u kuptua se bimėt ndahen nė mashkull dhe femėr, u kuptua dhe efekti fertilizues i erės. Kur'ani e tregon kėtė fakt nė vargun: "...Ne kemi lėshuar shi e kemi bėrė tė mbijnė nė tė nga tė gjitha llojet mė tė dobishme, nė ēift." (Sure Llukman: 10)

270 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:28 pm

shaban


operator/e
operator/e
Proporcioni i shiut
Njė nga informacionet e dhėna nė Kur'an rreth shiut ėshtė se ai bie nė Tokė nė sasinė e duhur. Kjo pėrmendet nė suren ez-Zuhruf si mė poshtė:

Dhe ėshtė Ai qė lėshon nga qielli ujė me masė. Ne i japim me tė jetė njė toke tė vdekur. Ja, kėshtu edhe ju do tė ngriheni (nga vdekja) (Sure Ez-Zuhruf: 11)




Nė tokė, uji qarkullon sipas njė "mase" tė caktuar. Jeta nė Tokė varet nga ky cikėl i ujit.
Kjo sasi e pėrcaktuar e shiut ėshtė zbuluar pėrsėri nga kėrkimet e sotme moderne. Ėshtė vlerėsuar se nė njė sekondė avullojnė afėrsisht 16 milion ton ujė nga Toka. Kjo sasi shkon nė 513 trilion ton nė vit. Ky numėr ėshtė i njėjtė me sasinė e shiut qė bie nė Tokė nė njė vit. Kjo do tė thotė se uji qarkullon vazhdimisht nė njė cikėl tė ekulibruar, nė njė "masė" tė caktuar. Jeta nė Tokė varet nga ky cikėl i ujit. Sikur njerėzit tė pėrdornin tė gjithė teknologjinė e mundshme, nuk do tė mundnin tė riprodhojnė kėtė cikėl artificialisht.
Njė shmangie sado e vogėl e kėtij ekuilibri do tė sillte shumė shpejt njė ērregullim tė madh ekologjik qė do t'i jepte fund jetės nė Tokė. Por kjo nuk ndodh asnjėherė dhe shiu vazhdon tė bjerė ēdo vit nė tė njėjtėn sasi ashtu siē na u zbulua dhe nga Kur'ani.
Proporcioni i rėnies sė shiut nuk ka tė bėjė thjesht me sasinė e tij, por gjithashtu edhe me shpejtėsinė e rėnies sė pikave tė shiut. Shpejtėsia e pikave tė shiut, pavarėsisht nga madhėsia e tyre, nuk e kalon njė limit tė caktuar.
[url=][/url]Filip Lenard, njė fizikant gjerman fitues i ēmimit Nobel, pėrcaktoi se shpejtėsia me tė cilėn bien pikat e shiut rritet sipas diametrit deri nė njė madhėsi 4,5 mm. Megjithatė, pėr pika mė tė mėdha, shpejtėsia e rėnies nuk rritet mė shumė se 8 metėr pėr sekondė.67 Kjo pėr shkak tė formės sė pikave, e cila bėn tė rritet rezistenca e tyre ndaj ajrit gjė qė pengon rritjen e shpejtėsisė sė tyre.
Siē mund tė shihet, nė Kur'an tėrhiqet vėmendja ndaj njė rregullimi delikat tė shiut i cili nuk ka mundur tė dihet 1400 vjet mė parė.

271 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:28 pm

shaban


operator/e
operator/e
Mospėrzierja e Deteve me Njėri-tjetrin
Njė nga vetitė e deteve qė ėshtė zbuluar vetėm kohėt e fundit, ėshtė treguar nė njė varg tė Kur'anit si mė poshtė:

Ai i lejoi dy detet tė puqen. Ndėrmjet atyre tė dyve ėshtė njė pengesė qė ata tė dy nuk e kapėrcejnė. (Sure Err-Rrahman: 19-20)
[url=][/url]Kjo veti e deteve, qė ata takohen por nuk pėrzihen aspak me njėri-tjetrin, ėshtė zbuluar vetėm kohėt e fundit nga oqeanografėt. Pėr shkak tė forcės fizike tė quajtur "tension sipėrfaqėsor", ujėrat e deteve fqinjė nuk ngatėrrohen. Si pasojė e dendėsive tė ndryshme tė ujėrave tė tyre, tensioni sipėrfaqsor pengon pėrzierjen e tyre, njėsoj si tė kishte njė mur tė hollė mes tyre.68
Pjesa interesante e kėsaj ėshtė se, nė njė kohė kur njerėzit nuk kishin njohuri mbi fizikėn, tensionin sipėrfaqsor apo oqeanografinė, ky fakt u zbulua nga Kur'ani.




Uji i Detit Mesdhe hyn nė Atlantik nėpėrmjet Gjibraltarit. Por temperatura e tyre, kripėsia dhe dendėsitė nuk ndryshojnė, si shkak i barrierės qė i ndan ato.


Pavarėsisht nga fakti se ka dallgė tė mėdha, rryma tė forta dhe batica nė kėto dete, ato nuk pėrzihen me njėri-tjetrin dhe as nuk e kalojnė barrierėn mes tyre. I provuar shkencėrisht vetėm kohėt e fundit, ky fakt ėshtė pėrmendur nė Suren err-Rrahman tė Kur'anit 14 shekuj mė parė.

272 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:29 pm

shaban


operator/e
operator/e
Gjinia e Fėmijės





Nė Kur'an thuhet se gjinia krijohet nga njė "pikė farė qė hidhet". Megjithatė, deri para pak kohėsh, besohej se gjinia e fėmijės pėrcaktohej nga qelizat e nėnės. Shkenca, kėtė informacion tė dhėnė nė Kur'an, e zbuloi vetėm nė shekullin e 20-tė. Deri fare pak kohė mė parė, mendohej se gjinia e fėmijės pėrcaktohej nga qelizat e nėnės. Ose tė paktėn, besohej se gjinia pėrcaktohej nga qelizat e nėnės dhe babait bashkė. Por ne jemi informuar ndryshe nė Kur'an ku citohet se mashkulli apo femra krijohet nga "njė pikė farė qė hidhet".


Dhe Ai ėshtė qė krijoi llojet - mashkullin dhe femrėn. Nga pika e farės qė hidhet. (Sure En-Nexhm: 45-46)

A nuk ka qenė ai njė pikė ujė qė derdhet, e pastaj u bė gjak i trashė qė Ai e krijoi dhe e pėrsosi duke bėrė prej tyre dy lloje mashkullin dhe femrėn? (Sure el-Kijame: 37-39)
Disiplinat e gjenetikės dhe biologjisė molekulare kanė vlerėsuar shkencėrisht saktėsinė e kėtij informacioni tė dhėnė nga Zoti nė Kur'an. Tani ėshtė kuptuar se gjinia pėrcaktohet nga qelizat e mashkullit dhe se femra nuk ka asnjė rol nė kėtė proces.
Kromozomet janė elementėt kryesorė nė pėrcaktimin e gjinisė. Dy nga 46 kromozomet, qė pėrcaktojnė strukturėn njerėzore, njihen si kromozomet e gjinisė. Kėto dy kromozome quhen "XY" tek meshkujt dhe "XX" tek femrat pasi format e kromozomeve i ngjajnė kėtyre shkronjave. Kromozomi "Y" mbart gjenet qė kodojnė gjininė mashkullore, ndėrsa kromozomi "X" mbart gjenet qė kodojnė gjininė femėrore.





Janė kromozomet ato qė pėrcaktojnė gjininė.
Formimi i njė qėnieje tė re njerėzore fillon me kombinimin kryq tė njė prej kėtyre kromozomeve, tė cilat ekzistojnė nė ēifte tek femrat dhe meshkujt. Tek femrat tė dy pėrbėrėsit e qelizės, e cila ndahet nė dy gjatė ovulimit, mbartin kromozome X. Qeliza e mashkullit nga ana tjetėr, prodhon dy lloj pėrbėrėsish, njė qė pėrmban kromozome X dhe tjetri kromozome Y. Nėse njė kromozom X nga femra bashkohet me njė spermė qė pėrmban njė kromozom X atėherė fėmija ėshtė femėr. Nėse bashkohet me njė spermė qė pėrmban njė kromozom Y, fėmija ėshtė mashkull.
Me fjalė tė tjera, gjinia e fėmijės pėrcaktohet nga cili kromozom i mashkullit bashkohet me ovulin e femrės.
Asgjė nga kėto njihej deri nė zbulimin e gjenetikės nė shekullin e 20-tė. Nė tė vėrtetė, nė shumė kultura besohej se gjinia e fėmijės pėrcaktohej nga trupi i nėnės. Ky ėshtė shkaku qė gratė fajėsoheshin kur lindnin vajza.
Katėrmbėdhjetė shekuj pėrpara se tė zbuloheshin gjenet e njeriut, Kur'ani na dha informacione qė e hidhnin poshtė kėtė supersticion dhe na tregoi se origjina e gjinisė nuk gjendej tek gratė por tek burrat.

273 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:29 pm

shaban


operator/e
operator/e
Embrioni i Ngjitur pas Uterusit
Nėse vazhdojmė tė shqyrtojmė faktet e pėrmendura nė Kur'an rreth formimit tė njeriut, ndeshemi pėrsėri me disa mrekulli shkencore mjaft tė rėndėsishme.
Kur qeliza mashkullore bashkohet me vezėn e femrės, formohet esenca e fėmijės qė pritet tė lindė. Kjo qelizė e vetme, e njohur si "zigotė" nė biologji, do fillojė menjėherė tė riprodhohet duke u ndarė dhe do shndėrrohet kėshtu nė "mish" tė quajtur embrion. Kjo sigurisht qė mund tė shikohet nga njerėzit vetėm me ndihmėn e mikroskopit.
[url=][/url]Megjithatė, embrioni nuk i kalon fazat e tij zhvilluese dukė qėndruar nė boshllėk. Ai ngjitet pas uterusit njėsoj si rrėnjėt qė futen nė tokė. Nėpėrmjet kėsaj lidhjeje embrioni pėrfton nga trupi i nėnės substancat esenciale pėr zhvillimin e tij.69
Nė kėtė pikė zbulohet njė mrekulli e rėndėsishme e Kur'anit. Kur i referohet embrionit qė zhvillohet nė barkun e nėnės, Zoti pėrdor fjalėn "alak" nė Kur'an:

Lexo: Nė emėr tė Zotit tėnd i cili krijoi njeriun prej njė gjaku tė mpiksur (alak). Lexo: Se Zoti yt ėshtė mė Bujari. (Sure El-Alak: 2-3)
Kupimi i fjalės alak nė Arabisht ėshtė "diēka qė ngjitet nė njė vend". Fjala pėrdoret tamam pėr tė pėrshkruar shushunjat qė ngjiten pas njė trupi pėr tė thithur gjak.
Sigurisht, pėrdorimi i njė fjale kaq tė goditur pėr embrionin qė zhvillohet nė barkun e nėnės, provon pėrsėri qė Kur'ani ėshtė njė zbulesė nga Zoti, Sunduesi i gjithė Botėrave.

274 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:30 pm

shaban


operator/e
operator/e
Mbėshtjellja e Kockave me Muskuj
Njė aspekt tjetėr i rėndėsishėm i informacionit tė dhėnė nė vargjet e Kur'anit janė fazat e zhvillimit tė qėnies njerėzore nė barkun e nėnės. Nė ato vargje thuhet se kockat zhvillohen tė parat dhe pastaj muskujt tė cilėt mbėshtillen rreth tyre:

Mė pas atė pikė ujė e bėmė copė gjaku, e atė gjak tė mpiksur e bėmė copė mishi, e atė copė mishi e shndėrruam nė eshtra, dhe eshtrave ua veshėm mishin, pastaj atė e bėmė krijesė tjetėr. I Lartė ėshtė Allahu, mė i Miri Krijues. (Sure El-Mu'minun: 14)




(Pastaj Ne) i veshėm kockat me mish... (Sure el-Muminun: 14)
Embriologjia ėshtė ajo degė e shkencės qė studion zhvillimin e embrionit. Deri pak kohė mė parė embriologėt supozonin se kockat dhe muskujt tek embrioni zhvilloheshin njėkohėsisht. Por, kėrkimet e avancuara mikroskopike tė kryera nė sajė tė zhvillimeve tė reja teknologjike, kanė treguar se Kur'ani ėshtė fjalė pėr fjalė i saktė.
Kėto vėzhgime nė nivel mikroskopik treguan se zhvillimi brenda barkut tė nėnės ndodh nė tė njėjtėn mėnyrė tė pėrshkruar nga vargjet e Kur'anit . Sė pari, kockėzohet indi kėrcor. Pastaj qelizat muskulare qė seleksionohen nga indi rreth kockave bashkohen dhe mbėshtjellin kockat.
Kjo ngjarje ėshtė shpjeguar nė njė botim shkencor tė titulluar Njeriu nė Zhvillim me kėto fjalė:
[url=][/url]Forma e skeletit pėrcakton pamjen e pėrgjithshme tė embrionit gjatė javės sė 7-tė; muskujt nuk zhvillohen nė tė njėjtėn kohė por zhvillimi i tyre ndodh menjėherė pas kėsaj. Muskujt zėnė pozicion rreth kockave nė tė gjithė trupin dhe veshin kėshtu kockat. Kėshtu, muskujt marrin format dhe strukturat e tyre tė njohura... Faza e veshjes sė muskujve ndodh gjatė javės sė 8-tė...70
Shkurtimisht, fazat e zhvillimit tė njeriut tė shpjeguara nė Kur'an janė nė harmoni tė plotė me zbulimet e embriologjisė moderne.

275 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:30 pm

shaban


operator/e
operator/e
Tre Zonat e Errėta tė Fėmijės nė Bark
Nė Kur'an thuhet se njeriu krijohet nga njė proces tre-fazor nė barkun e nėnės:

...Ai ju krijon juve nė barqet e nėnave tuaja krijim pas krijimi nė tre errėsira. Ky ėshtė Allahu, Zoti juaj, vetėm i Atij ėshtė pushteti. Nuk ka Zot tjetėr pėrveē Tij. E si pra, i shmangeni? (Sure Ez-Zumer: 6)
Shprehja fi thulumetin thelethin, e pėrkthyer si "tre errėsira", tregon tre zona tė errėta tė pėrfshira nė zhvillimin e embrionit. Kėto janė:
a) Errėsira e abdomenit
b) Errėsira e mitrės
c) Errėsira e placentės





Nė Suren ez-Sumer, vargu 6, tregohet se njė qenie njerėzore krijohet nė barkun e nėnės nė tre faza tė ndryshme. Me tė vėrtetė, biologjia moderne ka zbuluar se zhvillimi embriologjik i fėmijės ndodh nė tre pjesė tė ndryshme nė barkun e nėnės. Siē e kemi parė, biologjia moderne ka zbuluar se zhvillimi embriologjik i fėmijės ndodh nė mėnyrės e pėrshkruar nė varg, nė tre zona errėsirash. Pėr mė tepėr, pėrparimet nė shkencėn e embriologjisė tregojnė se kėto zona pėrbėhen nga 3 shtresa secila.
[url=][/url]Muri i jashtėm abdominal pėrbėhet gjithashtu prej tre shtresash: muskujt e brendshėm oblikė, tė jashtėm oblikė dhe transversė abdominalė.71
[url=][/url]Njėsoj, muri i mitrės pėrbėhet gjithashtu prej tre shtresash: epimetri, miometri dhe endometri.72
[url=][/url]Pėrsėri, placenta qė rrethon embrionin pėrbėhet prej tre shtresash: amnioni (membrana e brendshme rreth fetusit), korioni (shtresa e mesme e amnionit) dhe decidua (shtresa e jashtme e amnionit) 73
[url=][/url]Gjithashtu nė kėtė varg tregohet se njė qėnie njerėzore krijohet duke kaluar nė tre faza tė ndryshme. Nė tė vėrtetė, biologjia moderne ka zbuluar se zhvillimi embriologjik i fėmijės ndodh nė tre hapa. Nė tė gjithė tekstet e embriologjisė e studiuara nė fakultetet e mjekėsisė, sot kjo temė konsiderohet si njė element njohurie bazė. Pėr shembull, nė librin Embriologjia Njerėzore Themelore, tekst referimi bazė nė fushėn e embiologjisė, ky fakt citohet si nė vijim: "Jeta nė uterus ka tre faza: para-embrionike; dy javė e gjysma e parė, embrionike; deri nė fund tė javės sė tetė, dhe faza e fetusit; nga java e tetė nė lindje." 74
Kėto hapa i referohen fazave tė ndryshme tė zhvillimit tė fėmijės; Shkurtimisht, karakteristikat kryesore tė kėtyre fazave janė si mė poshtė:

- Faza Para-embrionike
Nė kėtė fazė tė parė, zigota ndahet dhe kur ajo bėhet njė grup qelizash, ajo ngjitet nė muret e uterusit. Ndėrsa numri i qelizave vazhdon tė rritet, ato vetėorganizohen nė tre shtresa.

- Faza Embrionike
Faza e dytė zgjat pėr pesė javė e gjysėm gjatė sė cilės fėmija quhet "embrion". Nė kėtė fazė fillojnė tė shfaqen organet dhe sistemet kryesore tė trupit nga shtresat qelizore.

- Faza e Fetusit
Ng kjo fazė e tutje embrioni quhet "fetus". Kjo fazė fillon nė javėn e tetė tė shtatzėnisė dhe zgjat deri nė momentin e lindjes. Karakteristika dalluese e kėsaj faze ėshtė se fetusi ka pamjen e njė qėnieje njerėzore, me fytyrėn, duart dhe kėmbėt e tij. Edhe pse ėshtė vetėm 3 cm i gjatė nė fillim, janė bėrė tė dukshme tė gjitha organet e tij. Kjo fazė zgjat pėr rreth 30 javė dhe zhvillimi vazhdon deri nė javėn e lindjes.
Tė dhėnat mbi zhvillimin nė barkun e nėnės u bėnė tė ditura vetėm pas vėzhgimeve me mjete moderne. Pėrsėri, si shumė fakte tė tjera shkencore, kėto tė pjesė tė dhėnash gjenden nė ajetet e Kur'ani nė njė mėnyrė mrekulluese. Fakti, qė njė informacion kaq i detajuar dhe i saktė ndodhej nė Kur'an nė njė kohė kur njerėzit kishin tė dhėna tė pakta mbi ēėshtjet mjekėsore, ėshtė provė e qartė se Kur'ani ėshtė fjalė e Zotit.

276 Re: Kur'ani Fisnik Today at 7:14 pm

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 11 e 13]

Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3 ... 10, 11, 12, 13  Next

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi