Regjistrohu qe te shikosh Gjithcka Smile

FORUMI PEQINILIVE.NET JU URON QENDRIM TE KENDSHEM NE VAZHDIM


You are not connected. Please login or register

 » Shkenca » Shkenca » Kur'ani Fisnik

Kur'ani Fisnik

Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3 ... , 11, 12, 13  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 12 e 13]

276 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:31 pm

shaban


operator/e
operator/e
Qumėshti i Nėnės

Ne njeriun e kemi mėsuar pėr prindėrit e vet, sepse nėna e vet e barti me mund pas mundi dhe pas dy viteve ia ndau gjirin. Tė jesh mirėnjohės ndaj Meje dhe ndaj dy prindėrve tė tu pse vetėm tek Unė ėshtė kthimi juaj. (Sure Llukman: 14)
[url=][/url]Qumėshti i nėnės ėshtė njė pėrzierje e pakrahasueshme qė u krijua nga Zoti si njė burim i shkėlqyer ushqimi pėr fėmijėn e porsalindur por edhe si njė substancė qė rrit rezistencėn e tij ndaj sėmundjeve. Ekuilibri i vlerave ushqimore tek qumėshti i nėnės ėshtė nė nivele ideale dhe gjithashtu ai ėshtė nė formėn ideale pėr trupin ende tė parritur tė fėmijės. Njėkohėsisht, qumėshti i nėnės ėshtė shumė i pasur me vlera ushqimore qė ndihmojnė nė pėrshpejtimin e rritjes sė qelizave tė trurit dhe tė zhvillimit tė sistemit nervor.75 As ushqimi artificial i prodhuar nga teknologjia e sotme nuk mund ta zėvendėsojė kėtė burim tė mrekullueshėm ushqimi.
[url=][/url]Lista e avantazheve tė fėmijės nga qumėshti i nėnės rritet nga dita nė ditė. Kėrkimet kanė treguar se fėmijėt e ushqyer nga qumėshti i nėnės janė veēanėrisht tė mbrojtur nga infeksionet e sistemit tė frymėmarrjes dhe atij tretės. Kjo sepse antitrupat nė qumėshtin e nėnės sigurojnė njė mbrojtje direkte ndaj infeksioneve. Veti tjetėr anti-infeksionale tė tij ėshtė se ky ushqim krijon njė ambjent tė pėrshtatshėm pėr bakteret "e mira" tė quajtura "florė normale" dhe pėrbėn njė barrierė ndaj baktereve, viruseve dhe parazitėve. Pėr mė tepėr, ėshtė zbuluar se nė qumėshtin e nėnės ka faktorė qė rregullojnė sistemin imunitar ndaj sėmundjeve infektive dhe e lejojnė atė tė funksionojė normalisht.76
Meqė qumėshti i nėnės ėshtė modeluar nė mėnyrė tė veēantė, ai ėshtė ushqimi mė i tretshėm pėr fėmijėt. Duke qenė se ėshtė shumė i pasur me vlera ushqimore, ai tretet shumė lehtė nga sistemi i ndjeshėm tretės i fėmijės. Kėshtu, meqėnėse fėmija harxhon mė pak energji pėr tretjen, ai mund ta pėrdorė atė energji pėr funksione tė tjera trupore si rritja apo zhvillimi i organeve.
Qumėshti i nėnave qė kanė pasur fėmijė tė parakohshėm (prematurė) pėrmban nivele mė tė larta yndyrnash, proteinash, natriumi, klori dhe hekuri me qėllim qė tė pėrmbushė nevojat e fėmijės. Nė tė vėrtetė ėshtė parė se nga qumėshti i nėnės, funksionet e syrit zhvillohen mė mirė nė fėmijėt prematurė dhe gjithashtu ata dalin mė mirė nė testet e inteligjencės, si edhe kanė avantazhe tė tjera.
[url=][/url]Njė zbulim tjetėr i ri shkencor qė i pėrket qumėshtit tė nėnės ėshtė se ai ėshtė shumė i dobishėm pėr fėmijėn, pėr dy vjet.77 Ky informacion i rėndėsishėm i zbuluar nga shkenca vetėm kohėt e fundit u zbulua nga Zoti nė vargun "...pas dy viteve ia ndau gjirin..." 1400 vjet mė parė.

277 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:31 pm

shaban


operator/e
operator/e
Pėrfundime
Tė gjitha kėto qė pamė deri tani na tregojnė njė fakt tė qartė: Kur'ani ėshtė njė libėr i tillė qė tė gjitha tė dhėnat e pėrmendura aty kanė dalė tė vėrteta. Nė vargjet e tij tregohen fakte rreth temave shkencore dhe tė dhėna pėr tė ardhmen, fakte kėto qė askush i dinte nė atė kohė. Ėshtė e pamundur qė ky informacion tė njihej me nivelin e njohurisė dhe teknologijsė sė atėhershme. Ėshtė e qartė se kjo ėshtė provė e pastėr se Kur'ani nuk ėshtė fjalė e njeriut. Kur'ani ėshtė fjala e Zotit tė Gjithėfuqishėm, Filluesi i ēdogjėje dhe i tė Vetmit qė pėrfshin ēdogjė me dijen e Tij. Nė njė varg Zoti thotė pėr Kur'anin: "Sikur tė ishte prej dikujt tjetėr pėrveē Zotit, do tė gjenin nė tė shumė kundėrthėnie". (Sure En-Nisa': 82) Jo vetėm qė nuk ka kundėrthėnie nė Kur'an, por ēdo pjesė e informcionit qė ai pėrmban zbulon mrekullinė e kėtij Libri Hyjnor pėrditė e mė shumė. Ajo qė i mbetet njeriut ėshtė tė kapet fort pas kėtij Libri Hyjnor tė zbritur nga Zoti dhe ta pranojė si udhėrrėfyesin e tij tė vetėm. Nė njė nga vargjet e Tij, Zoti na urdhėron:


Dhe ky ėshtė libėr, dobiprurės, Ne e zbritėm, kėshtu qė pėrmbanju atij qė tė mėshiroheni. (Sure En'am: 155)

278 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:33 pm

shaban


operator/e
operator/e
SHKENCĖTARĖT BESIMTARĖ
Pavarėsisht se sa kokėfortė mund tė jenė materialistėt dhe ateistėt, njė e vėrtetė e vetme mbetet evidente: Zoti krijoi tė gjitha format e jetės dhe sistemeve qė pėrbėjnė thelbin e shkencės. Si rrjedhim, ėshtė e sigurtė qė feja dhe shkenca janė nė pajtim, pėrsa kohė qė ato praktikohen nė mėnyrė tė ndershme dhe tė ndjeshme. Shenjė e kėtij aprovimi tė dukshėm janė "shkencėtarėt besimtarė" tė sė shkuarės dhe tė sė tashmes, tė cilėt i dhanė ndihmesė tė rėndėsishme njerėzimit.
Njė shkencėtar, qė praktikon shkencėn, bėn zbulime tė reja dhe punon pėr tė sqaruar misteret e universit, ėshtė nė tė vėrtetė dhe njė individ qė shqyrton artistikėn e Zotit nė thellėsi duke u pėrpjekur tė nxjerrė detaje prej andej. Pėr kėtė arsye feja dhe shkenca janė njė njėsi e pandashme. Njė shkencėtar ėshtė dikush qė bėn tė dukshme Fuqinė, Artistikėn dhe Veēantinė e pafund tė Zotit nė krijimet e Tij. Pėr kėtė arsye shkencėtarėt, nė kundėrshtim me opinionin publik, mund tė perceptojnė mė shpejt ekzistencėn dhe njėshmėrinė e Zotit, pasi ata janė tė vetmit tė zhytur nė studimin e ēėshtjeve tė krijimeve tė Zotit.
Pa u habitur, ka njė numėr tė madh shkencėtarėsh qė i kanė dhėnė shkencės ndihmesa tė rėndėsishme duke pėrdorur lirinė e mendimit dhe mendjegjerėsinė e pėrftuar nėpėrmjet fesė. Kėta individė jo vetėm qė treguan se feja dhe shkenca janė nė pėrputhje tė plotė por gjithashtu i shėrbyen shkencės dhe njerėzimit nė mėnyrėn mė tė mirė. Shkencėtarė tė njohur si Njutoni, Kepleri, Leonardo da Vinēi dhe Ajnshtajni, tė cilėt ishin pionierėt e shkencės, si rezultat i vėzhgimeve dhe kėrkimeve tė tyre besonin se universi ishte krijuar dhe rregulluar nga Zoti dhe drejtohet nėn kontrollin e Tij. Pėr mė tepėr, ishin besimtarėt ata qė themeluan parimet mbi tė cilat bazohet shkenca, pra feja ka luajtur njė rol kritik nė shfaqjen e saj.
Pikėpamjet mbi kozmosin tė Izak Njutonit, i konsideruar shkencėtari mė i madh i tė gjitha kohėrave, janė tė dukshme nė fjalėt e mėposhtme:

[url=][/url]Ky sistem kaq i bukur diellor, planetet dhe kometat do mund tė burojnė vetėm nga sugjerimi dhe dominimi i njė Qėnieje tė inteligjente dhe tė fuqishme. Kjo Qėnie qeveris tė gjitha gjėrat… si Sundues mbi tė gjithė, dhe sipas dominimit tė Tij. Ai zakonisht quhet Zoti Sundues, Rregulluesi i Gjithėanshėm.78
Ėshtė fakt i njohur se arritjet shkencore tė Keplerit rrodhėn nga besimi i tij fetar. Arno Penzias, fitues i Ēmimit Nobėl pėr Fizikėn nė 1978 dhe bashkė-zbulues i rrezatimit tė sfondit kozmik, flet kėshtu pėr Keplerin:

[url=][/url]Ky ėshtė njė triumf i vėrtetė, jo ai i Kopernikut, por triumfi i Keplerit. Kjo sepse, pas tė gjithave, nocioni i epicikleve u dha nė ato ditė kur shkencėtarėt akoma rrihnin opinionet e tyre. E gjitha kjo zgjati derisa ne patėm njė besimtar tė vėrtetė e ky qe Kepler…Ai besonte vėrtetė nė Zotin, Ligjvėnėsin… Dhe ai tha se duhet tė ketė diēka mė tė thjeshtė e mė tė fuqishme. Mund tė ketė qenė me fat ose ndoshta ishte diēka mė e thellė, por besimi i Keplerit u shpėrblye me zbulimin e tij tė ligjeve tė natyrės. Kėshtu, qė nga ajo ditė ka qenė shumė e vėshtirė, por me kalimin e shekujve gjejmė se vėrtetė kanė vend ligje shumė tė thjeshta tė natyrės. Pra, shpresat janė akoma tek shkencėtarėt. Kjo nisi veēanėrisht nga Kepleri dhe Kepleri e gjeti nga besimi i tij.79
Nė kėtė pjesė tė librit do pėrmendim shkencėtarėt besimtarė nga e shkuara nė tė tashmen, tė cilėt themeluan dhe zhvilluan shkencėn moderne si dhe kontributet e tyre. Tė gjithė shkencėtarėt e pėrfshirė nė kėtė pjesė besonin se kozmosi dhe tė gjitha format e jetės ishin krijuar nga Zoti. Fjalėt e Frensis Bekon pėrshkruajnė qartė mendimin rreth krijesave tė njė shkencėtari besimtar:

[url=][/url]Ashtu si ēdo vepėr qė tregon fuqinė dhe aftėsinė e punėtorit,… ashtu ėshtė edhe me punėt e Zotit; tė cilat tregojnė Gjithėpushtetin dhe Urtėsinė e Krijuesit.80
Nė ajetet e Tij, Zoti pohon se njė nga rrugėt pėr tė pasur aftėsinė pėr tė menduar rreth krijimit, pėr tė pasur frikė Zotin, pėr t'a njohur krijimin si vepėr e Tij dhe pėr tė kuptuar gjithpushtetshmėrinė dhe gjithėditurinė e Tij ėshtė tė "kesh dije":


Shembulli i atyre, tė cilėt morėn mbrojtės veē Allahut, ėshtė si shembulli i merimangės qė ndėrton shtėpi, e sikur ta dinin ata, mė e dobėta shtėpi ėshtė shtėpia e merimangės. Allahu e di ē'adhurojnė ata veē Tij. Ai ėshtė Ngadhėnjyesi, i Urti. Kėta janė shembuj qė Ne ia sjellim njerėzve po kėta nuk i kupton kush pėrveē dijetarėve. Allahu krijoi qiejt dhe tokėn me njė seriozitet tė caktuar. Nė to me tė vėrtetė ka fakte pėr besimtarėt. (Sure El-'Ankebut: 41-44)

Nga argumentet e Tij ėshtė krijimi i qiejve dhe i tokės, ndryshimi i gjuhėve tuaja dhe i ngjyrave tuaja. Edhe nė kėtė ka argumente pėr njerėz. (Sure Er-Rum: 22)

Allahu vėrtetoi se nuk ka Zot tjetėr pėrveē Tij, e dėshmuan edhe engjėjt e dijetarėt, se Ai ėshtė zbatues i drejtėsisė. Nuk ka Zot tjetėr pėrveē Tij, Fuqiplotit e tė Urtit. (Sure Al'Imran: 18)

Por ata, prej tyre qė kanė thesar tė diturisė, dhe besimtarėt, besojnė atė qė tu shpall ty dhe atė qė u shpall para teje, edhe ata qė e falin namazin dhe japin zekatin dhe besojnė nė Allahun e nė jetėn e ardhshme. Tė tillėve do t'u japim shpėrblim tė madh. (Sure En-Nisa' 162)

279 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:33 pm

shaban


operator/e
operator/e
SHKENCĖTARĖT BESIMTARĖ QĖ JETUAN NĖ TĖ SHKUARĖN

Roxher Bekon (1220-1292)

[url=][/url]"Hijeshia e besimit ndriēon sė tepėrmi" 81
I quajtur Doktori i Mrekullive nga bashkėkohėsit e tij, Roxher Bekon ishte njė shkencėtar dhe teolog britanik i cili la gjurmė tė thella nė metodėn eksperimentale dhe i dha fund shumė zakoneve arkaike tė praktikuara nė shkencėn e asaj kohe. Bekon parashikoi njė numėr shpikjesh teknologjike qė do vinin qindra vjet mė vonė dhe ishte vėshtirė tė imagjinoheshin nė atė kohė. Anije, trena, makina, aeroplanė dhe ura lėvizėse janė disa kėto nga tė rejat qė ai pėrmendi nė shekullin e 13-tė.
Nė njė letėr drejtuar njė mikut tė tij, Bekon shkroi:

Sė pari, mund tė ketė mjete lundrimi pa pasur nevojė tė voziten nga njeriu, si dhe anije tė mėdha qė ēajnė detet me vetėm njė njeri nė drejtim dhe qė do lundrojnė larg mė shpejt se po tė ishin plot me njerėz; gjithashtu edhe karroca qė do lėvizin me forcė tė papėrshkrueshme pa pasur ndonjė qė t'i drejtojė.82
Duke besuar se drita u krijua nga Zoti pėr t'i mundėsuar njerėve shikimin, Bekon bėri vėzhgime nė kėtė fushė. Ai pėrcaktoi karakterisikėn zmadhuese tė lenteve optike dhe vendpėrdorimet e tyre. Ai ishte i pari qė tha se drita e emetuar nga yjet nuk e arrin Tokėn nė tė njėjtėn kohė. Sė fundmi, Bekon pranoi se Toka nuk ishte e sheshtė por rrumbullake gati 200 vjet pėrpara Kristofor Kolombit dhe se India mund tė arrihej duke udhėtuar nė perėndim tė Europės.
Duke besuar se pėrfundimet nė tė cilat arriti nga vėzhgimet e tij ishin tė dobishme pėr njerėzit qė besonin, Bekon tha:

[url=][/url]Kjo shkencė, qė kujdeset pėr mirėqėnien e besimtarėve, ėshtė e vlefshme, siē e pamė nė dijet e saj tė veēanta tė sė ardhmes, tashmes dhe tė shkuarės.83
[url=][/url]Bekon, si shkencėtar, pohoi se shkenca nuk kundėrshtonte fenė por madje mund tė shėrbente si njė mjet i rėndėsishėm pėr tė bindur mosbesimtarėt. Ai tha se "kjo shkencė ėshtė avantazhi mė i madh nė nxitjen e njerėzve nė pranimin e fesė." 84




Bekon,i cili nė shekullin e 13-tė prezantoi shumė inovacione teknologjike, tha: "Kjo shkencė, ndėrsa kujdeset pėr tė mirėn e pėrbashkėt tė besimtarėve, ėshtė e dobishme, ashtu siē e pamė nė dijen e saj tė veēantė tė sė ardhmes, tė tashmes dhe tė shkuarės.




Frensis Bekon


Frensis Bekon (1561-1626)
[url=][/url]Bekon, shkencėtar me reputacion dhe njė nga themeluesit e metodės shkencore, njihet tė ketė qenė njė besimtar i devotshėm. Ai tha nė Novum Organum se filozofia natyrale (shkenca) ėshtė "pas fjalės sė Zotit, shėrimi mė i sigurt kundėr supersticioneve dhe mbėshtetėsja mė e aprovuar e fesė."85




Galileo Galilei

Galileo Galilei (1564-1642)
[url=][/url]Galileo Galilei ėshtė personi i parė qė ka pėrdorur teleskopin pėr tė vėzhguar qiellin. Galilei pranonte se Toka ėshtė e rrumbullakėt dhe ishte i pari qė dalloi rajonet e errėta, krateret dhe kodrat e Hėnės. Galilei, i famshėm pėr kontributet e tij tė mėdha qė i dha shkencės, besonte se shqisat, aftėsia pėr tė folur dhe inteligjenca u ishin dhuruar njerėzve nga Zoti dhe se ato duhet tė pėrdoren nė mėnyrėn mė tė mirė. Ai pohonte se ishte mjaft e dukshme qė Natyra ishte modeluar nga Zoti. Ai tha se natyra ishte thjesht njė libėr tjetėr i shkruar nga Zoti dhe se tė vėrtetat e shkencės dhe tė vėrtetat e fesė nuk mund tė sprapsin njėra-tjetrėn meqė Zoti ėshtė autori i tė gjithė tė vėrtetave.86




Faqja e brendshme e veprės sė Galileit Dialog rreth Dy Sistemeve Kryesorė tė Botės, tė cilėn e pėrfundoi nė 1629.




Galilei pohonte se Toka ėshtė e rrumbullakėt dhe ishte i pari qė dalloi rajonet e errėta, krateret dhe kodrat e Hėnės.
Poshtė: Dy nga teleskopėt e parė tė Galileos nė Muzeun e Shkencave, Firence. Figura tjetėr tregon lentet konvergjente tė teleskopit.


Johan Kepler (1571-1630)
[url=][/url]Meqė ne astronomėt jemi priftėrinj tė Zotit tė Lartėsuar nė lidhje me librin e natyrės, na pėrket ne tė jemi mendimplotė, jo tė lavdisė sė mendjeve tona, por nė tė vėrtetė mbi tė gjitha tė lavdisė sė Zotit.87




Johan Kepler
Kepleri, themeluesi i astronomisė moderne, zbuloi lėvizjen eliptike tė planeteve, pėrcaktoi njė formulė qė lidh periodėn orbitale tė planetit nė lidhje me distancėn e tij mesatare nga dielli, dhe kompletoi tabelat astronomike qė lejonin llogaritjet e pozicioneve planetare nė ēdo kohė, nė tė shkuarėn ose nė tė ardhmen.
[url=][/url]Si shkencėtar, Kepleri gjithashtu besonte se universi ishte krijuar nga njė Krijues. Kur u pyet pse ai praktikonte shkencėn, tha: "Kisha ndėrmend tė bėhesha teolog… por tani nga endjet e mia shoh se si Zoti madhėrohet nė astronomi, pasi 'qiejt deklarojnė madhėshtinė e Zotit'"".88
[url=][/url]Jeta e Keplerit, i cili besonte se lavdia e Zotit manifestohej nė ēdogjė qė Ai kishte krijuar, ėshtė njė shembull se sa i suksesshėm dhe mendjegjerė mund tė jetė njė shkencėtar qė pranon se ka njė arsye hyjnore nė natyrė. "Kush i ēoi arinjtė e bardhė dhe ujqit e bardhė nė zonat me dėborė tė veriut; po ushqimin pėr arinjtė, balenat, ujqėrit?" pyeti Kepleri dhe pastaj u pėrgjigj: "I Madh ėshtė Zoti ynė dhe e madhe ėshtė mirėsia e Tij dhe nga urtėsia e Tij nuk ka kufi: adhurojeni Atė ju qiej, adhurojeni Atė ti diell, hėnė dhe planete, pėrdorni ēdo shqisė pėr tė perceptuar, ēdo gjuhė pėr tė deklaruar Krijuesin tuaj. Adhurojeni Atė ju Harmoni qiellore, adhurojeni Atė ju gjykues tė Harmonive tė pazbuluara: dhe ti shpirti im adhuroje Zotin, Krijuesin tėnd pėrsa kohė tė jem unė: pasi prej Tij, pėrmes Tij dhe brenda Tij janė tė gjitha gjėrat, tė ndieshmet dhe tė kuptueshmet; pasi edhe ajo pėr tė cilėn jemi krejtėsisht tė paditur edhe ajo qė dimė janė pjesa mė e vogėl e tyre; ka shumė mė tepėr pėrtej. Atij i qoftė adhurimi, nderi dhe lavdia, bota pa fund."89

280 Re: Kur'ani Fisnik prej Wed Aug 01, 2007 6:34 pm

shaban


operator/e
operator/e
kto jan disa nga shkencetaret qe jetuan ne te shkuaren,,shpresoj qe tju pelqejne skrimet ,,,Marre nga libri mrekullite e kuranit..harun yahja

281 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 9:04 am

peace&love


operator/e
operator/e
shaban shkruajti:flm peace&love ,,selamu alejkum
Ue aljkum selam ue rahmetullahi ue bereketuhu..
Shiko doja te te thosha qe neqoftese je ne vend jashte shqiperise ke nje site per musliman nese je ne itali ke albitalia-muslims@yahoogroups.com nese me jep adresen tende te derg ku mund te regjistrohesh...mos ma merre per keq subhanAllah...ose te tjere mund ti derg here tjeter se nuk kam kohe...selam

282 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 5:42 pm

shaban


operator/e
operator/e
flm peace&love; Alekum selam flasim ne kete sit Kur te jesh ketu per adresen,,se nuk mundem ta le ketu adresen? flm Per Mirkuptimin selam Me respekt Shabani?

283 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 5:45 pm

shaban


operator/e
operator/e
POPUJT E ZHDUKUR
Hyrja
Gjeneratat e kaluara


A nuk u ka ardhur atyre lajmi i popujve tė mėparshėm? Lajmi i popullit tė Nuhut, Adit, Themudit, popullit tė Ibrahimit, banorėve tė Medjenit dhe qyteteve tė pėrmbysura (populli i Lutit), tė cilėve u erdhėn tė dėrguarit e tyre me argumente tė qarta. Kėshtu pra, nuk ėshtė Allahu Ai, i Cili u bėri atyre padrejtėsi, por ata vetė i bėnė padrejtėsi vetes sė tyre. (Et-Teube: 70)

Mesazhi hyjnor i ėshtė komunikuar njerėzimit nėpėrmjet profetėve qė nė fillimet e krijimit tė tij. Reagimet e popujve kanė qenė tė ndryshme. Disa popuj i kanė besuar profetėt dhe e kanė pranuar mesazhin, ndėrsa disa tė tjerė e kanė mohuar atė tėrėsisht. Nė disa popuj, njė pjesė e vogėl e shoqėrisė e ndiqte tė dėrguarin, ndėrsa pjesa tjetėr vazhdonte rrugėn e mosbindjes dhe mbante qėndrim armiqėsor ndaj profetit dhe ndjekėsve tė tij. Tė dėrguarit, nė pėrgjithėsi, akuzoheshin si "gėnjeshtarė, magjistarė, tė ēmendur dhe mendjemėdhenj". Madje disa popuj kanė arritur deri atje sa janė munduar edhe t'i vrasin tė dėrguarit, tė cilėt nuk kėrkonin nė shkėmbim tė mundit tė tyre shpėrblime materiale apo pėrfitime personale.
Historia e Shuajbit dhe popullit tė Medjenit, tek i cili ai u dėrgua, ilustron mjaft mirė marrėdhėniet ndėrmjet profetėve dhe popujve tė tyre. Reagimi dhe pėrfundimi i popullit tė Shuajbit ėshtė shumė interesant:

Nė Medjen dėrguam vėllain e tyre, Shuajbin. Ai u tha: "O populli im, adhuroni Allahun, ju nuk keni tė adhuruar tjetėr veē Tij! Mos u hani hakun njerėzve kur matni e peshoni. Unė ju shoh (se rroni) nė mirėqenie, por nė tė vėrtetė kam frikė pėr ju dėnimin e njė dite tė afėrt.
O populli im! Matni e peshoni me drejtėsi, mos u hani hakun njerėzve dhe mos bėni rrėmujė e ligėsi nė tokė.
Ajo pjesė (e fitimit hallall) qė jua ka lejuar Allahu ėshtė mė e mirė pėr ju, nėse jeni besimtarė. Dijeni se unė nuk jam vėnė rojtar mbi ju."
Ata i thanė: "O Shuajb, a mos vallė namazi yt tė mėson qė ne tė braktisim atė qė kanė adhuruar baballarėt tanė dhe tė mos bėjmė ē'tė duam me pasurinė tonė? Vėrtet qė ti je i duruar e i menēur.[ironi]"
Ai u tha: "O populli im, nėse unė kam argumente tė qarta nga Zoti im dhe Ai mė ka furnizuar me tė mirat e Tij (si mund t'i pėrziej ato me fitim tė paligjshėm?). Kur ju kundėrshtoj, unė nuk dua tė veproj atė qė jua ndaloj juve ta bėni. Unė vetėm dėshiroj tė rregulloj me aq sa kam mundėsi, por suksesi im ėshtė nė dorėn e Allahut. Tek Ai mbėshtetem dhe Atij i drejtohem i penduar.
O populli im, nuk dua qė mospajtimi im me ju tė bėhet shkak qė tė vuani fatin e popujve tė Nuhut, Hudit apo Salihut. Mos harroni se populli i Lutit nuk ėshtė shumė larg prej jush!
Kėrkoni falje nga Zoti juaj dhe kthehuni tek Ai tė penduar. Me tė vėrtetė qė Zoti im ėshtė Mėshirėplotė dhe Mirėdashės."
Ata i thanė: "O Shuajb, ne nuk kuptojmė shumė gjėra nga ato qė po na thua dhe, pėr mė tepėr, ti je njė njeri i dobėt mes nesh. Po tė mos ishte pėr familjen tėnde, ne do tė tė kishim vrarė me gurė, sepse ti nuk ke fuqi kundėr nesh."
Ai u tha: "O populli im! A mos vallė familja ime ėshtė mė e rėndėsishme pėr ju se Allahu, tė Cilin nuk e pėrfillni fare? Zoti im di gjithēka qė veproni ju.
O populli im, punoni sa tė mundeni, (ndėrsa) unė po punoj (nė rrugėn time). Do ta merrni vesh mė vonė se kush ėshtė gėnjeshtar dhe mbi kė do tė bjerė dėnimi poshtėrues! Pritni se edhe unė sė bashku me ju jam duke pritur."
Kėshtu, kur erdhi urdhri Ynė, Ne me mėshirėn Tonė e shpėtuam Shuajbin bashkė me besimtarėt, ndėrsa keqbėrėsit i kapi britma e fuqishme dhe ata u shndėrruan nė kufoma tė ngrira nė shtėpitė e tyre, sikur tė mos kishin jetuar kurrė atje! Qoftė i shkatėrruar Medjeni, ashtu siē u shkatėrrua Themudi! (Hud: 84 - 95)
Pėr shkak tė planeve djallėzore pėr tė vrarė Shuajbin, faji i vetėm i tė cilit ishte thirrja e popullit nė diēka tė mirė, populli i Medjenit u ndėshkua dhe u shkatėrrua, ashtu siē u pėrshkrua nė ajetet e mėsipėrme. Ky popull nuk ėshtė shembulli i vetėm, pėrkundrazi, sikurse tha dhe Shuajbi kur iu drejtua popullit tė tij, shumė popuj tė lashtė qė kanė jetuar para popullit tė Medjenit kanė pasur tė njėjtin fat. Edhe mė pas u shfaqėn popuj tė tjerė, tė cilėt ndoqėn gjurmėt e tė parėve dhe merituan ndėshkimin e Allahut.
Nė faqet qė vijojnė ne do tė flasim pėr disa prej kėtyre popujve tė zhdukur. Kurani i pėrshkruan me hollėsi historitė e tyre, pėr t'iu drejtuar njerėzve njė ftesė tė hapur qė tė nxjerrin mėsime nga pėrfundimi i tyre i tmerrshėm.
Nė lidhje me kėtė, Kurani u tėrheq vėmendjen njerėzve se, megjithėse shumica e popujve tė zhdukur kishin arritur njė gradė tė lartė civilizimi dhe zhvillimi, pėrsėri nuk mundėn t'i shpėtonin dot ndėshkimit:

Sa shumė breza shkatėrruam para tyre! Ata ishin mė tė fuqishėm se ata (idhujtarėt e Mekes) dhe (kur erdhi dėnimi Ynė) ata vrapuan pėr t'u fshehur nėpėr tokė! Por, a mund tė gjejnė vend pėr t'u fshehur?! (Kaf: 36)
Nė kėtė ajet janė pėrshkruar nė mėnyrė tė veēantė dy karakteristika tė kėtyre popujve tė zhdukur. E para, ata ishin "tė fuqishėm". Kjo tregon se ata kishin vendosur sisteme tė disiplinuara e tė forta ushtarake nė territorin ku jetonin. E dyta, kėta popuj kishin themeluar qendra banimi tė mėdha qė shquheshin pėr mjeshtėrinė arkitekturale.
Ėshtė pėr t'u vėnė nė dukje se kėto dy karakteristika vihen re edhe nė qytetėrimin e sotėm, i cili ka formuar njė kulturė botėrore nėpėrmjet teknologjisė dhe shkencės moderne dhe ka ngritur shtete tė fuqishme e qytete gjigande, por nga ana tjetėr mohon dhe injoron Zotin, duke harruar se gjithēka ėshtė bėrė e mundur prej fuqisė sė Tij. Fundi i qytetėrimit tė sotėm nuk ka se si tė jetė i ndryshėm nga ai i shumė qytetėrimeve tė hershme, pėr sa kohė qė do tė bazohet mbi mohimin fetar dhe degjenerimin moral.
Njė numėr i madh i rasteve tė shkatėrrimit, disa prej tė cilave janė pėrmendur nė Kuran, janė konfirmuar nga kėrkimet arkeologjike tė bėra kohėt e fundit. Kėto zbulime, qė vėrtetojnė nė mėnyrė tė qartė se ngjarjet e pėrmendura nė Kuran kanė ndodhur me tė vėrtetė, hedhin dritė mbi nevojėn e njerėzve pėr tė nxjerrė mėsime, e cila pėrmendet kaq shumė nė Kuran, ku thuhet se ėshtė e nevojshme pėr njerėzit qė tė udhėtojnė nė tokė dhe tė shohin pėrfundimin e popujve mė tė hershėm.
Ne nuk kemi dėrguar profetė para teje, pėrveēse burra nga gjiri i banorėve tė tokės, tė cilėt Ne i frymėzuam me shpalljen hyjnore. Pėrse nuk udhėtojnė ata nėpėr botė qė tė shohin si ka qenė fundi i mosbesimtarėve para tyre? S'ka dyshim se jeta e botės sė ardhshme ėshtė mė e mirė pėr ata tė cilėt e kanė frikė Allahun. A nuk kuptoni pra?
(Popujve tė shkatėrruar u shtyhej afati) derisa tė dėrguarit humbnin ēdo shpresė pėr popullin e tyre dhe mendonin se ishin mohuar plotėsisht. Atėherė tek ata vinte ndihma Jonė dhe Ne shpėtonim kė tė dėshironim. Ndėshkimi Ynė nuk mund tė shmanget nga populli i pabindur.
Vėrtet, historitė e tyre shėrbejnė si mėsim pėr njerėzit qė mendojnė. Ai (Kurani) nuk ėshtė pėrrallė e trilluar, por pohim dhe pėrforcim i librave tė mėparshėm tė Allahut, shtjellim i hollėsishėm i gjithēkaje, udhėzues, pėrkujtim dhe mėshirė pėr njė popull besimtar. (Jusuf: 109 - 111)

Me tė vėrtetė historitė e popujve tė mėparshėm shėrbejnė si shembull dhe mėsim pėr ata njerėz qė kanė arsye tė shėndoshė. Shkatėrrimi i kėtyre popujve pėr shkak tė rebelimit dhe refuzimit tė urdhrave tė Allahut na tregon se sa i dobėt dhe i pafuqishėm ėshtė njeriu. Nė faqet qė vijojnė ne do t'i shqyrtojmė kėta shembuj sipas radhės kronologjike.

284 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 5:47 pm

shaban


operator/e
operator/e
Pėrmbytja e Nuhut

Ne e dėrguam Nuhun te populli i tij. Ai qėndroi mes tyre njė mijė pa pesėdhjetė vjet dhe tufani i pėrmbyti ata, sepse ishin keqbėrės. (El-Ankebut: 14)
Duke iu referuar pothuajse tė gjitha kulturave, pėrmbytja e Nuhut (Noes) ėshtė njė nga ngjarjet mė tė njohura, e cila trajtohet gjerė e gjatė nė Kuran. Mospėrfillja e popullit tė profetit Nuh, reagimi dhe mėnyra si rodhėn ngjarjet tregohen me hollėsi nė shumė ajete tė Kuranit.
Profeti Nuh ishte dėrguar tė paralajmėronte popullin e tij, i cili kishte devijuar nga rruga e drejtė, duke adhuruar idhujt dhe duke mos iu bindur urdhrave tė Allahut. Edhe pse Nuhu e kėshilloi shumė herė popullin e tij dhe e paralajmėroi atė pėr njė ndėshkim tė rreptė, ai vazhdoi rrugėn e mosbindjes dhe idhujtarisė. Ja si ėshtė pėrshkruar ngjarja nė suren El-Mu'minun:

Ne e dėrguam Nuhun te populli i tij dh ai u tha: "O populli im, adhurojeni Allahun! Ju s'keni tė adhuruar tė vėrtetė tjetėr veē Tij. A nuk frikėsoheni (prej dėnimit)?"
Por prijėsit e mosbesimtarėve nga populli i tij thanė: "Ai ėshtė njė njeri i thjeshtė si ju qė kėrkon tė qėndrojė mė lart se ju. Po tė dėshironte Allahu do tė kishte dėrguar engjėj. Ne kurrė nuk kemi dėgjuar njė gjė tė tillė nga tė parėt tanė.
Ai ėshtė njė njeri i ēmendur, kėshtu qė pritni edhe pak kohė."
Nuhu u lut: "Zoti im, mė ndihmo, sepse ata po mė pėrgėnjeshtrojnė." (El-Mu'minun: 23-26)
Siē tregohet nga ajetet, paria e popullit e akuzoi profetin Nuh se qėllimi i tij ishte fitimi i pozitės, pushtetit dhe pasurisė. Gjithashtu, ata u munduan tė provojnė se atij i ishte bėrė magji dhe vendosėn ta duronin pėr njė farė kohe, duke e mbajtur vazhdimisht nėn presion.
Allahu i tregoi tė dėrguarit Nuh se ata qė refuzuan besimin dhe vazhdonin tė bėnin vepra tė kėqija do tė ndėshkoheshin, duke u pėrmbytur, kurse besimtarėt do tė shpėtonin.
Dhe me tė vėrtetė, kur koha e ndėshkimit erdhi, sasi tė mėdha ujėrash tė furishėm vėrshuan nga toka dhe, bashkė me shirat e rrėmbyeshėm, shkaktuan njė pėrmbytje tė madhe. Allahu i tha Nuhut: "… Hipni nė anije njė ēift (mashkull dhe femėr) nga ēdo lloj, si dhe familjen tėnde, pėrveē atyre ndaj tė cilėve Fjala tashmė ėshtė vendosur…" Tė gjithė njerėzit e atij vendi, me pėrjashtim tė besimtarėve qė hipėn nė anije me profetin Nuh, u mbytėn nė ujė, duke pėrfshirė edhe djalin e Nuhut, i cili mendoi se mund tė shpėtonte duke hipur nė njė mal aty pranė. Kur ujėrat u pakėsuan dhe mori fund gjithēka, anija ndaloi nė Xhudij, d.m.th., nė njė vend tė lartė, siē na njofton Kurani.
Studimet arkeologjike, gjeologjike dhe historike tregojnė se kjo ngjarje ka ndodhur me tė vėrtetė siē ėshtė treguar nė Kuran. Pėrmbytja ėshtė pėrshkruar nė mėnyrė tė ngjashme nė shumė gojėdhėna tė qytetėrimeve tė hershme dhe nė shumė dokumente historike. Megjithėse karakteri dhe emrat e vendeve ndryshojnė, gjithēka sa ndodhi i paraqitet njerėzve tė kohės sė sotme si njė paralajmėrim qė vjen nga lashtėsia.
Pėrveē Dhiatės sė Vjetėr dhe Dhiatės sė Re, pėrshkrimi i pėrmbytjes ėshtė treguar nė mėnyrė tė ngjashme nė dokumentet sumeriane dhe asiro-babilonase, nė legjendat greke, nė epikat indiane tė Shatapathės, Brahmės dhe Mahabharatės, nė disa legjenda tė Uellsit, nė Edan Veriore, nė legjendat lituaneze, bile edhe nė disa histori tradicionale kineze.
Si ka mundėsi qė njė informacion i tillė kaq i detajuar qė pėrshkruan tė njėjtėn ngjarje tė mblidhet nga vende me kultura tė ndryshme, tė cilat janė mjaft larg si nga njėra-tjetra, ashtu dhe nga vendi i pėrmbytjes?
Pėrgjigja ėshtė e qartė. Fakti qė e njėjta ngjarje ėshtė treguar nė rrėfimet dhe shkrimet e tė gjithė kėtyre popujve, tė cilėt kanė pasur shumė pak mundėsi komunikimi ndėrmjet tyre, ėshtė njė provė e qartė se kėta popuj e morėn njohurinė nga njė burim hyjnor. Me sa duket, pėrmbytja, e cila konsiderohet si njė nga katastrofat mė tė mėdha dhe mė shkatėrruese nė histori, ėshtė rrėfyer nga shumė profetė qė u dėrguan nė qytetėrime tė ndryshme me qėllim qė tė shėrbente si shembull dhe mėsim pėr ta. Nė kėtė mėnyrė lajmi i pėrmbytjes u pėrhap nė shumė kultura tė ndryshme.
Edhe pse e transmetuar nga shumė kultura dhe burime fetare, historia e pėrmbytjes dhe e profetit Nuh ėshtė ndryshuar shumė dhe i ėshtė larguar versionit origjinal pėr shkak tė falsifikimit tė burimeve dhe transmetimeve jo tė sakta. Studimet tregojnė se, midis tė gjitha rrėfimeve pėr pėrmbytjen, i vetmi pėrshkrim i saktė ėshtė ai qė ndodhet nė Kuran.


Profeti Nuh dhe pėrmbytja nė Kuran
Pėrmbytja e Nuhut ėshtė pėrmendur nė shumė ajete tė Kuranit. Mė poshtė po citojmė ajetet sipas radhės kronologjike tė ngjarjes.


Thirrja qė profeti Nuh i bėri popullit tė tij

Ne e dėrguam Nuhun te populli i tij dhe ai u tha: "O populli im, adhuroni Allahun! Ju nuk keni tė adhuruar tė vėrtetė tjetėr veē Tij. Unė kam frikė se do t'ju zėrė ndėshkimi i njė dite tė madhe!" (El-Araf: 59)

285 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 5:48 pm

shaban


operator/e
operator/e
Unė jam njė i dėrguar i besueshėm pėr ju.
Kini pra, frikė Allahun dhe dėgjojini fjalėt e mia.
O populli im, unė nuk ju kėrkoj asnjė shpėrblim pėr mesazhin qė ju transmetoj. Shpėrblimin e kėrkoj vetėm prej Atij qė mė krijoi mua. (Esh-Shuara: 107- 110)

Ne e dėrguam Nuhun te populli i tij dhe ai u tha: "O populli im, adhuroni Allahun! Ju s'keni tė adhuruar tė vėrtetė tjetėr veē Tij. A nuk frikėsoheni (prej dėnimit)?" (El-Mu'minun: 23)

Paralajmėrimi pėr ndėshkimin e Allahut

Ne e dėrguam Nuhun te populli i tij (duke i thėnė): "Kėshilloje popullin tėnd para se t'i vijė njė ndėshkim i dhimbshėm." (Nuh: 1)

Do ta merrni vesh se mbi cilin do tė vijė ndėshkimi poshtėrues dhe mbi cilin do tė bjerė dėnimi i pėrjetshėm. (Hud: 39)

… mos adhuroni asgjė tjetėr nė vend tė Allahut. Unė kam frikė se do t'ju zėrė ndėshkimi i njė dite tė dhimbshme. (Hud: 26)

Refuzimi i popullit tė Nuhut

Paria e popullit tė tij i tha: "Ne mendojmė se po bėn njė gabim tė qartė." (El-Araf: 60)

Ata i thanė: "O Nuh, ti ke polemizuar me ne dhe e zgjate shumė polemikėn. Sille pra, dėnimin me tė cilin na kėrcėnove, nėse thua tė vėrtetėn." (Hud: 32)

Sa herė qė prijėsit e popullit tė tij kalonin pranė tij, ndėrsa ndėrtonte anijen, talleshin me tė dhe e vinin nė lojė. Ai u tha: "Nėse talleni me ne, po kėshtu do tė tallemi edhe ne me ju, siē po talleni tani." (Hud: 38)

Por prijėsit e mosbesimtarėve nga populli i tij thanė: "Ai ėshtė njė njeri i thjeshtė si ju qė kėrkon tė qėndrojė mė lart se ju. Po tė dėshironte Allahu, do tė kishte zbritur engjėj. Ne kurrė nuk kemi dėgjuar njė gjė tė tillė nga tė parėt tanė.
Ai ėshtė njė njeri i ēmendur, kėshtu qė prisni edhe pak kohė." (El-Mu'minun: 24, 25)

Populli i Nuhut e pėrgėnjeshtroi tė dėrguarin mė parė. Ata e mohuan robin Tonė, e tallėn, e kėrcėnuan dhe e quajtėn tė ēmendur. (El-Kamer: 9)

Mospėrfillja e jobesimtarėve ndaj besimtarėve

Paria jobesimtare e popullit tė tij tha: "Ne shohim se ti je njė njeri i thjeshtė si ne, pėrveē kėsaj, rrugėn tėnde e ndjekin vetėm njerėzit e parėndėsishėm e tė ulėt. Pastaj ne nuk shohim se ju keni ndonjė meritė ndaj nesh, pėrkundrazi ne ju konsiderojmė gėnjeshtarė." (Hud: 27)

Jobesimtarėt i thanė: "Mos vallė duhet tė tė besojmė, kur ty tė ndjekin vetėm mė tė dobėtit?"
Ai u tha: "Unė nuk e di se ē'bėnin ata tė cilėt ju i quani tė dobėt? Llogaria e tyre ėshtė nė dorėn e Zotit tim, nėse kuptoni. Unė nuk mund t'i largoj besimtarėt, sepse jam vetėm njė paralajmėrues qė ka ardhur pėr t'ju tėrhequr vėrejtjen haptazi." (Esh-Shuara: 111-115)

Allahu e kėshillon Nuhun tė mos mėrzitet

Kėshtu Nuhut iu shpall: "Askush nuk do tė besojė nga populli yt, pėrveē atyre tė cilėt tashmė kanė besuar, kėshtu qė nuk ka pse tė tė vijė keq pėr ēka vepruan ata." (Hud: 36)

Lutjet e profetit Nuh

"Atėherė pra, gjyko Ti (o Allah) mes meje dhe tyre dhe mė shpėto mua bashkė me besimtarėt." (Esh-Shuara: 118)

Pastaj ai e luti Zotin e tij (duke thėnė): "Unė jam i pafuqishėm, ndaj mė ndihmo!" (El-Kamer: 10)

Ai tha: "O Zoti im, unė e ftova popullin tim natė e ditė, por gjithė thirrja ime nuk solli gjė tjetėr veē largimit tė tyre (nga e vėrteta)." (Nuh: 5-6)

Ai tha: "O Zoti im! Mė ndihmo, sepse ata mė mohojnė." (El-Mu'minun: 26)

Nuhu na u lut dhe vėrtet Ne jemi mė tė mirėt pėr t'iu pėrgjigjur lutjes. (Es-Saffat: 75)

286 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 5:48 pm

shaban


operator/e
operator/e
Ndėrtimi i anijes

Ndėrtoje anijen nėn mbikqyrjen dhe frymėzimin Tonė dhe mos m'u lut pėr ata qė bėnė padrejtėsi dhe humbėn. Nuk ka dyshim se ata do tė mbyten. (Hud: 37)

Shkatėrrimi i popullit tė profetit Nuh nga pėrmbytja

Ata e pėrgėnjeshtruan Nuhun, por Ne e shpėtuam atė bashkė me ndjekėsit e tij nė anije dhe i pėrmbytėm ata qė mohuan shenjat Tona. Vėrtet ata ishin njė popull i verbuar. (El-Araf: 64)

Mė pas Ne i fundosėm tė tjerėt (mosbesimtarėt)." (Esh-Shuara: 120)

Ne e dėrguam Nuhun te populli i tij dhe ai qėndroi mes tyre njė mijė pa pesėdhjetė vjet dhe tufani i pėrmbyti, sepse ishin keqbėrės. (El-Ankebut: 14)


Vdekja e "djalit" tė profetit Nuh
Kurani tregon njė dialog midis Nuhut dhe djalit tė tij para se tė fillonte pėrmbytja:

Kėshtu ajo lundroi mes valėve tė mėdha si male, ndėrsa Nuhu i thirri tė birit qė ishte ndarė veē: "O biri im! Eja nė barkė me ne dhe mos u bėj prej mosbesimtarėve."
I biri iu pėrgjigj: "Do tė ngjitem nė njė mal dhe ai do tė mė shpėtojė nga uji." Nuhu i tha: "Sot nuk ka shpėtim nga urdhri i Allahut, pėrveē atyre qė mėshiron Ai." Ndėrkohė valėt u futėn mes tyre dhe ai u mbyt bashkė me tė tjerėt. (Hud: 42-43)


Shpėtimi i besimtarėve prej pėrmbytjes

Ne e shpėtuam Nuhun bashkė me ata qė ishin me tė nė barkėn e ngarkuar. (Esh-Shuara: 119)

Pastaj Ne e shpėtuam Nuhun bashkė me ata qė ishin me tė nė anije, tė cilėn e bėmė argument dhe shenjė pėr tė gjithė njerėzimin. (El-Ankebut: 15)


Natyra fizike e pėrmbytjes

Kėshtu Ne hapėm portat e qiellit me ujė qė derdhej me furi.
Dhe bėmė qė burimet tė shpėrthejnė nga toka. Kėshtu ujėrat (e qiellit dhe tė tokės) u takuan pėr njė ēėshtje tė paracaktuar.
Ne e mbartėm atė nė anijen e ndėrtuar me dėrrasa e gozhdė. (El-Kamer: 11-13)

Kur erdhi urdhri ynė dhe nga furra doli ujė, Ne thamė: "Fut nė anije njė ēift (mashkull dhe femėr) nga ēdo lloj, familjen tėnde dhe besimtarėt, pėrveē atyre pėr tė cilėt ėshtė marrė njė vendim i pėrhershėm. Por, pėrveē njė pakice, shumica nuk besoi."
Nuhu u tha: "Hipni nė anije! Me emrin e Allahut do tė jetė lėvizja dhe ndalimi i saj. Vėrtet Zoti im ėshtė gjithnjė Falės dhe Mėshirėplotė.
Kėshtu ajo lundroi mes valėve tė mėdha si male, ndėrsa Nuhu i thirri tė birit qė ishte ndarė veē: "O biri im! Eja nė anije me ne dhe mos u bėj prej mosbesimtarėve." (Hud: 40-42)

Kėshtu Ne e frymėzuam atė (duke i thėnė): "Ndėrto anijen nėn mbikqyrjen dhe frymėzimin Tonė. Pastaj, kur tė vijė urdhri Ynė dhe kur nga furra tė gurgullojė ujė, merr nė anije njė ēift nga ēdo lloj si edhe familjen tėnde, pėrveē atyre pėr tė cilėt ėshtė marrė njė vendim i pėrhershėm. Mos m'u lut pėr mbrojtje pėr keqbėrėsit, sepse ata do tė mbyten." (El-Mu'minun: 27)
Qėndrimi i anijes nė njė vend tė lartė

U tha: "O tokė, gėlltite ujin tėnd! O qiell, pushoje shiun tėnd!" Uji u ul dhe urdhri i Allahut u pėrmbush, ndėrsa anija ndaloi nė (malin) Xhudij. U tha: "I shkatėrruar qoftė populli mizor!" (Hud: 44)


Paralajmėrimi nėpėrmjet pėrmbytjes

Kur uji u ngrit tej kufijve tė tij, Ne ju mbartėm nė anijen lundruese.
Me qėllim qė ta bėjmė atė kujtim pėr ju dhe tė kuptojnė ata qė dėgjojnė me vėmendje. (El-Hakkah: 11-12)


Lavdėrimi i Allahut pėr profetin Nuh

Paqja qoftė mbi Nuhun nė tė gjithė botėt!
Sigurisht qė kėshtu i shpėrblejmė ata qė punojnė punė tė mira.
Nuhu ishte me tė vėrtetė njė nga robėrit Tanė besimtarė. (Es-Saffat: 79-81)Pėrmbytja ishte lokale apo globale?
Ata qė mohojnė vėrtetėsinė e pėrmbytjes sė Nuhut e justifikojnė qėndrimin e tyre duke thėnė se njė pėrmbytje e mbarė botės ėshtė e pamundur. Sipas tyre, tė gjithė librat e shpallur, duke pėrfshirė dhe Kuranin, mbrojnė idenė e njė pėrmbytjeje globale. Si rrjedhim kėta libra janė tė gabuar.
Ky trajtim si dhe vendosja e shenjės sė barazimit midis Kuranit dhe librave tė tjerė, psh, Pentateukut, ėshtė plotėsisht e gabuar. Kurani u shpall nga Allahu dhe ėshtė i vetmi libėr hyjnor i pandryshuar ndaj dhe nė tė nuk mund tė ketė gabime. Ai e trajton pėrmbytjen nga njė kėndvėshtrim shumė i ndryshėm, nė krahasim me Pentateukun apo legjendat e tjera tė pėrmbytjes qė transmetohen nė kultura tė ndryshme. Pentateuku, emri i pesė librave tė parė tė Dhiatės sė Vjetėr, pranon hapur se pėrmbytja ishte globale, pra, ajo pėrfshiu tė gjithė botėn. Kurani nuk e pohon diēka tė tillė, pėrkundrazi, ajetet pėrkatėse tė lėnė tė kuptosh se pėrmbytja ishte e pjesshme dhe nuk pėrfshiu tė gjithė botėn por vetėm popullin e Nuhut, i cili ishte paralajmėruar mė parė pėr njė dėnim tė tillė.
Kur shqyrtohen transmetimet e pėrmbytjes nė Kuran dhe nė Dhiatėn e Vjetėr, ndryshimi vihet re menjėherė. Dhiata e Vjetėr e pėrshkruan fillimin e pėrmbytjes si vijon:Zoti pa se paudhėsia e njerėzve pėrmbi tokė ishte e madhe dhe se ēdo mendim i zemrės sė tyre nuk synonte tjetėr, por qė tė bėjė vazhdimisht tė keqen. Zotit i erdhi keq pse e krijoi njeriun pėrmbi tokė. I erdhi keq thellė nė zemėr e tha: "Do ta shuaj prej faqes sė dheut njeriun qė e krijova: njeriun, bagėtitė, zvarranikėt edhe shpendėt e qiellit - sepse po mė vjen keq qė i krijova." Porse Noehi gjeti hir para Zotit. (Gjeneza 6: 5-Cool
Nė Kuran tregohet fare qartė se nuk u shkatėrrua e gjithė bota, por vetėm populli i Nuhut. Ashtu siē u dėrgua Hudi te populli i Adit (Hud: 50), apo Salihu te populli i Themudit (Hud: 61), apo ashtu siē u dėrguan tė gjithė profetėt e tjerė pėrpara Muhamedit te popujt e tyre, ashtu dhe Nuhu u dėrgua vetėm te populli i tij, ndaj dhe pėrmbytja ishte ndėshkim vetėm pėr popullin e tij.

Ne e dėrguam Nuhun te populli i tij: "Unė kam ardhur pėr t'ju kėshilluar dhe pėr t'ju tėrhequr vėrejtjen haptazi qė ju tė mos adhuroni asgjė tjetėr nė vend tė Allahut. Unė kam frikė pėr ju dėnimin e njė dite tė dhimbshme." (Hud: 25-26)
Ata qė u ndėshkuan ishin njerėz qė nuk e pėrfillėn mesazhin e profetit Nuh dhe nuk hoqėn dorė nga rebelimi dhe mosbindja. Ajetet qė pėrshkruajnė kėtė ngjarje janė mjaft tė qarta.

Por ata e pėrgėnjeshtruan Nuhun, kėshtu qė Ne e shpėtuam atė bashkė me ndjekėsit e tij nė anije dhe i mbytėm ata qė mohuan shenjat Tona. Vėrtet ata ishin njė popull i verbuar. (El-Araf: 64)

Ne me mėshirėn tonė e shpėtuam atė Nuhun bashkė me besimtarėt dhe i shkatėrruam nga themelet ata qė pėrgėnjeshtruan argumentet Tona. Ata nuk ishin besimtarė. (El-Araf: 72)
Pėrveē kėsaj, nė Kuran, Allahu thekson se Ai kurrė nuk e ndėshkon njė popull, derisa tė dėrgojė njė profet tek ai. Pra, ndėshkimi vjen vetėm pasi njė profet ka shkuar te njė popull, edhe ėshtė pėrgėnjeshtruar prej tij. Allahu thotė nė suren El-Kasas:

Zoti yt nuk i shkatėrron vendbanimet para se tė dėrgojė nė qendrėn e tyre njė tė dėrguar qė t'u lexojė atyre argumentet Tona. Ne i shkatėrronim vendbanimet, vetėm atėherė kur banorėt e tyre ishin keqbėrės. (El-Kasas: 59)
Allahu nuk i shkatėrron ata popuj, te tė cilėt Ai nuk ka dėrguar njė profet. Nuhu u dėrgua pėr tė paralajmėruar vetėm popullin e tij. Prandaj Allahu nuk kishte pse t'i shkatėrronte popujt e tjerė, tė cilėve nuk u kishte dėrguar njė paralajmėrues, ndaj dhe dėnimi i Tij goditi vetėm popullin e Nuhut.
Nga kėto pohime tė Kuranit, arrijmė nė pėrfundimin se pėrmbytja e Nuhut ishte njė katastrofė lokale dhe jo globale. Gėrmimet arkeologjike tė bėra nė zonėn ku mendohet se mund tė ketė ndodhur pėrmbytja, tė cilėn do ta shqyrtojmė mė poshtė, tregojnė qė pėrmbytja nuk ishte njė ngjarje globale qė pėrfshiu gjithė planetin, por njė katastrofė e gjerė qė preku Mesopotaminė.

287 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 5:49 pm

shaban


operator/e
operator/e
A u morėn tė gjitha kafshėt nė anije?
Komentatorėt e Biblės besojnė se Nuhu mori nė anije tė gjitha llojet e kafshėve qė ekzistonin nė tokė, kėshtu qė kafshėt shpėtuan nga zhdukja falė ndėrhyrjes sė Nuhut. Sipas kėtij mendimi, njė ēift nga tė gjitha speciet e kafshėve qė banonin nė tokė u soll nė bordin e anijes.
Ata tė cilėt pohojnė diēka tė tillė, duhet tė pėrballojnė vėshtirėsi serioze nė shumė drejtime. Si u morėn kafshėt nė anije? Si u ushqyen? Si u vendosėn nė tė? Si u izoluan nga njėra-tjetra? Kėtyre pyetjeve ėshtė e pamundur t'u pėrgjigjesh. Pėr mė tepėr mbetet pyetja: Si u sollėn tė gjitha kafshėt nga kontinentet e ndryshme? Gjitarėt e poleve, kangurėt e Australisė ose bizonėt endemikė tė Amerikės? Pėrveē kėsaj, ka dhe shumė pyetje tė tjera qė kėrkojnė pėrgjigje. Si u kapėn kafshė shumė tė rrezikshme si ato helmuese, gjarpėrinjtė, akrepat etj, apo kafshėt grabitqare si leopardėt, luanėt etj? Si u mbajtėn ato larg prej instikteve tė tyre natyrale deri nė fund tė pėrmbytjes? Pastaj si u gjend ushqimi pėr gjithė kėto lloje kafshėsh?
Kėto janė pyetje me tė cilat pėrballohet Dhiata e Vjetėr. Nė Kuran nuk ka asnjė pohim tė tillė qė tė nėnkuptojė se tė gjitha llojet e kafshėve qė ekzistojnė mbi tokė u morėn nė anije. Siē e thamė dhe pak mė parė, pėrmbytja ndodhi nė njė zonė tė caktuar, si rrjedhim, kafshėt e marra nė anije mund tė ishin vetėm ato tė cilat jetonin nė atė zonė ku banonte populli i Nuhut.
Kuptohet qė ėshtė e pamundur qė tė mblidhen tė gjitha llojet e kafshėve, qofshin ato edhe vetėm tė njė zone. Ėshtė e vėshtirė tė mendosh qė Nuhu dhe numri i vogėl i besimtarėve (Hud: 40) shkuan nė tė gjitha drejtimet pėr tė mbledhur nga njė ēift prej qindra lloje kafshėsh. Ishte e pamundur pėr ta tė mblidhnin ekzemplarėt e insekteve qė jetonin nė atė rajon dhe pėr mė tepėr tė dallonin meshkujt nga femrat. Kjo ėshtė arsyeja pėrse ka shumė tė ngjarė qė kafshėt e mbledhura tė ishin ato tė cilat mund tė kapeshin dhe tė mbaheshin mė lehtė, prandaj ato duhet tė ishin kafshė shtėpiake qė ishin tė dobishme veēanėrisht pėr njeriun. Pėr profetin Nuh dhe besimtarėt e paktė ishte mė e pėrshtatshme tė merrnin nė anije kafshė tė tilla si lopė, dele, kuaj, deve e kafshė tė tjera shtėpiake tė ngjashme me kėto, sepse kėto ishin kafshėt mė tė dobishme qė do tė nevojiteshin pėr tė organizuar njė jetė tė re nė njė zonė, e cila do tė kishte humbur shumė prej botės shtazore pėr shkak tė pėrmbytjes.
Kėtu, pika mė e rėndėsishme qė duhet tė kuptojmė ėshtė se shkaku dhe urtėsia e marrjes sė kafshėve ishte mundėsia e rinisjes sė njė jete tė re dhe jo shpėtimi i tyre nga zhdukja. Kjo sepse pėrmbytja ishte rajonale dhe nuk kishte rrezik qė tė zhdukeshin pėrfundimisht llojet e kafshėve. Me kalimin e kohės, gjallesat e zonave tė tjera emigruan dhe e ripopulluan vendin e pėrmbytjes duke i kthyer atij larminė qė kishte pėrpara shkatėrrimit.


Nė ēfarė lartėsie u ngritėn ujėrat?
Njė tjetėr debat nė lidhje me pėrmbytjen ėshtė lartėsia e ngritjes sė nivelit tė ujėrave. A u ngrit niveli aq shumė sa tė mbulonte malet? Siē dihet, Kurani na informon se anija qėndroi nė Xhudij pas pėrmbytjes. Fjala Xhudij nė pėrgjithėsi i referohet njė vendi tė lartė. Prandaj nuk duhet harruar se fjala Xhudij mund tė jetė pėrdorur nė Kuran jo pėr tė treguar njė emėr specifik mali, por pėr tė treguar se anija qėndroi nė njė vend tė lartė.


Zona e pėrmbytjes sė Nuhut
Ultėsira e Mesopotamisė ėshtė vendi ku mendohet se ka ndodhur pėrmbytja. Nė kėtė zonė kanė ekzistuar qytetėrimet mė tė lashta tė njohura nė histori. Pėrveē kėsaj, kjo zonė, duke qenė e vendosur midis lumenjve Tigėr dhe Eufrat, ėshtė njė vend i pėrshtatshėm gjeografikisht pėr njė vėrshim gjigand. Njė nga faktorėt ndihmues nė realizimin e pėrmbytjes ka shumė mundėsi tė jetė dalja e kėtyre dy lumenjve nga shtrati, duke pėrmbytur tėrė zonėn.
Arsyeja e dytė se pėrse kjo zonė shikohet si zona e pėrmbytjes janė tė dhėnat historike. Nė shėnimet e shumė qytetėrimeve tė rajonit janė gjetur prova, nė tė cilat flitet pėr njė pėrmbytje qė ka ndodhur nė tė njėjtėn periudhė. Duke dėshmuar shkatėrrimin e popullit tė Nuhut, kėto qytetėrime duhet tė kenė ndjerė nevojėn pėr tė pėrshkruar mėnyrėn se si ndodhi ky shkatėrrim dhe pasojat qė ai la. Ėshtė e ditur qė pjesa mė e madhe e legjendave mbi pėrmbytjen janė me origjinė mesopotamiane. Pėr ne janė mė tė rėndėsishme zbulimet arkeologjike. Ato tregojnė se njė pėrmbytje shumė e madhe ka ndodhur me tė vėrtetė dikur nė kėtė zonė. Ashtu siē do ta shqyrtojmė me hollėsi nė faqet qė vijojnė, kjo pėrmbytje bėri qė qytetėrimi tė mbetej pezull pėr njė periudhė. Gjatė gėrmimeve janė zbuluar gjurmė tė dukshme tė njė shkatėrrimi shumė tė madh.
Gėrmimet e bėra nė Mesopotami tregojnė se, shumė herė gjatė historisė, ky rajon ka pėsuar fatkeqėsi tė ndryshme si rezultat i vėrshimeve dhe pėrmbytjeve tė lumenjve Tigėr dhe Eufrat. Psh, nė mijėvjeēarin e dytė p.e.s. nė kohėn e Ibisinit, sunduesit tė popullit tė madh tė Urit, i vendosur nė jug tė Mesopotamisė, njė prej viteve ėshtė shėnuar si viti qė "vinte pas pėrmbytjes qė zhduku kufijtė midis qiellit dhe tokės".1 Nė vitin 1700 p.e.s., nė kohėn e Hamurabit Babilonian, njė vit ėshtė shėnuar si viti i "shkatėrrimit tė qytetit Eshnuna nga njė vėrshim".
Nė shekullin X p.e.s., nė kohėn e sunduesit Nabu-mukin-apal, ndodhi njė vėrshim nė qytetin e Babilonisė.2 Nė shekullin VII, VIII, X, XI dhe XII nė rajon ndodhėn njė sėrė pėrmbytjesh tė konsiderueshme. E njėjta gjė ka ndodhur dhe nė 1925, 1930 dhe 1954.3 Ėshtė e qartė se kjo zonė gjithmonė ka qenė objekt pėrmbytjesh dhe nuk ėshtė aspak ēudi qė njė pėrmbytje masive tė ketė shkatėrruar njė popull tė tėrė, ashtu siē pėrmendet nė Kuran.


Provat arkeologjike tė pėrmbytjes
Nuk ėshtė rastėsi qė pikėrisht nė kohėn e sotme ne ndeshim gjurmėt e shumicės sė popujve, pėr tė cilėt nė Kuran thuhet se janė shkatėrruar. Dėshmitė arkeologjike pohojnė faktin se sa mė befasisht tė zhduket njė komunitet, aq mė e mundur ėshtė qė ne tė hasim nė rrėnojat e tij.
Nė rastin e civilizimeve tė zhdukura befasisht si pasojė e fatkeqėsive natyrore, migrimit tė papritur apo luftrave, gjurmėt e tyre nė shumicėn e rasteve janė tė ruajtura mė mirė. Shtėpitė nė tė cilat jetonin njerėzit dhe veglat e punės tė pėrdorura prej tyre nė jetėn e pėrditshme varrosen nė tokė brenda njė kohe tė shkurtėr. Kėshtu ato ruhen pėr njė kohė tė gjatė tė paprekura nga dora e njeriut, duke siguruar prova tė rėndėsishme tė sė kaluarės.
Ja pėrse sot janė zbuluar shumė prova pėr pėrmbytjen e Nuhut. E menduar se ka ndodhur rreth mijėvjeēarit tė tretė p.e.s., pėrmbytja shėnoi fundin e rrufeshėm tė njė qytetėrimi tė tėrė, i cili mė vonė u zėvendėsua nga njė qytetėrim tjetėr. Kėshtu, evidenca tė qarta pėr pėrmbytjen u ruajtėn pėr mijėra vjet pėr tė qenė provė dhe paralajmėrim pėr ne.
Nė lidhje me pėrmbytjen, e cila mbuloi Ultėsirėn e Mesopotamisė janė bėrė shumė gėrmime. Nė to janė gjetur gjurmė tė njė pėrmbytjeje veēanėrisht tė madhe nė 4 qytete kryesore. Kėto qytete ishin mė tė rėndėsishmet nė Mesopotami. Ato ishin: Uri, Ereku, Kishi dhe Shurupaku.
Gėrmimet e bėra tregojnė se tė gjitha kėto qytete u bėnė objekt i njė vėrshimi rreth mijėvjeēarit tė tretė p.e.s.
Nė fillim le tė hedhim njė vėshtrim nė gėrmimet e bėra nė qytetin e Urit.
Rrėnojat mė tė vjetra tė qytetėrimit tė zbuluara nė gėrmimet e bėra nė kėtė qytet, i cili nė ditėt tona quhet "Tel el-Mukkajar", e kanė fillimin rreth vitit 7000 p.e.s. Si njė prej qyteteve, i cili ka qenė qendra e njė prej civilizimeve mė tė hershme, qyteti i Urit ka qenė njė vendbanim ku shumė kultura kanė pasuar njėra-tjetrėn.
Zbulimet arkeologjike tregojnė se nė qytetin e Urit civilizimi u ndėrpre pas njė pėrmbytjeje gjigande dhe mė vonė u shfaq njė civilizim i ri. R. H. Hall nga Muzeu Britanik ishte i pari qė bėri gėrmime nė kėtė qytet. Pas tij, gėrmimet u vazhduan nėn drejtimin e Leonard Woolley, i cili drejtonte njė ekspeditė tė ndėrmarrė nga Muzeu Britanik dhe Universiteti i Pensilvanisė. Gėrmimet e drejtuara prej tij, tė cilat patėn njė efekt shumė tė madh nė tė gjithė botėn, zgjatėn nga viti 1922 deri nė 1934.

288 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 5:51 pm

shaban


operator/e
operator/e

Njė ilustrim qė paraqet pėrmbytjen e Nuhut.
Kėto gėrmime u bėnė nė shkretėtirėn midis Bagdadit dhe Gjirit Persik. Themeluesi i qytetit tė Urit ishte njė popull, i cili kishte ardhur nga Mesopotamia Veriore e qė u vetėquajt Ubejdian. Nė fillim, gėrmimet kishin pėr qėllim mbledhjen e informacionit pėr kėta njerėz. Gėrmimet e Woolley janė pėrshkruar kėshtu nga arkeologu gjerman Werner Keller:
"Varret e mbretėrve tė Urit" - kėshtu i kishte pagėzuar Woolley, nė ēastet e para tė entuziazmit, varret e fisnikėve sumerianė - madhėshtia mbretėrore e tė cilave doli nė pah kur lopatat e arkeologėve ndeshėn njė grumbull dheu 50 kėmbė tė jug tė tempullit dhe gjetėn njė varg tė gjatė varresh shumė hijerėndė. Gropat e varreve prej guri ishin tė mbushura me kupa tė ēmueshme, amfora dhe vazo me forma tė mrekullueshme, mjete ngrėnieje prej bronxi, mozaik perlash, gurė tė ēmuar me copa tė vogla tė shndritshme piriti etj. Trupat e tyre tė shpėrbėrė ishin tė rrethuar me argjend. Harpa dhe lira mbėshteteshin nė mur. "Gati menjėherė," - shkruante ai mė vonė nė ditarin e tij, - "zbulimet e bėra vėrtetuan dyshimet tona. Menjėherė pas dyshemesė sė njė prej varreve tė mbretėrve ne gjetėm, nėn njė shtresė hiri, rrasa tė shumta balte tė mbuluara me simbole e gėrma tė njė tipi shumė mė tė vjetėr se ato tė shkrimeve mbi varre. Duke gjykuar nga natyra e shkrimit rrasat u pėrkisnin viteve 3000 p.e.s. Ato ishin 2 - 3 shekuj mė tė hershme se varret."
Galeritė shkonin thellė e mė thellė. Shtresa tė reja me copa qypash, amforash dhe vazosh shfaqeshin. Ekspertėt vunė re se qeramika kishte mbetur ēuditėrisht fare e pandryshuar. Ajo ishte njėsoj si ato tė gjetura nė varret e mbretėrve. Dukej se pėr shekuj, civilizimi sumerian nuk kishte pėsuar ndryshime radikale. Sipas konkluzioneve tė nxjerra, ata duhet tė kishin arritur njė nivel tė lartė zhvillimi ēuditėrisht shumė herėt.
Kur pas disa ditėsh disa prej punėtorėve tė Woolley e thirrėn dhe i thanė: "Arritėm nė nivelin e tokės", ai u lėshua nė dyshemenė e galerisė pėr t'u kėnaqur. Mendimi i parė i Woolley ishte: "Kaq ishte." Ishte rėrė, rėrė e pastėr e njė lloji tė tillė qė mund tė depozitohej vetėm nga uji.
Ata vendosėn tė vazhdonin tė gėrmonin e ta bėnin galerinė mė tė thellė. Lopatat venin thellė e mė thellė, 3 kėmbė, 6 kėmbė, akoma baltė e pastėr. Papritur nė 10 kėmbė shtresa e baltės u zhduk menjėherė, ashtu siē ishte shfaqur. Poshtė kėsaj depozite balte, pothuajse 10 kėmbė tė trashė, ata kishin zbuluar prova tė qarta tė njė vendbanimi njerėzor. Cilėsia dhe pamja e qeramikės kishte ndryshuar nė mėnyrė tė dukshme. Kėtu ato ishin tė bėra me dorė. Mbeturinat e metaleve nuk gjendeshin asgjėkundi. Veglat primitive qė u shfaqėn ishin bėrė prej stralli tė prerė. Duhet t'i pėrkisnin Epokės sė Gurit.
Pėrmbytja - ky ishte i vetmi shpjegim i mundshėm i kėsaj depozite gjigande balte poshtė kodrės sė Urit, e cila ndau si me thikė dy epoka. Deti kishte lėnė gjurmėt e tij tė qarta nė mbetjet e organizmave tė vogla detare tė gjetura nė baltė.4




Sipas zbulimeve arkeologjike, pėrmbytja e Nuhut ka ndodhur nė Ultėsirėn e Mesopotamisė, e cila atėherė kishte njė formė tė ndryshme nga e ajo e sotmja. Nė diagramin e mėsipėrm, kufijtė e sotėm tė Ultėsirės janė shėnuar me vijė tė kuqe tė ndėrprerė. Sektori i madh qė shtrihet midis vijės sė kuqe ka qenė pjesė e detit nė atė kohė.
Analizat mikroskopike treguan se kjo depozitė e madhe balte poshtė kodrės nė Ur, ishte grumbulluar si rezultat i njė pėrmbytjeje aq tė madhe sa tė zhdukte qytetėrimin e lashtė sumerian. Epika e Gilgameshit dhe historia e Nuhut bashkoheshin nė kėtė galeri tė thellė nėn shkretėtirėn e Mesopotamisė.
Max Mallowan i referohet mendimeve tė Leonard Woolley, i cili thoshte se njė masė e tillė kaq e madhe materiali tė depozituar nga uji, e formuar nė njė periudhė kohe tė vetme, mund tė ishte vetėm rezultat i njė pėrmbytjeje shkatėrruese. Woolley, gjithashtu, e pėrshkruante shtresėn qė ndau qytetin sumerian tė Urit nga qyteti i El-Ubejdit, banorėt e tė cilit pėrdornin qeramikė tė pikturuar, si mbetje tė pėrmbytjes.5
Kėto tregojnė se qyteti i Urit ishte njė nga vendet e prekura nga pėrmbytja. Werner Keller ka theksuar rėndėsinė e gėrmimeve tė lartpėrmendura, duke thėnė se sasia e rrėnojave tė qytetit nėn njė shtresė balte vėrteton se nė Mesopotami ka ndodhur njė pėrmbytje.6
Njė tjetėr qytet mesopotamian qė mban gjurmėt e pėrmbytjes ėshtė "Kishi i sumerianėve", i cili njihet tani si Tel El-Uheimer. Sipas burimeve tė lashta sumeriane, ky qytet ishte "vendi i dinastisė sė parė diluviane".7
Qyteti i Shurupakut nė Mesopotaminė Jugore, i cili sot njihet si Tel Fe'reh, gjithashtu mbart gjurmė tė dukshme tė pėrmbytjes. Studimet arkeologjike nė kėtė qytet drejtoheshin prej Erich Schmidt, nga Universiteti i Pensilvanisė, nė vitet 1920-1930. Kėto gėrmime zbuluan tre shtresa vendbanimi tė shtrira nė njė distancė kohore qė nga periudha parahistorike, deri nė dinastinė e tretė tė Urit (2112-2004 p.e.s.). Gjetjet mė tė qarta ishin rrėnojat e shtėpive tė mirėndėrtuara dhe rrasat nė formė pyke, nė tė cilat gjendeshin tė shkruara shėnime zyrtare si dhe lista fjalėsh. Ato tregonin pėr njė shoqėri shumė tė zhvilluar qė ka ekzistuar nga fundi i mijėvjeēarit tė katėrt p.e.s.8
Ēėshtja kryesore ėshtė se u kuptua qė njė shkatėrrim i madh, si pasojė e njė pėrmbytjeje, kishte ndodhur nė kėtė qytet rreth viteve 2900-3000 p.e.s. Sipas pėrshkrimit tė Mallowan, 4-5 m nėn tokė, Schmidt kishte ndeshur njė shtresė dheu tė verdhė (tė formuar nga pėrmbytja) e pėrbėrė nga njė pėrzierje balte dhe rėre. Schmidt e pėrcaktoi kėtė shtresė tė pėrbėrė nga balta dhe rėra, e cila kishte mbetur qė nga mbretėria e lashtė e Semdet Nasr, si "rėrė me origjinė nga lumi" dhe e lidhi kėtė me pėrmbytjen e Nuhut.9

289 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 5:52 pm

shaban


operator/e
operator/e
pėrmbytjes i pėrkisnin pėrafėrsisht viteve 2900-3000 p.e.s. Ndoshta qyteti i Shurupakut ka mundėsi tė ketė qenė po aq i prekur nga pėrmbytja sa edhe qytetet e tjera.10
Vendi i fundit, i cili mendohet tė ketė qenė i prekur nga pėrmbytja ėshtė qyteti i Erekut nė jug tė Shurupakut, i cili sot njihet si Tel El-Uerka. Edhe nė kėtė qytet, ashtu si nė qytetet e tjera, ėshtė zbuluar njė shtresė e pėrmbytjes. Kjo shtresė daton midis viteve 2900-3000 p.e.s., njėsoj si tė tjerat.11
Siē dihet, lumenjtė Tigėr dhe Eufrat ndajnė nė mes Mesopotaminė nga njėri cep te tjetri. Duket se gjatė ndodhisė, kėta dy lumenj dhe shumė burime tė tjera uji, tė mėdha e tė vogla, vėrshuan dhe, duke u bashkuar me ujin e shiut, shkaktuan njė pėrmbytje tė madhe. Ngjarja pėrshkruhet kėshtu nė Kuran:

Ne hapėm portat e qiellit me ujė qė derdhej me furi dhe bėmė qė burimet tė shpėrthejnė nga toka. Kėshtu ujėrat (e qiellit dhe tokės) u takuan pėr njė ēėshtje tė paracaktuar. (El-Kamer: 11-12)
Kur faktorėt qė shkaktuan pėrmbytjen shqyrtohen njė nga njė, shihet se ato tė gjitha duken si fenomene natyrale. Ajo qė e bėn tė mbinatyrshme ngjarjen ėshtė se ato ndodhėn nė tė njėjtėn kohė dhe pikėrisht pas paralajmėrimit qė Nuhu i bėri popullit tė tij pėr afrimin e ndėshkimit.
Vlerėsimi i provave tė gjetura nga studimet e pėrfunduara, tregon se sipėrfaqja e pėrmbytjes shtrihet afėrsisht 160 km nga lindja nė perėndim dhe 600 km nga veriu nė jug. (Disa herė mė e madhe se sipėrfaqja e Shqipėrisė. sh.r.) Kjo tregon se pėrmbytja pėrshiu gjithė Ultėsirėn e Mesopotamisė. Kur shqyrtojmė renditjen e qyteteve Ur, Erek, Shurupak dhe Kish, tė cilat mbartin gjurmėt e pėrmbytjes, shohim se ato ishin tė rreshtuara nė njė drejtim. Prandaj, pėrmbytja duhet tė ketė prekur kėto katėr qytete dhe rrethinat e tyre. Pėrveē kėsaj, duhet tė theksohet se rreth viteve 3000 p.e.s. struktura gjeografike e Ultėsirės sė Mesopatamisė ishte e ndryshme nga ē'ėshtė tani. Nė atė kohė, shtrati i lumit Eufrat ishte mė nė lindje nga ē'ėshtė sot. Kjo vijė rrjedhjeje pėrputhet me vijėn qė kalon midis Urit, Erekut, Shurupakut dhe Kishit. Me hapjen e "burimeve tė tokės dhe qiellit" duket se lumi Eufrat vėrshoi dhe u pėrhap, duke shkatėrruar kėshtu katėr qytetet e pėrmendura mė sipėr.


Fetė dhe kulturat qė pėrmendin pėrmbytjen
Pėrmbytja ėshtė bėrė e njohur pothuajse nė tė gjithė njerėzimin nėpėrmjet profetėve, tė cilėt thėrrisnin njerėzit nė fenė e vėrtetė, por ajo u kthye nė legjendė nga kėta popuj duke u ndryshuar e deformuar me kalimin e kohės.
Allahu ua ka bėrė tė ditur njerėzve lajmin e pėrmbytjes sė Nuhut nėpėrmjet profetėve dhe librave qė Ai u ka dėrguar popujve tė ndryshėm nė mėnyrė qė ajo tė shėrbejė si paralajmėrim dhe mėsim. Por tė gjitha tekstet e tjera, me pėrjashtim tė Kuranit, janė ndryshuar, ndaj dhe pėrshkrimet e pėrmbytjes janė tė mbushura me elemente mitologjike. Kurani ėshtė i vetmi burim, tė dhėnat e tė cilit pėrputhen me tė dhėnat e zbulimeve dhe observimeve. Kjo, sepse Allahu e ka ruajtur Kuranin nga ēdo lloj ndryshimi. Nė Kuran thuhet:

Me tė vėrtetė Ne e kemi zbritur Kuranin dhe padyshim qė Ne do ta ruajmė atė. (El-Hixhėr: 9)
Pra, Kurani ėshtė nėn garancinė dhe mbrojtjen e Allahut, Zotit tė botėve.
Nė pjesėn e fundit tė kėtij kapitulli ne do tė shohim se si ėshtė paraqitur ngjarja, megjithėse e deformuar, nė kultura tė ndryshme si dhe nė Dhiatėn e Vjetėr dhe atė tė Re.


Pėrmbytja e Nuhut nė Dhiatėn e Vjetėr
Libri qė iu shpall Musait ishte Teurati apo Torah. Pentateuku biblik (pesė librat e parė tė Biblės), i cili sipas tė krishterėve ėshtė Teurati, e ka humbur lidhjen prej kohėsh me shpalljen origjinale, pasi tė gjitha shpalljet e ardhura te Beni Israilėt nga profetėt e ndryshėm u ndryshuan dhe u bėnė subjekt manipulimesh nga ana e ēifutėve.
Sipas Dhiatės sė Vjetėr, Zoti i shpalli Nuhut se tė gjithė njerėzit pėrveē besimtarėve do tė shkatėrroheshin, sepse toka ishte mbushur plot me padrejtėsi. Pėr kėtė arsye, Ai e urdhėroi Nuhun tė ndėrtonte anijen dhe i tregoi nė detaje mėnyrėn se si do ta ndėrtonte. Ai gjithashtu e porositi tė merrte me vete familjen, tre djemtė, gratė e tyre, njė ēift nga ēdo qenie e gjallė dhe ushqime.
Shtatė ditė mė vonė, kur erdhi koha e pėrmbytjes, tė gjitha burimet e nėndheshme shpėrthyen, portat e qiejve u hapėn dhe njė pėrmbytje e madhe pėrfshiu gjithēka. Kjo zgjati pėr 40 ditė dhe net. Anija lundroi mbi ujėrat qė mbuluan tė gjitha malet dhe kodrat e larta. Kėshtu, vetėm ata qė ishin nė anije me Nuhun shpėtuan, kurse ata qė mbetėn u rrėmbyen nga ujėrat e pėrmbytjes dhe u mbytėn. Shiu pushoi pas pėrmbytjes, e cila zgjati 40 ditė dhe net dhe ujėrat filluan tė pakėsoheshin 150 ditė pas kėsaj.
Mė pas, nė ditėn e shtatėmbėdhjetė tė muajit tė shtatė, anija qėndroi mbi malet Ararat (Agri). Nuhu dėrgoi njė pėllumb tė shihte nėse ujėrat kishin rėnė plotėsisht apo jo dhe, kur mė nė fund, pėllumbi nuk u kthye, ai e kuptoi se ujėrat kishin rėnė plotėsisht. Zoti u tha atyre tė zbrisnin nga anija dhe tė shpėrndaheshin nė tokė.
Sipas Dhiatės sė Vjetėr, nė pajtim me vendimin qė "ēdo gjė qė (ėshtė) nė tokė do tė vdesė" nė njė pėrmbytje qė do tė pėrfshinte gjithė botėn, tė gjithė njerėzit u ndėshkuan dhe tė vetmit qė mbijetuan ishin ata qė hipėn nė anije me Nuhun.


Pėrmbytja e Nuhut nė Dhiatėn e Re
Dhiata e Re qė ne kemi sot nė dorė pėmban, sipas pretendimit tė krishterė, fjalėt dhe veprimet e Isait (Jezusit). Ajo fillon me katėr ungjijtė e shkruar njė shekull pas vdekjes sė Isait, nga njerėz qė kurrė nuk e kishin parė apo qėndruar me tė.
Nė Dhiatėn e Re pėrmbytja e Nuhut ėshtė pėrshkruar shkurtimisht kėshtu:
Nuhu u dėrgua te njė popull i pabindur, i cili ishte nė rrugė tė gabuar. Por populli i tij nuk pranoi ta ndiqte atė. Pėr kėtė arsye, Zoti i paralajmėroi ata qė refuzuan se do tė pėrmbyteshin dhe, kur kjo ndodhi, Ai e shpėtoi Nuhun dhe besimtarėt duke i vendosur nė anije.

Por ashtu si qe nė ditėt e Noeut, kėshtu do tė jetė edhe nė ardhjen e Birit tė njeriut.
Sepse, ashtu si nė ditėt para pėrmbytjes, njerėzit hanin dhe pinin, martoheshin dhe martonin, derisa Noeu hyri nė arkė;
Dhe nuk kuptuan asgjė, derisa erdhi pėrmbytja dhe i fshiu tė gjithė; kėshtu do tė ndodhė nė ardhjen e Birit tė njeriut. (Mateu, 24: 37-39)
Dhe nuk kurseu botėn e lashtė, por shpėtoi bashkė me shtatė tė tjerė Noeun, predikues tė drejtėsisė, kur solli pėrmbytjen e tė pabesėve. (II Pjetri, 2: 5)
Qė dikur ishin rebelė, kur durimi i Perėndisė i priste nė ditėt e Noeut, ndėsa po ndėrtohej arka, nė tė cilėn, pak vetė, gjithsej tetė, shpėtuan nėpėrmjet ujit. (I Pjetėr, 3: 20)

290 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 5:53 pm

shaban


operator/e
operator/e
Pėrshkrimi i pėrmbytjes nė kultura tė tjera
Sumeriane: Njė zot i quajtur Enlil u tha njerėzve se zotat e tjerė kishin ndėrmend tė shkatėrronin njerėzimin, por ai vetė ishte i gatshėm t'i shpėtonte ata. Heroi i kėsaj historie ėshtė Ziusudra, mbreti i devotshėm i qytetit Sipur. Zoti Enlil i tregoi Ziusudras se ēfarė tė bėnte qė tė shpėtonte nga pėrmbytja. Teksti qė tregon ndėrtimin e anijes mungon, por fakti qė kjo pjesė ka ekzistuar tregohet nė pjesėt ku pėrshkruhet si u shpėtua Ziusudra. Duke u mbėshtetur nė versionin babilonas tė pėrmbytjes, arrihet nė konkluzionin se nė versionin e plotė sumerian tė ngjarjes duhet tė ketė pasur shumė mė tepėr hollėsi pėr arsyen e pėrmbytjes dhe se si u ndėrtua anija.
Babilonase: Ut-Napishtimi, ėshtė kolegu babilonas i heroit sumerian tė pėrmbytjes, Ziusudras. Njė tjetėr personalitet i rėndėsishėm ėshtė Gilgameshi. Sipas legjendės, Gilgameshi vendosi tė kėrkojė prejardhjen e tij pėr tė njohur sekretin e pėrjetėsisė. Ai u paralajmėrua pėr rreziqet dhe vėshtirėsitė e njė udhėtimi tė tillė. Atij iu tha se duhet tė bėnte njė udhėtim, nė tė cilin duhet tė kalonte mbi "malet Mashu dhe ujėrat e vdekjes" dhe se njė udhėtim i tillė ishte realizuar me sukses deri atėherė vetėm nga zoti i diellit, Shamash. Por Gilgameshi i pėrballoi tė gjitha rreziqet e udhėtimit dhe mė nė fund arriti tė takonte Ut-Napishtimin.
Teksti ndėrpritet aty ku tregohet takimi i Gilgameshit me Ut-Napishtimin dhe kur mė vonė teksti bėhet i lexueshėm, Ut-Napishtimi i tha Gilgameshit se "perėnditė e kanė ruajtur pėr vete sekretin e vdekjes dhe jetės". Gilgameshi e pyeti Ut-Napishtimin se si e kishte arritur ai vetė pavdekshmėrinė dhe Ut-Napishtimi i tregoi historinė e pėrmbytjes si pėrgjigje tė pyetjes sė bėrė. Pėrmbytja tregohet gjithashtu nė 12 rrasat e famshme tė epikės sė Gilgameshit.
Ut-Napishtimi ia nisi duke thėnė se historia qė do t'i tregonte Gilgameshit ishte "diēka sekrete, njė sekret i perėndive". Ai ishte nga qyteti i Shurupakut, i cili ishte mė i vjetri ndėrmjet qyteteve tė tokės Akad. Sipas pėrshkrimit tė tij, zoti Ea e thirri nėpėrmjet mureve tė njė kasolleje tė thurur me kallama dhe i tregoi se zotat kishin vendosur tė shkatėrronin tė gjitha farat e jetės me njė pėrmbytje, por arsyeja e vendimit tė tyre nuk shpjegohet nė versionin babilonas, ashtu siē nuk shpjegohet as nė versionin sumerian. Ut-Napishtimi tha se Ea e kishte porositur tė ndėrtonte njė anije, nė tė cilėn ai duhet tė mblidhte dhe tė vendoste "farat e tė gjitha gjallesave". Ai e njoftoi atė pėr masėn dhe formėn e anijes, gjerėsia, gjatėsia dhe lartėsia e sė cilės duhet tė ishin tė barabarta. Furtuna ktheu gjithēka pėrmbys pėr gjashtė ditė dhe net rresht. Nė ditėn e shtatė ajo u qetėsua. Ut-Napishtimi pa se jashtė vendi ishte kthyer nė "baltė qė ngjitej". Anija qėndroi nė malin Nisir.
Sipas shėnimeve sumeriane dhe babilonase, Ksisuthros ose Hasisatra u shpėtua nga pėrmbytja nė njė anije 925 m tė gjatė, bashkė me familjen, shokėt dhe disa zogj e kafshė. Thuhet se "ujėrat u pėrhapėn nė drejtim tė qiellit, oqeanet mbuluan brigjet dhe lumenjtė vėrshuan nga shtretėrit e tyre". Mė pas, anija qėndroi mbi malin Karidean.
Sipas shėnimeve asiriano-babilonase, Uber-Tutu ose Hasisatra u shpėtua bashkė me familjen e tij, shėrbėtorėt, tufėn dhe kafshėt e egra me njė anije, e cila ishte 600 kubit e gjatė, 60 kubit e gjerė dhe e lartė. Pėrmbytja zgjati pėr 6 ditė e net. Kur anija arriti malin Nizar, pėllumbi qė u la i lirė u kthye, ndėrsa korbi jo.
Sipas disa shėnimeve sumeriane, asiriane dhe babilonase, Ut-Napishtimi me familjen e tij mbijetoi nga pėrmbytja, e cila zgjati pėr 6 ditė e net. Thuhet se "nė ditėn e shtatė Ut-Napishtimi pa jashtė. Gjithēka ishte shumė e qetė. Njeriu ishte kthyer edhe njė herė nė baltė". Kur anija qėndroi mbi malin Nizar, Ut-Napishtimi dėrgoi jashtė njė pėllumb, njė korb dhe njė harabel. Korbi qėndroi tė hante kufomat, ndėrsa dy zogjtė e tjerė nuk u kthyen.
Indiane: Nė epikat Shatapatha Brahmana dhe Mahabharata tė Indisė, personi i quajtur Manu u shpėtua nga pėrmbytja bashkė me Rishizin. Sipas legjendės, Manu kapi njė peshk, tė cilit i fali jetėn. Papritur peshku u rrit dhe i tha atij tė ndėrtonte njė anije dhe ta lidhte nė brirėt e tij. Ky peshk u pranua si njė shfaqje e zotit Vishnu. Peshku e drejtoi anijen midis dallgėve tė mėdha dhe e solli atė nė veri, nė malin Hismavat.
Uellsiane: Sipas legjendės uellsiane, Dujnuen dhe Dujfeē shpėtuan prej shkatėrrimit tė madh me anije. Kur pėrmbytja e tmerrshme qė ndodhi pėr shkak tė vėrshimit tė Linlionit, i cili quhej Liqeni i Valėve, u qetėsua, ata tė dy filluan tė ripopullonin sėrish Britaninė.
Skandinave: Legjendat nordike Edda njoftojnė se Bergalmir dhe gruaja e tij shpėtuan prej pėrmbytjes me njė anije tė madhe.
Lituaneze: Nė legjendėn lituaneze, tregohet se disa ēifte njerėzish dhe kafshėsh shpėtuan, duke u strehuar nė njė kore tė tokės, lart nė majė tė njė mali tė lartė. Kur erėrat dhe vėrshimet qė zgjatėn pėr 12 ditė e net u shtrinė deri nė malin e lartė, sa pothuajse arritėn t'i pėrpinin ata qė ishin mbi tė, Krijuesi u hodhi atyre njė lėvozhgė arre gjigande. Ata qė ishin nė mal shpėtuan nga vdekja duke lundruar mbi kėtė lėvozhgė arre.
Kineze: Burimet kineze tregojnė se njė person i quajtur Jao me 7 persona tė tjerė ose Fa Li bashkė me gruan dhe fėmijėt e tij shpėtuan nga pėrmbytja dhe nga dridhja e tokės duke lundruar mbi barkė. Thuhet se "toka po shkatėrrohej, ujėrat shpėrthyen dhe mbuluan ēdo vend". Mė nė fund ujėrat u tėrhoqėn.
Pėrmbytja e Nuhut nė mitologjinė greke: Zeusi vendosi t'i shkatėrronte me njė pėrmbytje njerėzit, tė cilėt bėnin ēdo ditė e mė tepėr vepra tė kėqija. Vetėm Deukalioni dhe gruaja e tij, Pirrha, shpėtuan nga pėrmbytja, sepse babai i Deukalionit, Prometeu, e kishte kėshilluar mė parė djalin e tij qė tė ndėrtonte njė barkė. Ēifti zbriti nė malin Parnas ditėn e nėntė pas hipjes nė barkė.
Tė gjitha kėto legjenda tregojnė njė realitet konkret historik. Nė histori, ēdo popull e ka marrė mesazhin, ēdokush e ka marrė shpalljen hyjnore dhe kėshtu shumė popuj janė njohur me pėrmbytjen. Fatkeqėsisht, pėr shkak se njerėzit u larguan nga rruga e drejtė e shpalljes hyjnore, pėrshkrimi i pėrmbytjes pėsoi shumė ndryshime dhe u kthye nė legjenda e mite.
I vetmi burim, ku ne mund tė gjejmė historinė e vėrtetė tė Nuhut dhe tė popullit qė e mohoi atė, ėshtė Kurani, i cili ėshtė i vetmi burim hyjnor i pandryshuar.
Kurani na jep informacion tė saktė, jo vetėm pėr pėrmbytjen e Nuhut, por edhe pėr popuj e ngjarje tė tjera, pėr tė cilat do tė flasim nė kapitujt vijues.

291 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 5:54 pm

shaban


operator/e
operator/e
Jeta e profetit Ibrahim


Ibrahimi nuk ishte as ēifut, as i krishterė. Ai ishte vetėm musliman (besimtar) me besim tė vėrtetė e tė pastėr dhe nuk ishte prej idhujtarėve. Vėrtet qė njerėzit mė tė afėrt me Ibrahimin janė ndjekėsit e tij, bashkė me kėtė Profet (Muhamedin) dhe besimtarėt. Allahu ėshtė Ai qė i ndihmon besimtarėt.(Ali Imran: 67-68)
Profeti Ibrahim pėrmendet shpesh nė Kuran si njė shembull i lartė pėr njerėzit e tjerė. Populli i tij adhuronte idhujt, ndaj dhe ai i kėshilloi tė largoheshin nga kjo gjė dhe tė kishin frikė nga dėnimi i Allahut, mirėpo populli nuk ia vuri veshin kėtyre paralajmėrimeve, pėrkundrazi mbajti njė qėndrim armiqėsor. Kur presioni i popullit ndaj tij u shtua, Ibrahimit iu desh tė shpėrngulej nė njė vend tjetėr bashkė me gruan, profetin Lut e ndoshta edhe me disa besimtarė tė tjerė.
Ibrahimi e kishte origjinėn nga Nuhu, pra, ai ishte njė nga pasardhėsit e tij, ndaj dhe nė Kuran thuhet se ai ndoqi rrugėn e Nuhut.

Paqja qoftė mbi Nuhun, nė mbarė botėn! Sigurisht qė kėshtu i shpėrblejmė ata qė kryejnė vepra tė mira. Nuhu ishte me tė vėrtetė njė nga robėrit Tanė besimtarė. Pastaj Ne i pėrmbytėm tė tjerėt. Njė prej atyre qė ndoqėn udhėn e Nuhut ėshtė edhe Ibrahimi. (Es-Saffat: 79-83)
Nė kohėn e profetit Ibrahim, shumė popuj qė jetonin nė Ultėsirėn e Mesopotamisė, nė Anatolinė e Mesme dhe atė Lindore adhuronin yjet. Zoti i tyre mė i rėndėsishėm ishte Sini, zoti-hėnė. Ai personifikohej si njė njeri me mjekėr tė gjatė me njė veshje qė kishte tė vizatuar njė hėnė nė formė drapri. Pėrveē kėsaj, kėta njerėz bėnin iktura dhe skulptura tė kėtyre zotave dhe i adhuronin ato. Ky ishte njė besim mjaft i pėrhapur, i cili gjeti vend tė pėrshtatshėm pėr t'u zhvilluar nė Lindjen e Afėrme dhe arriti tė ruante ekzistencėn e tij pėr njė kohė tė gjatė. Njerėzit qė jetuan nė kėtė zonė vazhduan t'i adhuronin kėta zota deri nė vitin 600 e.s. Si pasojė e kėtij besimi, disa ndėrtesa tė njohura si "zigurate", tė cilat pėrdoreshin si observatorė astronomikė dhe tempuj, u ndėrtuan nė zonėn qė shtrihej nga Mesopotamia deri nė brendėsi tė Anatolias. Kėtu adhuroheshin disa zota, sė pari zoti-hėnė Sin.12
Kjo mėnyrė besimi e zbuluar nė kohėt tona nėpėrmjet gėrmimeve arkeologjike pėrmendet nė Kuran. Siē tregohet nė Kuran, Ibrahimi refuzoi adhurimin e kėtyre idhujve:

Kujto Ibrahimin kur i tha babait tė tij, Azerit: "Pėrse i adhuroni idhujt si zota? Unė besoj se ti dhe populli yt po bėni njė gabim qė duket sheshazi."
Kėshtu Ne i treguam Ibrahimit mbretėrinė e qiejve dhe tė tokės, me qėllim qė tė ishte prej besimtarėve tė vendosur.
Kur e mbuloi nata me errėsirėn e saj, ai pa njė yll dhe tha: "Ky ėshtė Zoti im." Por kur ylli u zhduk nga shikimi, tha: "Unė nuk i dua ata qė perėndojnė."
Kur pa hėnėn qė ngrihej lart, tha: "Kjo ėshtė Zoti im." Por kur ajo perėndoi, ai tha: "Nėse nuk mė udhėzon Zoti im, unė do tė jem prej njerėzve tė humbur."
Kur pa diellin tė ngrihej lart, tha: "Ky ėshtė Zoti im. Ky ėshtė mė i madh." Por kur ai perėndoi, tha: "O populli im! Unė nuk kam asnjė lidhje me ata qė ju adhuroni nė vend tė Allahut."
"Unė i drejtohem - larg besimeve tė kota - Atij qė krijoi qiejt e tokėn dhe unė nuk jam prej idhujtarėve." (El-En'am: 74-79)
Nė Kuran, nuk tregohet me detaje vendi ku lindi dhe jetoi Ibrahimi, por fakti se engjėjt e dėrguar te populli i Lutit shkuan tek Ibrahimi para se tė shkonin te Luti dhe i dhanė gruas sė Ibrahimit lajmin e mirė tė lindjes sė njė fėmije, tregon se Ibrahimi dhe Luti jetuan pranė njėri-tjetrit dhe ishin bashkėkohės.






Nė kohėn e profetit Ibrahim ekzistonin shumė besime politeiste nė rajonin e Mesopotamisė. Zoti-hėnė, Sini, ishte nga perėnditė mė tė rėndėsishme. Njerėzit ndėrtonin statuja tė kėtyre perėndive dhe i adhuronin. Nė tė majtė mund tė shihni disa statuja tė Sinit. Simboli i gjysmėhėnės mund tė shihet qartė nė gjoksin e statujės.

Ziguratet, tė cilat pėrdoreshin njėkohėsisht si tempuj dhe observatorė astronimikė, ndėrtoheshin me ndihmėn e teknologjisė mė tė pėrparuar tė kohės. Yjet, hėna dhe dielli ishin objektet kryesore tė adhurimit. Pėr kėtė arsye, qielli kishte rėndėsi tė madhe. Nė tė majtė dhe poshtė mund tė shihni ziguratet mė tė rėndėsishme tė Mesopotamisė.

Njė ēėshtje e rėndėsishme rreth Ibrahimit nė Kuran, e papėrmendur nė Dhiatėn e Vjetėr, ėshtė ndėrtimi i Qabes. Ajo u ndėrtua nga Ibrahimi dhe djali i tij, Ismaili. Sot, e vetmja gjė e ditur nga historianėt pėr tė kaluarėn e Qabes ėshtė se ajo ka qenė njė vend i shenjtė qė nė kohėt e lashta. Vendosja e idhujve nė tė gjatė kohės sė injorancės, para ardhjes sė tė dėrguarit Muhamed, erdhi si pasojė e deformimit dhe shtrembėrimit tė fesė hyjnore qė iu shpall Ibrahimit.

292 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 5:54 pm

shaban


operator/e
operator/e
Ibrahimi nė Dhiatėn e Vjetėr
Dhiata e Vjetėr ėshtė burimi mė i detajuar pėr Ibrahimin (Abrahamin), megjithėse ne nuk mund tė jemi tė sigurtė pėr saktėsinė e tė gjitha informacioneve tė pėrmendura nė tė. Sipas saj, Ibrahimi u lind rreth vitit 1900 p.e.s. nė qytetin e Urit, njė nga qytetet mė tė rėndėsishme tė kohės, i cili shtrihej nė jug-lindje tė Ultėsirės sė Mesopotamisė. Kur lindi, ai nuk u quajt Abraham, por Abram. Emri i tij u ndryshua nga Zoti mė vonė.
Njė ditė, sipas Dhiatės sė Vjetėr, Zoti e urdhėroi Abramin tė linte vendin dhe njerėzit e tij pėr tė shkuar nė njė vend tė panjohur dhe tė themelonte njė komunitet tė ri atje. Abrami, nė moshėn 75 vjeēare, e dėgjoi kėtė thirrje dhe u nis pėr udhėtim me gruan e tij qė nuk lindte, Sarai (e cila mė vonė do tė njihej me emrin Sarah qė do tė thotė princeshė) dhe djalin e vėllait, Lutin. Duke shkuar nė drejtim tė tokės sė premtuar, ata qėndruan pėrkohėsisht nė Harran dhe pastaj vazhduan udhėtimin e tyre. Kur arritėn nė tokėn e Kananit tė premtuar pėr ta nga Zoti, atyre iu tregua se ky vend ishte zgjedhur pėr ta dhe u ishte dhuruar atyre. Kur Abrami u bė 99 vjeē, ai bėri njė marrėveshje me Zotin dhe emri i tij u ndryshua nė Abraham. Ai vdiq kur ishte 175 vjeē dhe u varros nė njė shpellė afėr qytetit tė Hebronit (sot: El-Halil) nė Bregun Perėndimor (Palestinė), i cili gjendet nėn pushtimin e Izraelit. Kjo tokė, e cila u ble nga Abrahami pėr njė sasi tė caktuar parash, ishte pasuria e parė e tij dhe e familjes sė tij nė tokėn e premtuar.


Vendlindja e Ibrahimit sipas Dhiatės sė Vjetėr
Vendlindja e Ibrahimit ka qenė gjithmonė njė temė e diskutueshme. Ndėrsa tė krishterėt dhe ēifutėt thonė se Ibrahimi lindi nė jug tė Mesopotamisė, mendimi mbizotėrues nė Botėn Islame ėshtė se vendlindja e tij ėshtė Urfa-Harran. Disa zbulime tė reja tregojnė se tezat e krishtera dhe ēifute nuk e pasqyrojnė plotėsisht tė vėrtetėn.
Ēifutėt dhe tė krishterėt e mbėshtesin mendimin e tyre nė Dhiatėn e Vjetėr, sepse nė tė thuhet se Ibrahimi ka lindur nė qytetin e Urit, nė jug tė Mesopotamisė. Ibrahimi u edukua nė atė qytet, mė pas u nis pėr nė Egjipt dhe arriti atje pas njė udhėtimi tė gjatė, nė tė cilin ai kaloi nėpėr Harran, rajon i Turqisė.
Njė dorėshkrim i Dhiatės sė Vjetėr i gjetur kohėt e fundit shkaktoi dyshime serioze rreth vėrtetėsisė sė kėtij informacioni. Nė kėtė dorėshkrim grek tė shekullit III p.e.s., i cili ėshtė pranuar si kopja mė e vjetėr e Dhiatės sė Vjetėr e gjetur deri tani, Uri nuk pėrmendet fare. Sot shumė studiues tė Dhiatės sė Vjetėr thonė se fjala "Ur" ėshtė e pasaktė ose ėshtė njė shtesė e mėvonshme. Kjo nėnkupton qė Ibrahimi nuk lindi nė qytetin e Urit dhe mund tė mos ketė qenė asnjėherė nė jetėn e tij nė Mesopotami.
Pėrveē kėsaj, emrat e disa vendeve dhe krahinave qė ata nėnkuptonin ndryshuan me kalimin e kohės. Nė kohėn tonė Ultėsirat e Mesopotamisė identifikohen zakonisht si brigjet jugore tė Irakut, ndėrmjet lumenjve Tigėr dhe Eufrat. Megjithatė, dy mijė vjet mė parė Mesopotamia pėrfshinte krahina tė tjera mė nė veri, madje duke arritur deri nė Harran e duke u shtrirė deri nė Turqinė e kohėve tona. Pra, edhe pse ne e pranojmė qė shprehja "Ultėsira e Mesopotamisė" nė Dhiatėn e Vjetėr ėshtė e saktė, do tė ishte e gabuar tė mendoje qė Mesopotamia e dy mijė vjetėve mė parė dhe Mesopotamia e sotme janė pikėrisht tė njėjtat vende.
Edhe pse ka dyshime serioze dhe mospajtime nė lidhje me faktin qė qyteti i Urit ėshtė vendlindja e Ibrahimit, ka njė pajtim tė pėrbashkėt pėrsa i pėrket faktit qė Harrani dhe rrethinat e tij ishin vendi ku jetoi Ibrahimi. Pėrveē kėsaj, njė kėrkim i shkurtėr i bėrė nė Dhiatėn e Vjetėr, jep disa informacione qė pėrkrahin mendimin se vendlindja e Ibrahimit ishte Harrani.
Psh, nė Dhiatėn e Vjetėr, zona e Harranit ėshtė pėrcaktuar si "zona e Aramit" (Gjeneza, 11: 31 dhe 28: 10). Aty thuhet se ata qė rrodhėn nga familja e Ibrahimit janė "djemtė e Aramit" (Deutoronomi, 26: 5). Identifikimi i Ibrahimit si njė "arami" tregon se ai e kaloi jetėn nė kėtė zonė.
Nė burimet islamike duket qartė se vendlindja e Ibrahimit ėshtė Harrani dhe Urfa. Nė Urfa, e cila ėshtė quajtur "qyteti i profetėve", ka shumė histori e legjenda pėr Ibrahimin.


Mospėrputhjet midis Kuranit dhe Dhiatės sė Vjetėr
Dhiata e Vjetėr dhe Kurani duket sikur pėrshkruajnė dy profetė tė ndryshėm tė quajtur respektivisht Abraham dhe Ibrahim. Nė Kuran, Ibrahimi ėshtė dėrguar te njė popull idhujtar, i cili adhuronte qiejt, yjet, hėnėn dhe idhuj tė ndryshėm. Ai u pėrpoq me tė gjitha forcat qė t'i largonte njerėzit e tij prej kėtyre besimeve supersticioze. Nė kėtė mėnyrė ai ngjalli armiqėsinė e tė gjithė popullit, duke pėrfshirė dhe babain e tij.
Aktualisht, asnjė prej kėtyre gjėrave nuk pėrmendet nė Dhiatėn e Vjetėr. Hedhja e Ibrahimit nė zjarr apo thyerja e idhujve tė popullit tė tij nuk pėrmenden nė Dhiatėn e Vjetėr, nė tė cilėn Ibrahimi nė pėrgjithėsi ėshtė paraqitur si stėrgjyshi i ēifutėve. Duket qartė se kjo pikėpamje ėshtė futur nga paria e ēifutėve qė kėrkonte tė sillte nė plan tė parė konceptin e racės. _ifutėt besojnė se janė njė popull i zgjedhur pėrjetėsisht nga Zoti dhe ndihen superiorė ndaj tė tjerėve. Kjo ėshtė arsyeja qė Ibrahimi ėshtė paraqitur si stėrgjyshi i ēifutėve nė Dhiatėn e Vjetėr.
Tė krishterėt qė besojnė nė Dhiatėn e Vjetėr, mendojnė se Ibrahimi ėshtė stėrgjyshi i ēifutėve, por vetėm me njė ndryshim; sipas tyre Ibrahimi nuk ėshtė ēifut, por i krishterė. Tė krishterėt, tė cilėt nuk i kushtojnė vėmendje konceptit tė racės aq shumė sa ēifutėt, mbajnė kėtė qėndrim dhe kjo ėshtė njė nga shkaqet e mospajtimit dhe konfliktit midis kėtyre dy feve. Allahu sjell shpjegimin vijues tė kėtyre argumenteve nė Kuran.

O ithtarė tė librave tė parė (ēifutė dhe tė krishterė)! Pėrse grindeni pėr Ibrahimin, ndėrkohė qė Teurati dhe Inxhili janė shpalluar pas tij? A nuk logjikoni, pra?
Ja, ju polemizuat pėr atė gjė pėr tė cilėn keni dije (pėr Isain). Pse atėherė polemizoni pėr ēėshtje pėr tė cilat ju nuk keni asnjė dijeni (pėr Ibrahimin)? Allahu di gjithēka, ndėrsa ju nuk dini.
Ibrahimi nuk ishte as ēifut e as i krishterė, por ai ishte vetėm musliman (besimtar) me besim tė vėrtetė e tė pastėr dhe nuk ishte prej idhujtarėve.
Vėrtet qė njerėzit mė tė afėrt me Ibrahimin janė ndjekėsit e tij bashkė me kėtė Profet (Muhamedin) dhe besimtarėt. Allahu ėshtė Ai qė i ndihmon besimtarėt. (Ali Imran: 65-68)
Nė Kuran, shumė mė ndryshe nga ajo qė ėshtė shkruar nė Dhiatėn e Vjetėr, Ibrahimi paraqitet si njė profet, i cili e kėshilloi popullin e tij qė tė largohej nga adhurimi i idhujve. Qė nė rininė e tij ai e paralajmėroi popullin qė tė hiqte dorė nga ky besim i kotė, por ata reaguan nė mėnyrė agresive ndaj Ibrahimit duke u pėrpjekur pėr ta vrarė. Pėr t'u larguar prej ligėsisė sė popullit tė tij pėrfundimisht Ibrahimi u detyrua tė shpėrngulej.

293 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 5:55 pm

shaban


operator/e
operator/e
Populli i Lutit Dhe Qyteti Qė u Kthye Pėrmbys


Populli i Lutit pėrgėnjeshtroi paralajmėrimet… Ne dėrguam kundėr tyre stuhi gurėsh (e cila i shkatėrroi tė gjithė), pėrveē familjes sė Lutit, tė cilėn Ne e shpėtuam me mirėsinė Tonė nė orėn e fundit tė natės. Kėshtu i shpėrblejmė ata qė falenderojnė. Luti i kishte paralajmėruar pėr dėnimin Tonė, por ata nuk i besuan paralajmėrimet e tij. (El-Kamer: 33-36)

Luti jetoi nė tė njėjtėn kohė me Ibrahimin. Ai u dėrgua si profet nė njė prej popujve fqinj me popullin e Ibrahimit. Kėta njerėz, siē na tregon Kurani, praktikonin njė veprim tė ulėt tė panjohur deri atėherė tė quajtur sodomizėm, apo siē quhet sot homoseksualizėm. Kur Luti i kėshilloi tė hiqnin dorė nga ky zakon i ulėt dhe i paralajmėroi pėr njė dėnim tė mundshėm, ata e kundėrshtuan dhe vazhduan rrugėn e shthurjes. Nė fund, kėta njerėz u shkatėrruan nga njė dėnim i tmerrshėm.
Qyteti ku banoi Luti pėrmendet si qyteti i Sodomit nė Dhiatėn e Vjetėr. Duke qenė i vendosur nė veri tė Detit tė Kuq, ky komunitet duket se ėshtė shkatėrruar nė pėrputhje me pėrshkrimin e bėrė nė Kuran. Studimet arkeologjike tregojnė se qyteti qe vendosur nė zonėn e Detit tė Vdekur, i cili shtrihet pėrgjatė kufirit tė Jordanisė me territoret e pushtuara tė Palestinės.
Pėrpara se tė shqyrtojmė rrėnojat e kėtij qyteti, le tė mundohemi tė njohim shkakun se pėrse populli i Lutit u dėnua nė kėtė mėnyrė. Kurani na tregon se si e paralajmėroi Luti popullin e tij. Po cila ishte pėrgjigjja e tyre?

Populli i Lutit i pėrgėnjeshtroi tė dėrguarit.
Kur vėllai i tyre u tha: "Pėrse nuk i frikėsoheni Allahut?
Unė jam i dėrguar i besueshėm pėr ju.
Kini pra frikė Allahun dhe dėgjojini fjalėt e mia.
Unė nuk ju kėrkoj asnjė shpėrblim pėr transmetimin e kėtij mesazhi. Shpėrblimin e pres vetėm nga Zoti i botėve.
Si vallė kryeni marrėdhėnie me burrat dhe lini mėnjanė ato tė cilat Allahu i ka krijuar pėr tė qenė bashkėshortet tuaja? Vėrtet ju jeni njė popull qė ka kaluar ēdo kufi!"
Ata i thanė: "Nėse nuk pushon, o Lut, ne do tė tė pėrzėmė!"
Ai u tha: "Unė jam kundėr punėve tė poshtra qė kryeni." (Esh-Shuara: 160 - 168)
Ata e kėrcėnuan Lutin, kur ai i ftoi nė rrugė tė drejtė dhe filluan ta urrenin gjithnjė e mė tepėr pėr kėtė shkak, ndaj donin ta dėbonin sė bashku me besimtarėt e paktė qė ishin pranė tij. Nė ajetet e tjera, ngjarja ėshtė treguar si vijon.

(Kujto) edhe Lutin, kur iu drejtua popullit tė tij: "A po bėni mėkatin mė tė madh, tė cilin nuk e ka bėrė askush mė parė nė tė gjithė botėn.
Tė shtyrė nga epshi ju shkoni me burra nė vend tė grave? Po, ju jeni njė popull i shfrenuar."
Populli i tij si pėrgjigje tha: "Nxirrini jashtė vendit tuaj, pasi ata kėrkojnė tė jenė tė pastėr (nga gjynahet)!" (El-A'raf: 80-82)
Luti i bėri tė qartė popullit tė tij tė vėrtetėn, por ata nuk i kushtuan vėmendje paralajmėrimeve tė njėpasnjėshme dhe vazhduan ta kundėrshtonin e mohonin ndėshkimin, pėr tė cilin u fliste profeti i tyre.

(Kujto) dhe Lutin, kur i tha popullit tė tij: "Ju bėni njė gjynah, tė cilin askush para jush nuk e ka bėrė nė gjithė botėn.
Ju kryeni marrėdhėnie me burrat, grabitni udhėtarėt dhe kryeni punė tė ndyra nė vendtakimet tuaja?!" Por populli i tij nuk dha pėrgjigje tjetėr veē tha: "Sille ndėshkimin e Allahut mbi ne, nėse thua tė vėrtetėn." (El-Ankebut: 28 - 29)
Duke marrė pėrgjigjen e mėsipėrme nga populli i tij, Luti i kėrkoi ndihmė Allahut.

Ai tha: "Zoti im! Mė ndihmo qė tė triumfoj mbi popullin shkatėrrimtar." (El-Ankebut: 30)

"Zoti im! Mė shpėto mua dhe familjen time nga ēka bėjnė ata." (Esh-Shuara: 169)
Pas lutjes sė Lutit, Allahu dėrgoi dy engjėj nė formėn e dy djemve tė rinj. Nė fillim ata vizituan Ibrahimin dhe i dhanė lajmin e mirė se gruaja e tij do tė lindte njė fėmijė. Pastaj dy tė dėrguarit i shpjeguan qėllimin e ardhjes sė tyre: populli i pacipė i Lutit do tė shkatėrrohej.

Ibrahimi u tha: "Cili ėshtė qėllimi i ardhjes suaj, o ju tė dėrguar?"
Ata i thanė: "Ne jemi dėrguar te njė popull mėkatar.
Qė tė lėshojmė mbi ta gurė balte tė pjekur tė caktuar nga Zoti yt pėr ata qė kalojnė kufijtė." (Edh-Dharijat: 31 - 34)
Pasi u ndanė nga Ibrahimi, engjėjt u drejtuan pėr te Luti. Ai nuk i njohu ndaj dhe ndjeu njė lloj shqetėsimi e frike, por kur i treguan se kush ishin, ai u qetėsua.

Kur tė dėrguarit Tanė arritėn te Luti, ai u pikėllua pėr ta (se mos populli i tij kėrkonte tė kryente marrėdhėnie me ta) dhe tha: "Kjo ėshtė njė ditė e trishtuar." (Hud: 77)

Luti u tha: "Ju jeni njerėz tė panjohur pėr mua."
Ata i thanė: "Ne kemi ardhur te ti bashkė me ndėshkimin, nė tė cilin ata dyshonin.
Dhe tė kemi sjellė ty lajmin e vėrtetė (tė shkatėrrimit tė popullit tėnd). S'ka dyshim se ne themi tė vėrtetėn.
Udhėto me familjen tėnde pasi tė kalojė njė pjesė e natės dhe ec pas tyre e mos lejo qė ndonjė prej jush tė kthejė kokėn prapa e tė shohė, por vazhdo drejt pėr atje ku je urdhėruar."
Kėshtu Ne i bėmė tė njohur atij vendimin se shkatėrrimi do tė bėhej herėt nė agim. (El-Hixhėr: 62 - 66)
Ndėrkohė populli i tij mori vesh lajmin e ardhjes sė mysafirėve. Ata nuk hezituan t'u afroheshin kėtyre mysafirėve pėr qėllimet e tyre tė mbrapshta, ashtu siē kishin vepruar dhe me tė tjerėt mė parė, ndaj dhe rrethuan shtėpinė. Duke u frikėsuar pėr mysafirėt e tij, Luti u tha:

"… Kėta janė mysafirėt e mi, kėshtu qė mos mė turpėroni. Kini frikė Allahun e mos mė poshtėroni." (El-Hixhėr: 68 - 69)
Populli i tij iu pėrgjigj:

"… A nuk tė kemi ndaluar qė tė presėsh apo tė mbrosh njerėzit e tjerė?" (El-Hixhr: 70)
Duke menduar se ai dhe mysafirėt e tij po bėheshin pre e sjelljes sė keqe tė popullit tė tij, Luti tha:"… Sikur tė kisha forcė qė t'ju mposhtja, apo sikur tė mbėshtetesha te ndonjė mbrojtės i fuqishėm." (Hud: 80)
Mysafirėt i kujtuan atij se ata ishin tė dėrguarit e Allahut:

Ata i thanė: "O Lut! Ne jemi tė dėrguarit e Zotit tėnd! Ata kurrė nuk do tė mbėrrijnė te ti! Udhėto me familjen tėnde nė njė pjesė tė natės dhe asnjė prej jush tė mos shohė prapa, pėrveē gruas tėnde (qė do tė mbetet pas). S'ka dyshim se ndėshkimi qė do t'i godasė ata, do ta godasė edhe atė. Pikėrisht agimi ėshtė koha e caktuar pėr ta. A nuk ėshtė afėr agimi?" (Hud: 81)
Kur veprimet e mbrapshta tė popullit arritėn kulmin, Allahu e shpėtoi Lutin me anė tė engjėjve. Nė mėngjes, populli i tij u shkatėrrua tėrėsisht.

Ne i verbuam ata qė kėrkuan tė fyejnė mysafirėt e tij: "Shijoni pra, ndėshkimin Tim dhe paralajmėrimet e Mia!"
Njė ndėshkim i vazhdueshėm i mbėrtheu ata herėt nė mėngjes. (El-Kamer: 37 - 38)

294 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 5:56 pm

shaban


operator/e
operator/e
Ajetet e pėrshkruajnė shkatėrrimin e kėtij populli si vijon:

Por britma shkatėrruese i pėrpiu ata para agimit.
Ne i kthyem pėrmbys (vendbanimet e Sodomit) dhe derdhėm mbi ta gurė nga balta e pjekur.
Sigurisht qė nė kėtė ngjarje ka argumente tė qarta pėr ata qė duan tė kuptojnė e tė nxjerrin mėsim.
Ato vendbanime janė ende tė dukshme pranė rrugės. (El-Hixhr: 73 - 76)

Kur erdhi urdhri ynė, Ne i kthyem pėrmbys (vendbanimet e Sodomit) dhe derdhėm mbi ta pareshtur gurė prej balte tė pjekur. (Hud: 82)

Pastaj Ne i shkatėrruam tė tjerėt.
Dhe derdhėm mbi ta shi (gurėsh pėr ndėshkim). Sa i keq ishte shiu i atyre tė cilėt u paralajmėruan!
Vėrtet qė kėtu ka argumente tė qarta, megjithatė shumica e tyre nuk besojnė.
Zoti yt ėshtė me tė vėrtetė i Gjithėfuqishėm, Mėshirėplotė. (Esh-Shuara: 172 - 175)
Kur populli u shkatėrrua, shpėtoi vetėm Luti dhe disa besimtarė, tė cilėt ishin pothuajse sa njė familje. Gruaja e Lutit nuk ishte besimtare, ndaj dhe u ndėshkua bashkė me tė tjerėt.

(Kujto) Lutin, kur iu drejtua popullit tė tij: "Pėrse bėni gjynahun mė tė madh, tė cilin askush prej njerėzve nuk e ka bėrė mė parė?
Si ėshtė e mundur qė ju kėnaqni epshet tuaja me burrat nė vend tė grave? Jo, por ju jeni njė popull qė po i kaloni tė gjithė kufijtė."
Populli i tij nuk dha pėrgjigje tjetėr veēse tha: "Nxirrini jashtė nga vendi juaj, sepse ata kėrkojnė tė jenė tė pastėr (nga gjynahet)!"
Mė pas Ne e shpėtuam Nuhun dhe familjen tij pėrveē tė shoqes; ajo ishte ndėr ata qė mbetėn pas.
Ne derdhėm mbi ta shi gurėsh. Shih pra, ēfarė fundi kanė kriminelėt (jobesimtarėt)." (El-Araf: 80-84)
Pra, profeti Lut shpėtoi bashkė me besimtarėt dhe familjen e tij me pėrjashtim tė gruas. Siē pėrshkruhet nė Dhiatėn e Vjetėr, ai emigroi me Ibrahimin. Pėrsa i pėrket popullit tė prishur, ata u shkatėrrruan dhe shtėpitė e tyre u bėnė njėsh me tokėn.


"Shenjat e dukshme" nė liqenin e Lutit
Ajeti 82 nė suren Hud tregon shumė qartė mėnyrėn e shkatėrrimit tė popullit tė Lutit.

Kėshtu, kur u erdhi urdhri Ynė, Ne i kthyem pėrmbys (vendbanimet e Sodomit) dhe derdhėm mbi ta pa reshtur gurė prej balte tė pjekur. (Hud: 82)
Shprehja "pėrmbys" tregon se zona u shkatėrrua totalisht nga njė tėrmet i fuqishėm. Nė pajtim me kėtė, nė Liqenin e Lutit, nė tė cilin ndodhi shkatėrrimi, gjenden prova tė qarta tė njė shkatėrrimi tė tillė. Le t'ia lėmė fjalėn arkeologut gjerman Werner Keller:




Fotografi satelitore tė zonės ku jetoi populli Lutit.

Sė bashku me bazėn e kėsaj ēarjeje tė madhe, e cila kalon pikėrisht nėpėrmjet kėsaj zone, lugina e Sidimit, qė pėrfshin Sodomin dhe Gomorrėn, u zhyt njė ditė nė humnerė. Shkatėrrimi i tyre ndodhi si pasojė e njė tėrmeti tė madh, i cili ka mundėsi tė jetė shoqėruar me shpėrthime, vetėtima, rrjedhje gazi natyror dhe zjarre tė mėdha.13
Nė fakt, Liqeni i Lutit ose siē njihet ndryshe Deti i Vdekur, gjendet pikėrisht nė qendėr tė njė zone aktive sizmike:
Baza e Detit tė Vdekur ėshtė e lokalizuar nė njė vendrėnie tektonike. Kjo luginė gjendet nė njė zonė tė tensionuar midis liqenit Taberije nė veri dhe mesit tė luginės Arabah nė jug.14
Ngjarja ėshtė pėrshkruar kėshtu nė pjesėn e fundit tė ajetit, "dhe derdhėm mbi ta pa reshtur gurė prej balte tė pjekur". Ka shumė mundėsi qė ky tė ketė qenė njė shpėrthim vullkanik, i cili ndodhi nė brigjet e Liqenit tė Lutit. Materiali qė shpėrtheu ishte si "gurė prej balte tė pjekur tė gurėzuar". E njėjta ngjarje tregohet nė ajetin 173 tė sures Esh-Shuara: "Dhe Ne derdhėm mbi ta shi (gurėsh pėr ndėshkim)."
Nė lidhje me kėtė temė, Werner Keller shkruan:
Nga brendėsia u ēliruan forca vullkanike qė kishin rėnė nė qetėsi shumė thellė pėrgjatė gjatėsisė sė thyerjes. Nė luginėn e sipėrme tė Jordanit, pranė Bashanit, akoma gjenden kratere tė larta tė vullkaneve tė zhdukura. Shtresa tė mėdha llave dhe bazalti janė depozituar nė sipėrfaqen e gurėve gėlqerorė.15
Kėto shtresa llave dhe bazalti pėrbėjnė njė provė tė qartė se njė shpėrthim vullkanik dhe njė tėrmet kanė ndodhur diku nė kėtė vend. Katastrofa e pėrshkruar nė shprehjen "dhe derdhėm mbi ta pa reshtur gurė prej balte tė pjekur", nė Kuran ka shumė mundėsi t'i referohet kėtij shpėrthimi vullkanik. Shprehja "kur u erdhi urdhėri Ynė, Ne i kthyem pėrmbys (vendbanimet e Sodomit)", e cila gjendet nė tė njėjtin ajet, ka mundėsi t'i referohet tėrmetit, i cili bėri qė vullkanet tė shpėrthejnė mbi sipėrfaqen e tokės. Sidoqoftė vetėm Allahu e di tė vėrtetėn.
"Shenjat e qarta" qė shfaqen nga Liqeni i Lutit janė me tė vėrtetė shumė interesante. Nė pėrgjithėsi, ngjarjet qė tregohen nė Kuran ndodhin nė Lindjen e Mesme, nė Gadishullin Arabik dhe nė Egjipt. Pikėrisht nė qendėr tė kėtyre vendeve ndodhet Liqeni i Lutit. Ky liqen, ashtu si dhe ngjarjet qė ndodhėn rreth tij, meriton vėmendje tė veēantė nga ana e studimeve gjeologjike. Liqeni ėshtė afėrsisht 400 m nėn sipėrfaqen e Mesdheut. Meqenėse vendi mė i thellė nė liqen ėshtė 400 m, fundi i liqenit ėshtė 800 m nėn sipėrfaqen e Mesdheut. Kjo ėshtė pika mė e ulėt nė tokė. Nė sipėrfaqet e tjera, tė cilat janė mė tė ulta se niveli i detit, thellėsia ėshtė maksimumi 100 m. Njė tjetėr veti e Liqenit tė Lutit ėshtė se kripėsia e ujit tė tij ka dendėsi shumė tė lartė, afėrsisht 30%. Si pasojė, asnjė organizėm i gjallė nuk mund tė mbijetojė nė kėtė liqen. Kjo ėshtė arsyeja pse Liqeni i Lutit quhet Deti i Vdekur nė literaturėn perėndimore.
Ngjarja e populli tė Lutit, e cila tregohet nė Kuran, sipas vlerėsimeve ka ndodhur rreth vitit 1800 p.e.s. I bazuar nė kėrkimet e tij arkeologjike dhe gjeologjike, studiuesi gjerman Werner Keller deklaroi se qytetet e Sodomit dhe Gomorrės ishin tė vendosura nė luginėn e Sidimit, e cila shtrihej nė zonėn mė tė largėt e mė tė ulėt tė Liqenit tė Lutit. Kėto qytete dikur ishin vende tė mėdha dhe tė banuara.
Struktura mė interesante e liqenit tė Lutit ėshtė njė provė e qartė qė tregon mėnyrėn si ka ndodhur ngjarja shkatėrruese e treguar nė Kuran:
Nė bregun lindor tė Detit tė Vdekur, gadishulli El-Lisan duket si njė gjuhė e futur thellė nė ujė. El-Lisan nė arabisht do tė thotė gjuhė. Vendi bie kėtu nėn sipėrfaqen e ujit nė njė kėnd tė ēuditshėm, duke e ndarė detin nė dy pjesė. Nė tė djathtė tė gadishullit, toka bie thikė poshtė nė njė thellėsi prej 1200 kėmbėsh. Nė tė majtė tė gadishullit, uji ėshtė i dukshėm e i cekėt. Matjet e bėra kėto vitet e fundit konfirmojnė njė thellėsi prej 50-60 kėmbėsh. Ajo pjesė jashtėzakonisht e cekėt e Detit tė Vdekur, nga gadishulli El-Lisan deri nė majėn mė jugore, ishte Lugina e Sidimit.16




Fotografitė e Liqenit tė Lutit tė marra me satelit.

Werner Keller vuri re se kjo pjesė e cekėt, e cila u zbulua se ishte formuar mė vonė, ishte rezultat i tėrmetit tė lartpėrmendur dhe i katastrofės masive qė shkaktoi ky tėrmet. Ky ishte vendi ku ishin vendosur Sodomi dhe Gomorra, d.m.th., vendi ku jetoi populli i Lutit.




Liqeni i Lutit, apo siē quhet ndryshe Deti i Vdekur.

Dikur ishte e mundur ta kaloje kėtė zonė nė kėmbė, ndėrsa tani, lugina e Sidimit, ku ishin vendosur dikur Sodomi dhe Gomorra, ėshtė mbuluar nga sipėrfaqja e pjesės mė tė ulėt tė Detit tė Vdekur. Shkatėrrimi i bazės, si rezultat i njė katastrofe tė tmerrshme qė ndodhi nė fillim tė mijėvjeēarit tė dytė p.e.s., bėri tė mundur qė uji i kripur nga veriu tė rrjedhė nė kėtė gropė tė formuar kohėt e fundit dhe ta mbushė me ujė tė kripur.
Gjurmėt e Liqenit tė Lutit janė tė dukshme… Nėse dielli shkėlqen nė drejtimin e duhur dhe dikush bėn njė shėtitje me barkė pėrgjatė Liqenit tė Lutit deri nė pikėn mė jugore, ai mund tė shohė diēka fantastike. Pak larg nga bregu dhe mjaft tė dukshme nėn sipėrfaqen e ujit, gjenden konturet e pyjeve tė moēme, tė cilat sasia jashtėzakonisht e madhe e kripės sė Detit tė Vdekur i ka ruajtur akoma. Trungjet dhe rrėnjėt nė ujin jeshil janė shumė tė lashta. Lugina e Sidimit, ku dikur kėto pemė ishin plot me gjelbėrim, ishte njė prej vendeve mė tė bukura nė zonė.

295 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 5:57 pm

shaban


operator/e
operator/e
Aspekti mekanik i fatkeqėsisė qė i ndodhi popullit tė Lutit ėshtė zbuluar nga kėrkimet e gjeologėve. Ato tregojnė se tėrmeti, i cili shkatėrroi popullin e Lutit, ndodhi si pasojė e njė ēarjeje shumė tė madhe nė tokė pėrgjatė 190 km qė pėrbėjnė shtratin e lumit Sheri'at. Lumi Sheri'at ka njė rėnie prej 180 m nė total. Kjo sė bashku me faktin se liqeni i Lutit ėshtė 400 m nėn nivelin e detit janė dy prova shumė tė rėndėsishme qė tregojnė se njė transformim gjigand gjeologjik ka ndodhur kėtu.
Struktura interesante e lumit Sheri'at dhe e Liqenit tė Lutit pėrbėjnė vetėm njė pjesė tė vogėl tė sė ēarės qė ndodhi nė kėtė vend. Gjendja dhe gjatėsia e kėsaj tė ēare janė zbuluar vetėm kėto kohėt e fundit.






Nė tė majtė: njė ilustrim qė tregon shpėrthimin vullkanik dhe shembjen qė ndodhi pas tij, tė cilat shkaktuan zhdukjen e tė gjithė njerėzve.
Faqja tjetėr: njė pamje nga larg e Liqenit tė Lutit.






Disa nga rrėnojat e qytetit, i cili u fundos nė liqen, janė zbuluar nė brigjet e liqenit.
Kėto rrėnoja dėshmojnė pėr nivelin e lartė tė jetesės sė kėtij populli.





Shkatėrrimi popullit tė Lutit ka frymėzuar shumė piktorė. Sipėr ėshtė dhėnė njė shembull.

Ēarja nis nga rrėza e malit Taurus, shtrihet nė brigjet jugore tė Liqenit tė Lutit, vazhdon nė shkretėtirėn arabe nė drejtim tė gjirit tė Akabas dhe vazhdon pėrmes Detit tė Kuq, duke pėrfunduar nė Afrikė. Pėrgjatė saj janė vėnė re veprimtari tė fuqishme vullkanike. Bazalti i zi dhe llava gjenden nė malet e Galilesė nė Izrael, nė rrafshnaltat e Jordanit, nė gjirin e Akabas dhe nė vende tė tjera aty afėr.
Tė gjitha kėto rrėnoja dhe prova gjeografike tregojnė se njė ngjarje katastrofike ka ndodhur dikur nė Liqenin e Lutit. Werner Keller shkruan:
Sė bashku me bazėn e kėsaj ēarjeje tė madhe, e cila kalon pikėrisht nėpėrmjet kėsaj zone, lugina e Sidimit, qė pėrfshin Sodomin dhe Gomorrėn, u zhyt njė ditė nė humnerė. Shkatėrrimi i tyre ndodhi si pasojė e njė tėrmeti tė madh, i cili ka mundėsi tė jetė shoqėruar me shpėrthime, vetėtima, rrjedhje gazi natyror dhe zjarre tė mėdha. Nga brendėsia u ēliruan forca vullkanike qė kishin rėnė nė qetėsi shumė thellė pėrgjatė gjatėsisė sė thyerjes. Nė luginėn e sipėrme tė Jordanit, pranė Bashanit, akoma gjenden kratere tė larta tė vullkaneve tė zhdukura. Shtresa tė mėdha llave dhe bazalti janė depozituar nė sipėrfaqen e gurėve gėlqerorė.17
National Geographic bėn kėtė koment nė dhjetor tė vitit 1957:
Mali i Sodomit, njė tokė shterpė e egėr, ngrihet thikė mbi Detin e Vdekur. Askush nuk i ka gjetur ndonjėherė qytetet e shkatėrruara tė Sodomit dhe Gomorrės, por studiuesit besojnė se ato kanė qenė nė luginėn e Sidimit pėrmes kėtyre shkėmbinjve tė thepisur. Ndoshta ujėrat vėrshues tė Detit tė Vdekur i pėrfshinė ato pas njė tėrmeti.18


Edhe Pompei pati njė fund tė njėjtė




Sipėr tregohet njė fotografi qė paraqet luksin e qytetit tė
Pompeit para shkatėrrimit.

Ligjet e vendosura nga Allahu kanė qenė dhe do tė mbeten tė padryshuara. Nė Kuran thuhet:

Ata u betuan nė emėr tė Allahut me betimin mė tė fortė se, nė qoftė se do t'u vinte njė kėshillues, ata do tė ishin mė tė udhėzuar se ēdo popull (para tyre), por kur u erdhi kėshilluesi (Muhamedi), ata u larguan mė tepėr nga e vėrteta.
(Ata u larguan nga e vėrteta) pėr shkak tė kryeneēėsisė nė tokė dhe pėrbetimit pėr tė punuar ligėsi, por ligėsia i kthehet vetėm atij qė e bėn atė. Atėherė a mund tė presin ata gjė tjetėr veē asaj qė ėshtė vepruar me popujt e parė? Ndaj, nuk do tė gjesh asnjė ndryshim apo shmangie nė ligjet e caktuara nga Allahu." (El-Fatir: 42 - 43)
Me tė vėrtetė, "nuk do tė gjesh asnjė ndryshim apo shmangie nė ligjet e caktuara nga Allahu". Kush qėndron kundėr ligjeve tė Tij njė ditė do tė dėnohet. Pompei, simboli i degjenerimit tė perandorisė romake, ishte edhe ai i zhytur nė shthurje e degjenerim tė plotė moral. Fundi i tij ishte i ngjashėm me atė tė popullit tė Lutit.
Shkatėrrimi i Pompeit ndodhi si pasojė e shpėrthimit tė vullkanit Vezuv.
Vullkani Vezuv ėshtė simboli i Italisė, e veēanėrisht i qytetit tė Napolit. Duke qėndruar i heshtur pėr 2000 vitet e fundit, Vezuvi ėshtė quajtur "Mali i Paralajmėrimit". Jo pa arsye Vezuvi njihet si i tillė. Fatkeqėsia qė i ndodhi Sodomit dhe Gomorrės ėshtė shumė e ngjashme me atė qė shkatėrroi Pompein.
Nė tė djathtė tė Vezuvit gjendet Napoli, ndėrsa nė lindje Pompei. Llava dhe pluhuri i njė shpėrthimi vullkanik gjigand qė ndodhi 2000 vjet mė parė goditi banorėt e atij qyteti. Fatkeqėsia ndodhi kaq papritur saqė ēdo gjė nė qytet u kap gjatė ushtrimit tė jetės sė pėrditshme dhe ka mbetur sot njėsoj siē ishte 2000 vjet mė parė. Duket sikur atje akrepat e kohės kanė mbetur nė vend.
Shkatėrrimi i Pompeit nuk u bė pa qėllim. Shėnimet historike tregojnė se qyteti ishte njė qendėr shthurjeje dhe imoraliteti. Qyteti dallohej pėr njė nivel aq tė lartė prostitucioni saqė numri i shtėpive publike nuk dihej me saktėsi. Sipas traditės sė rrėnjosur nė besimin Mithraik, organet seksuale dhe marrėdhėniet seksuale nuk duhet tė fshiheshin, por duhet tė ekspozoheshin hapur.
Llava e Vezuvit e fshiu nga harta gjithė qytetin brenda njė ēasti tė vetėm. Aspekti mė interesant i ngjarjes ėshtė se askush nuk shpėtoi, megjithėse shpėrthimi i Vezuvit ishte shumė i fuqishėm. Duket tamam sikur ata as qė e kishin vėnė re katastrofėn, sikur tė ishin magjepsur. Njė familje u gjend e ngurtėsuar nė momentin e ngrėnies. Ēifte tė shumta tė ngurtėsuara u gjetėn gjatė aktit seksual. Gjėja mė interesante ishte se atje gjendeshin ēifte tė tė njėjtit seks, ēifte djemsh dhe vajzash tė reja. Fytyrat e disa prej trupave tė ngurtėsuar tė nxjerrė nga Pompei ishin tė padėmtuara. Shprehja e pėrgjithshme e fytyrave tė tyre ishte hutimi.
Kėtu gjendet aspekti mė i pakuptueshėm i fatkeqėsisė. Si ka mundėsi qė mijėra njerėz pritėn vdekjen pa parė e dėgjuar gjė?
Ky aspekt i ngjarjes tregon se zhdukja e Pompeit ishte e ngjashme me ngjarjet shkatėrruese tė pėrmendura nė Kuran, sepse Kurani, kur flet pėr kėto ngjarje, pėrmend zhdukjen e papritur. P.sh., banorėt e qytetit tė pėrshkruar nė suren Jasin u zhdukėn tė gjithė menjėherė nė njė ēast tė vetėm. Situata tregohet si vijon.




Nė kėtė faqe mund tė shihni trupat e ngurtėsuar tė zbuluara nga gėrmimet e bėra nė Pompei.

296 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 5:58 pm

shaban


operator/e
operator/e
Ajo ishte vetėm njė britmė shkatėrruese dhe ja, tė gjithė ata (u bėnė) tė heshtur, tė ngrirė.. (Jasin: 29)
Nė ajetin 31 tė sures El-Kamer pėrsėri theksohet "zhdukja e menjėhershme", kur tregohet shkatėrrimi i Themudit.

Ne dėrguam kundėr tyre njė britmė shkatėrruese dhe ata u bėnė si ato bimėt e thara me tė cilat thuren vathėt e bagėtive.
Vdekja e njerėzve nė Pompei ishte e menjėhershme, pikėrisht ashtu siē tregohet nė ajetet e mėsipėrme.



Disa shembuj tė tjerė tė trupave tė ngurtėsuar qė u zbuluan nė rrėnojat e Pompeit.

Disa shembuj tė tjerė tė trupave tė ngurtėsuar qė u zbuluan nė Pompei. Fotoja nė tė majtė ėshtė njė shembull i mirė pėr tė provuar se sa e shpejtė ishte katastrofa.

Megjithatė, gjėrat nuk kanė ndryshuar shumė atje ku Pompei gjendej dikur. Krahinave tė Napolit ku dominon shthurja, nuk u mjaftuan dėshmitė e heshtura tė Pompeit. Ishulli i Kaprit ėshtė njė bazė ku banojnė homoseksualėt dhe nudistėt. Ai u paraqitet turistėve si "parajsa" e homoseksualėve. Jo vetėm nė Kapri apo nė Itali, por pothuajse nė tė gjithė botėn ėshtė pėrhapur njė degjenerim i tillė moral. Njerėzit akoma nuk nxjerrin mėsime nga pėrvoja e popujve tė kaluar.

297 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 6:00 pm

shaban


operator/e
operator/e
Populli i Adit dhe Ubarit,
Atlanta e rėrėrave

Ndėrsa Adi u shkatėrrua nga njė erė e fortė dhe e vrullshme.
Tė cilėn Ai e dėrgoi mbi ta pėr shtatė net e tetė ditė pa ndalur, saqė mund t'i shihje njerėzit tė flakur sikur tė ishin trungje hurmash tė hedhur! A mund tė gjesh ndonjė prej tyre tė mbetur? (El-Hakkah: 6 - Cool

Njė tjetėr popull i zhdukur qė pėrmendet nė sure tė ndryshme tė Kuranit ėshtė Adi, i cili pėrmendet pas popullit tė Nuhut. Allahu dėrgoi te ky popull profetin Hud, i cili e ftoi popullin e tij, ashtu siē kishin bėrė edhe profetėt e tjerė, qė tė besonin dhe tė adhuronin vetėm Allahun pa i bėrė shokė. Njerėzit reaguan armiqėsisht kundrejt Hudit. Ata e akuzuan se ishte i nxituar, i padrejtė dhe se pėrpiqej tė ndryshonte sistemin qė kishin vendosur stėrgjyshėrit e tyre. Nė suren Hud tregohet me hollėsi gjithēka qė ndodhi midis Hudit dhe popullit tė tij.

Popullit tė Adit i dėrguam vėllain e tyre, Hudin. Ai u tha: "O populli im, adhuroni Allahun! Nuk ka tė adhuruar tė vėrtetė pėrveē Tij. Ju nė tė vėrtetė nuk bėni gjė tjetėr veēse shpifni!
O populli im, unė nuk ju kėrkoj asnjė shpėrblim pėr mesazhin qė ju transmetoj. Shpėrblimin e kėrkoj vetėm prej Atij qė mė krijoi mua. A nuk kuptoni?
O populli im, kėrkoni falje prej Zotit tuaj dhe pendohuni, nė mėnyrė qė Ai t'ju dėrgojė shi tė bollshėm dhe t'ua shtojė mė tepėr fuqinė tuaj. Ndaj mos e ktheni shpinėn dhe mos u bėni mohues."
Ata i thanė: "O Hud, Ti nuk na solle asnjė provė bindėse, ndaj dhe ne nuk do t'i lėmė zotat tanė pėr shkak tė thėnies tėnde dhe nuk do tė tė besojmė.
Ne mendojmė se disa nga zotat tanė tė kanė sjellė kėtė tė keqe (ēmendurinė)." Ai u tha: "Unė kam Allahun si dėshmitar; dėshmoni dhe ju se unė nuk kam asnjė lidhje me ata (idhuj) qė ju adhuroni nė vend tė Allahut. Ndaj thurni komplote kundėr meje dhe mos mė jepni afat.
Unė mbėshtetem tek Allahu, Zoti im dhe Zoti juaj! Ēdo gjė e gjallė i nėnshtrohet plotėsisht sundimit tė tij. Nuk ka dyshim qė Zoti im ėshtė i drejtė.
Edhe nėse ktheni shpinėn, unė e kam shpallur mesazhin me tė cilin jam dėrguar te ju. Zoti im do tė bėjė qė njė popull tjetėr t'ju trashėgojė dhe ju nuk mund t'i bėni asnjė dėm. Me tė vėrtetė qė Zoti im ruan gjithēka.
Kur erdhi vendimi Ynė, Ne me mėshirėn Tonė e shpėtuam Hudin bashkė me besimtarėt dhe i ruajtėm nga njė dėnim i rreptė.
Kėshtu ishte Adi, i cili hodhi poshtė provat e Zotit tė tij dhe nuk iu bind tė dėrguarve, por ndoqi urdhrat e njerėzve kryelartė e kokėfortė.
Ata u pėrcollėn me mallkim si nė kėtė botė ashtu dhe nė Ditėn e Kijametit. Populli i Adit e mohoi Zotin e tij. I mallkuar dhe i shkatėrruar qoftė Adi, populli i Hudit. (Hud: 50 - 60)
Njė sure tjetėr ku pėrmendet populli i Adit ėshtė sureja Esh-Shuara. Nė kėtė sure janė theksuar disa nga karakteristikat e Adit. Nė tė thuhet se njerėzit e Adit zotėronin mjeshtėrinė e ndėrtimit tė ndėrtesave tė larta, tė cilat i ndėrtonin nė kodra dhe male, duke shpresuar se do tė jetonin atje pėrgjithmonė.
Pėrveē kėsaj ata bėnin vepra tė kėqija dhe ishin arrogantė e brutalė. Kur Hudi u tėrhoqi vėmendjen, ata i thanė se fjalėt e tij ishin "pėrralla dhe legjenda tė kota tė tė parėve". Ata ishin shumė tė sigurtė se asgjė nuk do t'u ndodhte:

Edhe populli i Adit i pėrgėnjeshtroi tė dėrguarit.
Kur vėllai i tyre, Hudi, u tha: "Pėrse nuk i frikėsoheni Allahut?
Unė jam njė i dėrguar i besueshėm pėr ju.
Kini pra, frikė Allahun dhe dėgjojini fjalėt e mia.
Unė nuk ju kėrkoj asnjė shpėrblim pėr mesazhin qė po ju transmetoj. Shpėrblimin e kėrkoj vetėm prej Atij qė mė krijoi mua.
Pėrse ndėrtoni ndėrtesa madhėshtore nė ēdo vend tė lartė, pa pasur nevojė?
Pėrse ndėrtoni pėr vete pallate madhėshtore, a thua se do tė jetoni nė to pėrgjithmonė?
Pėrse kur merrni diēka, pėrdorni forcėn dhe bėheni tiranė?
Kini pra, frikė Allahun dhe dėgjojini fjalėt e mia.
Kini frikė Allahun, i Cili ju ka dhėnė tė gjitha tė mirat qė ju i dini.
Ai ju ka dhėnė begati e fėmijė, kopshte e burime.
Unė kam frikė pėr ju ndėshkimin e njė dite tė madhe."
Ata i thanė: "Pak rėndėsi ka pėr ne nėse na kėshillon apo jo.
Kjo kėshillė nuk ėshtė gjė tjetėr veēse pėrrallė e shpikur nga tė parėt.
Ne kurrė nuk do tė ndėshkohemi."
Kėshtu, ata e pėrgėnjeshtruan atė, ndaj dhe Ne i shkatėrruam. Me tė vėrtetė kjo ėshtė njė provė e qartė, megjithatė shumica e tyre nuk janė besimtarė.
Zoti yt ėshtė me tė vėrtetė i plotfuqishėm dhe mėshirėplotė! (Esh-Shuara: 123 - 140)
Populli qė shprehu armiqėsi ndaj Hudit dhe u rebelua ndaj Allahut u shkatėrrua. Njė furtunė rėre e tmerrshme e zhduku Adin, sikur tė mos kish ekzistuar kurrė.


Zbulimet arkeologjike nė qytetin e Iramit
Nė fillim tė viteve 90' u shfaqėn disa artikuj nė gazetat mė tė njohura tė botės qė deklaronin se "qyteti i humbur i legjendės arabe u zbulua", "qyteti arab legjendar u zbulua", "Atlanta e rėrave - Ubari". Ajo qė e bėri mė intrigues kėtė zbulim arkeologjik ishte fakti se ky qytet ėshtė pėrmendur nė Kuran. Shumė njerėz, tė cilėt deri atėherė mendonin se populli i Adit, i treguar nė Kuran ishte njė legjendė ose se vendi i tyre nuk do tė gjendej kurrė, nuk mund ta fshihnin habinė e tyre pas zbulimit tė kėtij qyteti, i cili ishte pėrmendur vetėm nė gojėdhėnat e beduinėve dhe pėr kėtė arsye ngjalli interes shumė tė madh.



Populli i Adit

Rrėnojat e qytetit tė Ubarit, ku jetonte populli i Adit, janė zbuluar diku pranė brigjeve tė Omanit.

Ishte Nicholas Clapp, njė arkeolog amator, i cili zbuloi kėtė qytet legjendar tė pėrmendur nė Kuran.19 Duke qenė njė arabofil dhe prodhues i njė filmi dokumentar qė ka marrė disa ēmime, Clapp kishte ndeshur njė libėr shumė interesant gjatė studimit tė historisė arabe. Ky libėr ishte "Arabia Felix", i shkruar nga studiuesi anglez Bertram Thomas, nė 1932. "Arabia Felix" ishte emėrtimi romak i pjesės jugore tė Gadishullit Arabik, i cili sot pėrfshin Jemenin dhe pjesėn mė tė madhe tė Omanit. Grekėt e quanin kėtė zonė "Arabia Eudaimon", ndėrsa dijetarėt arabė tė mesjetės e quajtėn "El-Jemen es-Seide".20





Gėrmimet e bėra nė Ubar.

Tė gjithė kėta emra do tė thonė "Arabia Fatlume", sepse populli qė jetoi nė atė zonė nė kohėt e hershme njihej si populli mė me fat nė atė kohė. Por cila ishte arsyeja e njė emėrtimi tė tillė?
Fati i tyre i mirė qėndronte nė vendndodhjen e tyre strategjike, e cila ndihmonte qė ajo zonė tė ishte pikė ndėrmjetėse nė tregėtinė e erėzave dhe piperit midis Indisė dhe vendeve tė tjera nė veri tė Gadishullit Arabik. Pėrveē kėsaj, njerėzit qė jetonin nė kėtė zonė prodhonin rrėshirė aromatike nga pemė tė rralla. Duke qenė shumė e preferuar nga komunitetet e lashta, kjo bimė pėrdorej nė ritet e ndryshme fetare. Nė ato kohė ajo ishte e vlefshme tė paktėn sa ari.
Studiuesi anglez Thomas i pėrshkroi me hollėsi kėto fise "fatlume" dhe deklaroi se ai kishte zbuluar gjurmėt e njė qyteti tė lashtė tė ndėrtuar nga njėri prej kėtyre fiseve.21 Ky ishte qyteti i njohur me emrin "Ubar" nga beduinėt. Nė njėrin prej udhėtimeve qė ai bėri nė zonė, beduinėt qė jetonin nė shkretėtirė i kishin treguar disa gjurmė tė vjetra dhe i kishin thėnė se ato gjurmė tė ēonin drejt qytetit tė lashtė tė Ubarit. Thomas, i cili tregonte shumė interes pėr kėtė ēėshtje, vdiq para se ta pėrfundonte studimin e tij.
Clapp, pasi lexoi atė qė kishte shkruar studiuesi anglez Thomas, u bind pėr ekzistencėn e qytetit tė humbur tė pėrshkruar nė atė libėr. Pa humbur shumė kohė, ai nisi studimin e tij.




Shumė vepra arti dhe monumente tė madhėrishme janė ngritur dikur nė Ubar, ashtu siē tregohet dhe nė Kuran. Sot vetėm rrėnojat e mėsipėrme kanė mbetur.

298 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 6:01 pm

shaban


operator/e
operator/e
Ai u pėrpoq tė provonte ekzistencėn e Ubarit me dy mėnyra. Sė pari, ai zbuloi gjurmėt pėr tė cilat beduinėt thonin se kishin ekzistuar. Nė tė njėjtėn kohė bėri pėrpjekje qė tė siguronte nga NASA pamjet satelitore tė zonės. Pas njė pėrpjekjeje tė gjatė, ai arriti tė bindte autoritetet pėrkatėse qė tė merrnin fotografitė e zonės.22
Clapp vazhdoi tė studionte dorėshkrimet e hershme dhe hartat nė bibliotekėn Huntington, nė Kaliforni. Qėllimi i tij ishte tė gjente hartėn e zonės. Pas njė kėrkimi tė shkurtėr, ai gjeti njė hartė tė vizatuar nga gjeografi greko-egjiptian Ptolemeu nė vitin 200 e.s. Nė hartė tregohej vendndodhja e njė qyteti tė vjetėr tė zbuluar nė zonė si dhe rrugėt qė tė ēonin nė kėtė qytet.
Ndėrkaq, ai mori lajmin se fotografitė ishin marrė nga NASA. Nė fotografi mund tė dalloheshin disa gjurmė karvanesh, tė cilat ishin vėshtirė tė dalloheshin nga toka, por mund tė shiheshin nė tėrėsi nga qielli. Duke krahasuar kėto fotografi me hartėn e vjetėr qė kishte nė dorė, Clapp mė nė fund arriti nė pėrfundimin qė po kėrkonte: gjurmėt nė hartėn e vjetėr korrespondonin me gjurmėt nė fotografitė e marra nga sateliti. Destinacioni pėrfundimtar i kėtyre gjurmėve ishte njė vend i gjerė, i cili dikur duhet tė kishte qenė njė qytet.
Mė nė fund, vendndodhja e qytetit legjendar, i cili kishte qenė subjekt i historive tė transmetuara gojarisht nga beduinėt, u zbulua. Pas disa kohėsh, gėrmimet filluan dhe rrėnojat e njė qyteti tė lashtė nisėn tė zbuloheshin poshtė rėrės. Kėshtu, ky qytet i humbur u pėrshkrua si "Atlanta e Rėrės, Ubari".




Vendi i qytetit tė Adit u zbulua nėpėrmjet fotografive tė marra nga kapsula spaciale.
Nė foto shigjeta ėshtė drejtuar drejt Ubarit, ku kryqėzoheshin rrugėt e karvaneve.


1. Para gėrmimeve, Ubari mund tė shihej vetėm nga hapėsira.
2. Pas gėrmimeve u zbulua njė qytet i varrosur 12 metra nė tokė.


Cila ishte prova qė provonte se ky ishte qyteti i popullit tė Adit, i cili pėrmendet nė Kuran?
Qė nga momenti kur rrėnojat nisėn tė zbuloheshin nga toka, u kuptua se ato i pėrkisnin Adit dhe shtyllave tė Iramit tė pėrmendura nė Kuran, sepse midis ndėrtesave qė u nxorėn nga toka u gjendėn kullat e pėrmendura nė mėnyrė tė veēantė nė Kuran. Njė pjesėtar i skuadrės sė kėrkimit qė kryesonte gėrmimet, dr. Zarins, deklaroi se kullat ishin njė nga veēoritė karakteristike tė Ubarit dhe meqė nė Kuran ėshtė pėrmendur se Irami kishte kulla ose shtylla, atėherė kjo ishte prova mė e fortė se vendi qė ata kishin zbuluar ishte Irami, qyteti i Adit. Kurani na tregon pėr Iramin si mė poshtė:

A nuk e ke parė se ē'bėri Zoti yt me Adin dhe me Iramin me shtylla tė larta? Si ata nuk ėshtė krijuar askush mė parė nė tokė? (El-Fexhr: 6 - Cool


Populli i Adit
Deri tani kemi parė se Ubari ka mundėsi tė jetė qyteti i Iramit i pėrmendur nė Kuran. Sipas Kuranit, banorėt e qytetit nuk e dėgjuan profetin Hud, i cili u transmetoi mesazhin e Zotit tė tyre dhe i paralajmėroi pėr njė dėnim tė tmerrshėm.
Identifikimi i popullit tė Adit, i cili ndėrtoi qytetin e Iramit, ka ngjallur gjithashtu shumė debat. Nė shėnimet historike nuk pėrmendet ky popull me njė kulturė kaq tė zhvilluar e as qytetėrimi qė ata kishin ngritur. Duket shumė e ēuditshme qė emri i njė populli tė tillė nuk gjendet nė shėnimet historike.
Arsyeja e mospėrmendjes ėshtė se kėta popuj jetonin nė Arabinė Jugore, e cila ishte mjaft larg prej popujve tė tjerė qė jetonin nė rajonin e Mesopotamisė dhe Lindjes sė Mesme. Kėshtu, ata kishin marrėdhėnie tė kufizuara me popujt e tjerė. Ėshtė diēka e zakonshme qė njė shtet, i cili njihet shumė pak, tė mos pėrmendet nė shėnimet historike. Nga ana tjetėr, ėshtė e mundur tė dėgjosh histori tė ndryshme pėr Adin, midis popujve tė Lindjes sė Mesme.
Arsyeja mė e rėndėsishme pse Adi nuk ka qenė pėrmendur nė shėnimet e shkruara ėshtė se shkrimi nuk ishte i pėrhapur nė atė kohė. Pra, mund tė mendohet se Adi krijoi njė qytetėrim tė konsiderueshėm, por ky qytetėrim nuk ėshtė pėrmendur nė shėnimet historike tė atyre qytetėrimeve qė mbanin dokumentacion. Nėse kjo kulturė do tė kishte ekzistuar pak mė gjatė, ndoshta sot do tė dihej mė shumė pėr kėta njerėz.
Pėr Adin nuk gjenden shėnime tė shkruara, por ėshtė e mundur tė gjesh informacione tė rėndėsishme rreth pasardhėsve tė tyre e kėshtu mund tė krijosh njė ide pėr kėtė popull nė sajė tė kėtij informacioni.


Hadramitėt, pasardhėsit e Adit
Vendi i parė ku mund tė kėrkohen gjurmėt e njė qytetėrimi tė mundshėm tė ngritur nga Adi ose nga pasardhėsit e tyre ėshtė Jemeni Jugor, ku ėshtė zbuluar Atlanta e Rėrės, Ubari, i cili njihet si "Arabia Fatlume" (Arabia Felix). Nė Jemenin Jugor kanė ekzistuar mė parė katėr popuj tė ndryshėm, tė cilėt quheshin nga grekėt "arabėt fatlumė". Ata janė hadramitėt, sebeinėt, mineanėt dhe katabeanėt. Kėta katėr popuj mbretėruan pėr ca kohė sė bashku nė territore tė ndryshme afėr njėra-tjetrės.
Shumė shkencėtarė bashkėkohorė thonė se Adi hyri nė njė periudhė transformimi dhe pastaj u rishfaq nė faqet e historisė. Dr. Mikail H. Rahman, njė studiues nė Universitetin e Ohaios, beson se populli i Adit ėshtė paraardhėsi i hadramitėve, njė prej katėr popujve qė jetuan nė Jemenin Jugor. Tė shfaqur rreth viteve 500 p.e.s., Hadramitėt janė mė pak tė njohurit midis popujve tė quajtur "arabėt fatlumė". Kėta popuj mbretėruan nė zonėn e Jemenit Jugor pėr njė kohė shumė tė gjatė dhe u zhdukėn tėrėsisht rreth viteve 240 e.s., pas njė periudhe tė gjatė dekadence. Emri i hadramitėve lė tė kuptosh se ata mund tė jenė pasardhėsit e Adit. Shkrimtari grek Plini, qė ka jetuar nė shekullin e tretė p.e.s., e pėrmend kėtė fis si Adramitai - qė do tė thotė Hadrami.23 Pjesa e fundit e emrit grek ėshtė njė prapashtesė e emrit "Adram". Kjo menjėherė tė sjell ndėrmend se ky emėr mund tė jetė njė deformim i emrit Ad-i Iram tė pėrmendur nė Kuran.
Gjeografi grek, Ptolemeu (150-100 p.e.s.), e paraqet jugun e Gadishullit Arabik si vendi ku jetoi populli i quajtur Adramitai. Kjo zonė ka qenė njohur deri vonė me emrin Hadrameut. Kryeqyteti i kėtij shteti, Sheb'ua, gjendej nė perėndim tė luginės sė Hadrameutit. Sipas shumė legjendave tė hershme, varri i profetit Hud, i cili ishte dėrguar te populli i Adit, gjendet nė Hadrameut.
Njė faktor tjetėr, i cili konfirmon mendimin se hadramitėt janė vazhdimi i Adit, ėshtė pasuria e tyre. Grekėt i cilėsonin hadramitėt si "raca mė e pasur nė botė". Shėnimet historike thonė se hadramitėt kishin pėrparuar shumė nė kultivimin e njė bime tė veēantė (frankincene) aromatike, e cila ishte njė nga bimėt mė me vlerė tė kohės. Ata kishin zbuluar dhe zgjeruar pėrdorimin e saj. Prodhimi i tyre bujqėsor i kėsaj bime ishte shumė herė mė i lartė sesa prodhimi i saj nė ditėt tona.
Ajo qė ėshtė zbuluar nga gėrmimet e bėra nė Sheb'ua, e cila njihet si qyteti i hadramitėve, ėshtė shumė interesante. Nė kėto gėrmime, tė cilat filluan nė 1975, ishte shumė e vėshtirė pėr arkeologėt tė arrinin rrėnojat e qytetit pėr shkak tė dunave tė mėdha tė rėrės. Zbulimet e arritura nga fundi i gėrmimeve ishin mahnitėse. Qyteti antik ishte njė nga zbulimet mė interesante tė bėra deri atėherė. Ai kishte shtrirjen mė tė madhe se tė gjitha vendbanimet e tjera tė Jemenit antik dhe pallatet e tij shquheshin pėr njė ndėrtim me tė vėrtetė tė mrekullueshėm.
Ėshtė shumė e logjikshme tė mendosh se hadramitėt e kanė trashėguar kėtė epėrsi arkitekturale prej paraardhėsve tė tyre, popullit tė Adit. Profeti Hud, duke paralajmėruar popullin e Adit, thotė:

Pėrse ndėrtoni ndėrtesa madhėshtore nė ēdo vend tė lartė, pa pasur nevojė?
Pėrse ndėrtoni pėr vete pallate madhėshtore, a thua se do tė jetoni nė to pėrgjithmonė? (Esh-Shuara: 128-129)
Njė tjetėr karakteristikė interesante e ndėrtesave tė zbuluara nė Sheb'ua ishin kolonat e punuara me kujdes. Kolonat e zbuluara nė Sheb'ua dukej se ishin tė vetmet nė zonė, pasi ishin tė rrumbullakta dhe tė rregulluara nė formė rrethi, ndėrsa nė tė gjitha vendet e tjera tė Jemenit deri tani janė zbuluar kolona katrore monolite. Populli i Sheb'uas duhet ta ketė trashėguar stilin arkitektural prej stėrgjyshėrve tė tyre, Adėve. Fotius, njė patriark grek-bizantin i Kostandinopojės, nė shekullin IX e.s., bėri studime tė gjera mbi arabėt e jugut dhe aktivitetet e tyre tregtare, sepse ai kishte nė dorė dorėshkrimet e vjetra greke qė nuk ekzistojnė mė sot dhe veēanėrisht librin e Agatharachide (132 p.e.s.) qė kishte tė bėnte me Detin e Kuq. Fotius thotė nė njė prej artikujve tė tij: "Thuhet se ata (arabėt e jugut) kanė ndėrtuar shumė kolona tė mbuluara me ar e argjend. Hapėsirat midis kėtyre kolonave kanė pamje tė mrekullueshme."24
Megjithėse deklarata e mėsipėrme e Fotiusit nuk u referohet drejtpėrsėdrejti hadramitėve, ajo jep njė ide tė mirėqenies dhe mjeshtėrisė sė arabėve tė asaj zone nė ngritjen e kėtyre ndėrtesave. Shkrimtarėt klasikė grekė, Plini dhe Straboni, pėrshkruajnė kėto qytete si "qytete tė zbukuruara me tempuj tė bukur dhe pallate".

Kur sjellim ndėrmend se banorėt e kėtyre qyteteve ishin pasardhėsit e Adit, kuptohet qartė pse Kurani e quan vendin ku jetonte Adi si "Irami me shtylla tė larta" (El-Fexhr: 7).


Burimet dhe kopshtet e Adit
Sot, peisazhi qė do tė haste mė shpesh dikush kur udhėton nė Arabinė Jugore, janė shkretėtirat e gjera. Shumica e vendeve, me pėrjashtim tė qyteteve dhe krahinave qė tani vonė janė pyllėzuar, janė tė mbuluara me rėrė. Kėto shkretėtira kanė ekzistuar pėr qindra dhe ndoshta pėr mijėra vjet.

299 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 6:02 pm

shaban


operator/e
operator/e
Nė Kuran ėshtė dhėnė njė informacion interesant nė njė nga ajetet qė flasin pėr Adin. Ndėrsa paralajmėronte popullin e tij, profeti Hud u tėrhoqi vėmendjen pėr burimet dhe kopshtet, me tė cilat Allahu i kishte begatuar:

"Kini pra, frikė Allahun dhe dėgjojini fjalėt e mia.
Kini frikė Allahun, i Cili ju ka dhėnė tė mirat qė ju i dini.
Ai ju ka dhėnė begati e fėmijė, kopshte e burime.
Unė kam frikė pėr ju ndėshkimin e njė dite tė madhe." (Esh-Shuara: 131 - 135)
Por, siē e vumė re edhe mė parė, Ubari, i cili mendohet tė jetė qyteti i Iramit, si dhe tė gjitha vendet e tjera ku mund tė ketė qenė vendbanimi i Adit, sot ėshtė krejtėsisht i mbuluar nga shkretėtira tė gjera. Atėherė pėrse Hudi pėrdori njė shprehje tė tillė ndėrsa paralajmėronte popullin e tij?
Pėrgjigja fshihet nė ndryshimin e kushteve klimatike me kalimin e kohės. Shėnimet historike tregojnė se kėto sipėrfaqe, tė cilat janė kthyer nė shkretėtirė tani, dikur kanė qenė shumė pjellore dhe tė gjelbėruara. Disa mijėra vjet mė parė, njė pjesė e madhe e zonės ishte e mbuluar me sipėrfaqe tė gjelbėruara dhe burime, pikėrisht ashtu siē thuhet nė Kuran. Kėto pasuri shfrytėzoheshin nga banorėt e zonės. Pyjet e zbusnin klimėn e ashpėr dhe e bėnin atė mė tė pėrshtatshme pėr jetesė. Shkretėtirat ekzistonin, por nuk zinin njė sipėrfaqe kaq tė gjerė si sot.
Nė Arabinė Jugore janė zbuluar tė dhėna tė rėndėsishme nė zonat ku jetoi Adi, tė cilat mund tė hedhin dritė mbi kėtė temė. Banorėt e kėsaj zone pėrdornin njė sistem ujitės shumė tė zhvilluar. Kjo ujitje ka shėrbyer pėr njė qėllim tė vetėm, bujqėsinė. Nė ato zona, tė cilat sot nuk janė tė pėrshtatshme pėr jetesė, njerėzit dikur kultivonin lloje tė ndryshme bimėsh.
Pamjet satelitore kanė shfaqur gjithashtu njė sistem tė gjerė kanalesh dhe digash tė lashta qė pėrdoreshin pėr ujitje pėrreth zonės me emrin Remle es-Seb'atajan, e cila ėshtė vlerėsuar se mund tė furnizonte 200.000 njerėz.25 Doe, njė nga studiuesit qė drejtonin kėrkimet, ka thėnė: "Kaq pjellore ishin zonat pėrreth Maribit, saqė dikush mund tė pėrfytyronte se dikur e gjithė zona midis Maribit dhe Hadrameutit ishte e kultivuar."26
Shkrimtari klasik grek Plini e ka pėrshkruar kėtė zonė si shumė pjellore dhe tė hijeshuar me male tė pyllėzuara, lumenj dhe hapėsira tė tėra pyjesh tė pakalueshme. Nė mbishkrimet e gjetura nė disa tempuj antikė pranė Sheb'uas, kryeqytetit tė hadramitėve, ėshtė shkruar se kafshėt gjuheshin nė atė zonė dhe disa prej tyre bėheshin kurban. Tė gjitha kėto tregojnė se kjo zonė dikur ishte e mbuluar me toka pjellore, njėlloj siē ishte e mbuluar dhe me shkretėtira.
Shpejtėsia me tė cilėn shkretėtira mund tė pėrparojė mund tė shihet nė disa kėrkime tė kohėve tė fundit tė bėra nga Instituti Smithsonian nė Pakistan, ku bėhet e ditur se njė zonė e njohur si pjellore nė mesjetė ėshtė kthyer nė shkretėtirė rėre me duna 6 m tė larta. U zbulua se shkretėtira pėrparonte mesatarisht 15 cm nė ditė. Me kėtė shpejtėsi, rėra mund tė gėlltiste edhe ndėrtesat mė tė larta dhe t'i mbulonte si tė mos kishin ekzistuar kurrė. Kėshtu, gėrmimet qė u bėnė nė Tima tė Jemenit nė vitin 1950 u mbuluan pothuajse plotėsisht pėrsėri. Gjithashtu, ėshtė njė fakt i njohur qė dikur piramidat egjiptiane ishin tėrėsisht tė varrosura nėn rėrė dhe u zbuluan vetėm pas gėrmimeve qė zgjatėn pėr njė kohė tė gjatė. Shkurtimisht mund tė themi se ėshtė shumė e qartė qė zonat e njohura si shkretėtira sot mund tė kenė patur pamje tė ndryshme nė tė kaluarėn.


Si u shkatėrrua Adi
Nė Kuran thuhet se populli i Adit u shkatėrrua nėpėrmjet njė "ere tė furishme", e cila zgjati 7 net dhe 8 ditė dhe e shkatėrroi Adin krejtėsisht.

Adi pėrgėnjeshtroi (Hudin), por si ishte ndėshkimi Im dhe paralajmėrimet e Mia?!
Ne dėrguam kundėr tyre njė erė tė furishme nė njė ditė ogurzezė me fatkeqėsi tė pandėrprerė dhe ajo i flakte njerėzit si tė ishin trupa hurmash arabe tė shkulura. (El-Kamer: 18 - 20)

Ndėrsa Adi u shkatėrrua nga njė erė e fortė dhe e vrullshme, tė cilėn Ai e dėrgoi mbi ta pėr shtatė net e tetė ditė pandėrprerė saqė mund t'i shihje njerėzit tė flakur si tė ishin trungje hurmash arabe tė rrėzuara. (El-Hakkah: 6 - 7)




Sot, rajoni ku jetoi Adi ėshtė mbuluar nga duna ranore.


Edhe pse u paralajmėruan mė parė, njerėzit nuk i kushtuan vėmendje kėtyre paralajmėrimeve dhe vazhdimisht i refuzuan tė dėrguarit e tyre. Ata jetonin nė njė iluzion tė tillė, saqė nuk mund ta kuptonin se ē'po ndodhte, kur panė shenjat e shkatėrrimit, ndaj dhe vazhduan mohimin e tyre.

Pastaj, kur ata e panė atė si njė re tė dendur qė vinte drejt luginave tė tyre, thanė: "Kjo ėshtė njė re qė do tė na sjellė shi!" Jo! Pėrkundrazi, ai ėshtė dėnimi, pėr tė cilin ju kėrkuat tė shpejtohej! Njė erė qė sjell njė ndėshkim tė dhimbshėm! (El-Ahkaf: 24)

Nė kėtė ajet thuhet se njerėzit panė "renė" qė do t'u sillte atyre fatkeqėsi, por nuk mundėn tė kuptonin se ē'ishte ajo dhe menduan se ishte njė re shiu. Ky ėshtė njė tregues i rėndėsishėm pėr tė kuptuar se si ndodhi fatkeqėsia. Njė ciklon qė ngre lart rėrėn e shkretėtirės duket nga larg tamam si njė re shiu. Ka mundėsi qė Adi tė jetė mashtruar nga ky pėrngjasim dhe kėshtu tė mos e ketė vėnė re fatkeqėsinė. Doe jep njė pėrshkrim (i cili duket se vjen si rezultat i eksperiencės profesionale) tė stuhive tė rėrės: "Shenja e parė ėshtė njė mur dheu, i cili mund tė jetė disa mijėra kėmbė i lartė. Ai ngrihet lart si pasojė e rrymave tė forta qė ngrihen dhe pėrzihen nga njė erė mjaft e fortė."27
I menduar si rrėnojat e Adit, Ubari ėshtė mbuluar nga njė shtresė rėre disa metra e trashė. Me sa duket, era e madhe e cila zgjati 7 net dhe 8 ditė, sipas pėrshkrimit tė Kuranit, grumbulloi tonelata me rėrė mbi qytet dhe i varrosi njerėzit tė gjallė nė tokė. Gėrmimet e bėra nė Ubar tregojnė tė njėjtėn gjė. Revista franceze "Ēa m'interesse" shkruan: "Ubari u varros nėn njė shtresė rėre 12 m tė trashė pėr shkak tė njė stuhie."28
Dėshmia mė e rėndėsishme qė tregon se Adi u varros nga njė stuhi rėre ėshtė fjala "ahkaf", e pėrdorur nė Kuran pėr tė treguar vendndodhjen e Adit. Pėrshkrimi i pėrdorur nė ajetin 21 tė sures El-Ahkaf ėshtė si vijon:

Kujto vėllain e Adit (Hudin), kur e kėshilloi popullin e tij nė Ahkaf, ndėrkohė qė shumė tė dėrguar kanė ardhur para dhe pas tij pėr t'i kėshilluar: "Mos adhuroni asgjė tjetėr veē Allahut. Vėrtet qė unė kam frikė pėr ju ndėshkimin e njė dite tė madhe."
"Ahkaf" nė arabisht do tė thotė duna rėre. Kjo fjalė ėshtė shumėsi i fjalės "hikf", e cila do tė thotė njė dunė rėre. Kjo tregon se Adi ka jetuar nė njė zonė me shumė duna rėre. Sipas njė komenti fjala "ahkaf" e humbi kuptimin e saj "duna rėre" dhe u bė emri i zonės ku jetoi Adi. Kjo nuk e ndryshon faktin qė rrėnja e kėsaj fjale ka kuptimin "duna rėre", por tregon se kjo fjalė ėshtė bėrė veēori e kėsaj zone pėr shkak tė dunave tė shumta tė rėrės qė gjendeshin nė tė.
Shkatėrrimi qė pėsoi Adi prej njė stuhie rėre, e cila i hidhte njerėzit "si trungje hurmash arabe tė hedhura", duhet tė ketė zhdukur nė njė kohė shumė tė shkurtėr tė gjithė njerėzit e Adit, tė cilėt deri atėherė jetonin duke kultivuar toka pjellore dhe duke ndėrtuar diga e kanale ujitėse. Tė gjitha fushat pjellore, kanalet dhe digat u mbuluan nga rėra dhe i gjithė qyteti bashkė me banorėt e tij u varrosėn tė gjallė nėn rėrė. Pas shkatėrrimit tė popullit, shkretėtira pushtoi vendin dhe mbuloi gjithēka pa lėnė asnjė gjurmė.
Si pėrfundim, mund tė thuhet se zbulimet arkeologjike dhe historike tregojnė se Adi dhe qyteti i Iramit kanė ekzistuar dhe janė shkatėrruar ashtu siē ėshtė pėrshkruar nė Kuran. Vetėm nė sajė tė kėrkimeve tė fundit, rrėnojat e kėtij qyteti janė zbuluar dhe janė nxjerrė pėrfundimisht nga rėra. Ēdo njeri kur sheh kėto rrėnoja tė varrosura nė rėrė duhet tė nxjerrė mėsim, ashtu siē theksohet dhe nė Kuran, i cili tregon se populli i Adit devijoi nga rruga e drejtė pėr shkak tė mendjemadhėsisė dhe tha: "Kush ėshtė mė i fortė se ne nė fuqi dhe pushtet?" Nė fund tė ajetit thuhet: "A nuk e shohin ata se Allahu, i Cili i krijoi, ėshtė mė i fortė se ata nė fuqi dhe pushtet?" (Fusilet: 15)
Njerėzit duhet tė mbajnė mirė nė mendje kėtė fakt dhe tė kuptojnė se mė i madhi dhe mė i fuqishmi ėshtė gjithmonė vetėm Allahu. Kushdo qė pretendon tė kundėrtėn, ka hedhur hapin e parė drejt humbjes sė madhe.

300 Re: Kur'ani Fisnik prej Thu Aug 02, 2007 6:04 pm

shaban


operator/e
operator/e
Themudi


Populli i Themudit i pėrgėnjeshtroi tė dėrguarit.
Pasi ata thanė: "Si mund t'i shkojmė prapa njė njeriu tė vetėm nga gjithė ne? Nėse do ta bėnim kėtė ne do tė ishim tė humbur dhe tė ēmendur. Si ka mundėsi qė shpallja iu dha atij qė ėshtė njė prej nesh? Ai ėshtė njė gėnjeshtar i pafytyrė!"
Nesėr do ta marrin vesh se kush ėshtė gėnjeshtar i pafytyrė! (El-Kamer 23-26)


Siē thuhet nė Kuran, populli i Themudit i refuzoi paralajmėrimet e profetit tė dėrguar nga Allahu, ashtu siē kishte vepruar edhe populli i Adit mė parė. Pėr kėtė arsye ata merituan ndėshkimin e Allahut.
Sot, si rezultat i studimeve arkeologjike dhe historike, shumė gjėra tė panjohura mė parė janė zbuluar, ndėrmjet tyre vendi ku jetoi Themudi, shtėpitė qė kishin ndėrtuar dhe mėnyra e tyre e jetesės. Ekzistenca e Themudit, i cili pėrmendet nė Kuran, ėshtė njė fakt historik i vėrtetuar nga shumė zbulime arkeologjike tė kohėve tė fundit.
Pėrpara se tė hedhim njė vėshtrim mbi zbulimet arkeologjike, do tė ishte me dobi tė shqyrtonim mė parė historinė e pėrmendur nė Kuran dhe tė vėmė re kokėfortėsinė dhe kryeneēėsinė e kėtyre njerėzve.


Profeti Salih transmeton mesazhin
Salihu u dėrgua pėr tė paralajmėruar popullin e Themudit. Ai ishte njė person i njohur brenda shoqėrisė sė Themudit. Njerėzit e tij, tė cilėt nuk e prisnin njė gjė tė tillė, u habitėn nga thirrja qė u bėri ai pėr tė hequr dorė nga rruga e tyre. Reagimi i menjėhershėm i tyre ishin shpifjet dhe kėrcėnimet e shumta qė Salihu tė hiqte dorė nga rruga e nisur.

Edhe te populli i Themudit dėrguam vėllain e tyre, Salihun. Ai u tha: "O populli im, adhuroni Allahun, ju nuk keni tė adhuruar tė vėrtetė tjetėr veē Atij. Ai ju krijoi nga toka dhe ju vendosi nė tė, kėshtu pra, kėrkoni falje prej Tij dhe kthehuni tek Ai tė penduar. Me tė vėrtetė Zoti im ėshtė gjithmonė afėr (robit me dijen e Tij) dhe i pėrgjigjet lutjes sė tij."
Ata i thanė: "O Salih, mė parė ne shpresonim shumė te ti. Si mund tė na ndalosh qė tė adhurojmė atė qė kanė adhuruar prindėrit tanė? Ne me tė vėrtetė jemi nė dyshim pėr ēka po na kėshillon." (Hud: 61-62)
Njė pjesė e vogėl e popullit iu pėrgjigj thirrjes sė Salihut, ndėrsa pjesa mė e madhe vazhdoi rrugėn e mohimit dhe mosbindjes. Krerėt e popullit nė veēanti i hodhėn poshtė mėsimet e Salihut dhe mbajtėn njė qėndrim tepėr armiqėsor. Ata u pėrpoqėn me tė gjitha mjetet qė t'i pengonin dhe t'i shtypnin besimtarėt e paktė. Po pėrse gjithė ky zemėrim dhe kokėfortėsi? Sepse Salihu kėrkonte prej tyre qė tė adhuronin vetėm Allahun, Zotin e qiejve dhe tokės. Vlen tė theksohet se kjo kokėfortėsi nuk ishte karakteristikė vetėm e Themudit, sepse nė tė vėrtetė ky popull po pėrsėriste gabimin e bėrė mė parė nga populli i Nuhut dhe Adi. Kjo ėshtė arsyeja pėrse Kurani i pėrshkruan kėta popuj si mė poshtė:

A nuk ju ka ardhur juve (o njerėz) lajmi i atyre qė kanė jetuar para jush, lajmi i popullit tė Nuhut, Adit, Themudit dhe tė tjerėve pas tyre? Askush nuk i njeh ata veē Allahut. Tek ata erdhėn tė dėrguarit e tyre me prova tė qarta, por ata vendosėn duart nė gojė (nga inati) dhe thanė: "Ne nuk e besojmė mesazhin, me tė cilin jeni dėrguar dhe jemi nė dyshim tė thellė nė lidhje me ēka po na ftoni." (Ibrahim: 9)
Megjithė paralajmėrimet e profetit Salih, njerėzit nuk mundėn tė shkėputeshin nga kthetrat e dyshimit dhe mosbesimit, megjithatė njė grup i vogėl e besoi Salihun. Ata ishin tė vetmit qė shpėtuan sė bashku me Salihun kur erdhi ndėshkimi i premtuar. Krerėt e popullit u pėrpoqėn ta shtypnin kėtė grup tė vogėl besimtarėsh:

Prijėsit kryeneēė tė popullit tė tij u thanė besimtarėve, tė cilėt i konsideronin tė dobėt: "A e dini se Salihu ėshtė i dėrguari i Allahut?" Ata u pėrgjigjėn: "Ne besojmė mesazhin, me tė cilin ai ėshtė dėrguar."
Kryeneēėt pėrsėri thanė: "Ndėrsa ne e mohojmė atė qė ju e besoni." (El-Araf: 75-76)
Njė grup prej atyre qė refuzuan besimin - gjoja nė emėr tė Allahut - bėnė plane pėr ta vrarė Salihun.

Ata i thanė: "Ne parandjejmė prej teje dhe prej atyre qė janė me ty shenja ogurzeza." Ai u tha: "Shenja juaj ogurzezė ėshtė tek Allahu, por ju jeni njė popull qė po vihet nė provė."
Nė qytet gjendeshin nėntė vetė (nga bijtė e parisė), tė cilėt bėnin ligėsi nė tokė dhe ishin tė pandreqshėm.
Ata thanė: "Betohuni ndaj njėri-tjetrit nė emėr tė Allahut qė ta vrasim Salihun natėn bashkė me familjen e tij dhe pastaj t'u themi tė afėrmve tė tij: "Ne nuk morėm pjesė nė vrasjen e familjes sė tij; ne nuk po gėnjejmė."
Kėshtu ata pėrgatitėn planet e tyre djallėzore, por edhe Ne bėmė planet Tona, por ata nuk e kuptonin." (En-Neml: 47 - 50)
Populli i kėrkoi Salihut argumente bindėse qė vėrtetonin se ai ishte me tė vėrtetė i dėrguar nga Allahu. Atėherė Allahu u dha atyre si provė njė deve femėr, e cila doli nga njė shkėmb i madh, mirėpo njėkohėsisht i sprovoi ata duke u vendosur disa kushte tė caktuara. Por ata e vranė devenė. Nė suren Esh-Shuara ngjarja tregohet si vijon:

Populli i Themudit i pėrgėnjeshtroi tė dėrguarit.
Kur vėllai i tyre, Salihu, u tha: "Pėrse nuk i frikėsoheni Allahut?
Unė jam njė i dėrguar i besueshėm pėr ju.
Kini pra frikė Allahun dhe dėgjojini fjalėt e mia.
Unė nuk ju kėrkoj asnjė shpėrblim pėr mesazhin qė ju transmetoj.
Shpėrblimin e kėrkoj vetėm prej Atij qė mė krijoi mua.
A mendoni se do tė liheni tė sigurtė nė kėtė vend?
Nė kopshte dhe burime?
Nė fusha me tė mbjella dhe hurma me fryte tė pjekura?
Duke ndėrtuar shtėpitė duke skalitur shkėmbinjtė nė male me shumė mjeshtėri?
Kini pra, frikė Allahun dhe dėgjojini fjalėt e mia.
Dhe mos u shkoni prapa atyre qė janė tė shfrenuar (nė kryerjen e veprave te kėqija).
Tė cilėt bėjnė ligėsi nė tokė dhe janė tė pandreqshėm."
Ata i thanė: "Ti nuk je veēse njė njeri qė i kanė bėrė magji.
Ti je njė njeri i zakonshėm si ne. Nėse thua tė vėrtetėn, atėherė na sill njė provė."
Ai u tha: "Ja ku ėshtė deveja! Ajo duhet tė pijė ujė nė ditė tė caktuara, ndėrsa ju duhet tė pini nė ditė tė tjera.
Dhe mos i bėni asgjė tė keqe, pėrndryshe do t'ju godasė ndėshkimi i njė dite tė madhe."
Por ata e therėn devenė dhe mė pas u penduan (nga frika). (Esh-Shuara: 141-157)
Nė suren El-Kamer, Allahu thotė:

Populli i Themudit i pėrgėnjeshtroi tė dėrguarit.
Pasi ata thanė: "Si mund t'i shkojmė prapa njė njeriu tė vetėm, tė gjithė ne? Nėse do ta bėnim kėtė, ne do tė ishim tė humbur dhe tė ēmendur!
Si ka mundėsi qė shpallja iu dha atij qė ėshtė njė prej nesh? Ai ėshtė njė gėnjeshtar i pafytyrė!"
Nesėr do ta marrin vesh se kush ėshtė gėnjeshtar i pafytyrė!
Ne do t'u dėrgojmė devenė pėr t'i vėnė nė provė, ndaj vėzhgoi dhe bėj durim.
Tregoju se uji do tė ndahet ndėrmjet tyre dhe devesė. Secili do tė pijė ujė sipas radhės sė vendosur.
Por ata thirrėn shokun e tyre dhe ai e mori devenė dhe e theri. (El-Kamer: 23 - 29)

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 12 e 13]

Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3 ... , 11, 12, 13  Next

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi